Ką įsivaizdavo Leuvardene gyvenanti Esmeralda de Vries, pasiūlydama pažįstamiems iš spalvotų siūlų kartu nerti nedidelius kvadračiukus? Tubūt ne apie tai, kad kilnią jos idėją palaikys visas pasaulis. Kažin ar ji tikėjosi, jog prie šio projekto prisidės daugiau nei 500 Lietuvos žmonių?
Būtent tiek žmonių nunėrė 7840 spalvotų kvadratėlių ir juos sujungė į 28 minkštas ir jaukias antklodes. Dalyviai teigia, kad kartu jie išgėrė apie 1400 arbatos ir kavos puodelius, suvalgė kelis kilogramus sausainių, pagimdė beveik šimtą nuostabių idėjų, kurias pradės įgyvendinti iškart po šio projekto. Tai tik dalis statistikos. Didžioji jos dalis neapskaičiuojama ir neįkainojama.
Anot kūrėjų, didžiausias atradimas šiame procese buvo nuoširdus bendravimas. Ne telefonu ar praeinant gatvėje, o kartu sėdint ir dalinantis kasdienybės rūpesčiais. Susibūrė bendruomenės, įsikūrė rankdarbių klubai, susivienijo kartos, stiprėjo įvairių įstaigų ir organizacijų bendruomenės, į visuomeninį gyvenimą įsitraukė nemažai naujų žmonių – tai tik keletas iš projekto dalyvių vardintų pliusų.
Kiekviena antklodė – išskirtinė, turinti savo istoriją. Vienur išnertas miestelio pavadinimas, kitur į siūlus įpinta daug skaudžių istorijų, o trečios kurtos su specifine simbolika. Pavyzdžiui M.K. Čiurlionio muziejuje gimusi antklodė ne tik apipinta bendravimu ir naujomis pažintimis, bet ir lietuviškomis tradicijomis: „Antklodėje yra išmegzta tradicinė lietuvių liaudies raštuose sutinkama tulpė, ypatingai būdinga Zervynų krašto audiniams, tekstilės gaminiams. Idėja antklodėje panaudoti būtent šį motyvą gimė net kelioms muziejininkėms. Konsultavomės su tradicinės lietuvių tekstilės žinove, o raštą radome tarpukario leidinyje apie tradicinius lietuviškus kilimus ir jų audimą”, – pasakoja procese dalyvavusi moteris.
Visos šios antklodės, 500 istorijų, beveik 8000 kvadratėlių, iš įvairių Lietuvos kampelių jau netrukus iškeliaus į Leuvardeną. Ten kartu su kitomis antklodėmis, kurių bus net 10 tūkst. bus eksponuojamos, o vėliau išdalintos įvairioms labdaros organizacijoms.

Šio projekto Lietuvoje atstovai „Kaunas 2022“ komanda. Antklodžių nėrimą, įsitraukimą koordinavusi bendruomenių programos kuratorė Evelina Šimkutė teigia, kad ją stebino žmonių atvirumas idėjoms, nuoširdus bendravimas, kurio nepaprastai stinga susvetimėjusioje visuomenėje: „Nėrinys tapo bendruomeniškumo metafora, tikiuosi jog po šio projekto ryšys tarp bendruomenės narių išliks ir toks tinklas įpainios vis daugiau žmonių rinktis, būti ir kurti drauge”, – tikisi E. Šimkutė.
Projekto partneris Kauno miesto muziejus teigia, kad uždaromojo Antklodės Europai renginio vieta, Kauno Rotušė, yra labai simbolinė: „Rotušė kaip ašis, apie kurią sukosi viso miesto ekonominis, teisinis, politinis gyvenimas praeityje, šiandien įgauna kitą prasmę. Jau anksčiau, švęsdami Laimės dieną „Fluxus [Laimės] dialoguose“ Rotušėje, susitikome pasikalbėti kaip mes jaučiame miestą. Taip pat iš čia kelionei po Kauno mikrorajonus išlydėjome Artūro Morozovo fotografijas, įprasminančias skirtingus mūsų miesto veidus bei perkeliančias Kauno miesto muziejaus veiklas ir į viešąsias bei netradicines erdves”, teigia Kauno miesto muziejaus direktorius Gabrielius Sužiedėlis.
 
PAPILDOMA INFORMACIJA
Pavieniai asmenys, klubai, organizacijos, bibliotekos, laisvalaikio salės, senjorai ir moksleiviai nunėrė 28 antklodes.
Tai yra 7840 spalvoti kvadračiukai. Kiekvienam iš jų reikia maždaug 20 minučių.
Jėgas išbandė ir pirmą kartą rankose laikantys vąšelį, ir darbo su rankdarbiais patirtį turintys žmonės.
Į nėrimo procesą įsijungė ne tik moterys, bet ir vyrai, ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai.
Dalyvių amžius nuo 8 iki 80 metų.
Proceso metu išgerta apie 1500 arbatos puodelių, suvalgyti keli kilogramai saldainių, sausainių, namų gamybos pyragų.
Sugeneruota šimtai idėjų.
Užmegzta apie 300 naujų pažinčių.
Kiekviena antklodė apibūdinta skirtingai, kai kurios iš jų net turi pavadinimus.
Kiekvienas kvadratėlis į Leuvardeną siunčiamas su palinkėjimu. Dažniausiai linkima šilumos. Ne tik išorinės, bet ir vidinės.