Pranešimas spaudai PDF FORMATU
SUSITIKIMAS SU KOMISIJA
2016 m. birželio 20 d. LR Kultūros ministerijoje Kauną ir Kauno rajoną atstovaujanti komanda Europos žiuri komisijai gyvai pristatė paraišką „Šiuolaikinė sostinė“ (Contemporary Capital) Europos kultūros sostinės vardui laimėti. Su popierine paraiškos versija komisija buvo susipažinusi iš anksto.
Pristatyme dalyvavo Kauno miesto vicemeras Simonas Kairys, programos rengėjos Virginija Vitkienė ir Ana Čižauskienė, rašytojas ir publicistas Rytis Zemkauskas, meno istorikė ir kuratorė Daiva Citvarienė, architektūrologas Vaidas Petrulis, architektūros ir kūrybinių industrijų specialistė Jūratė Tutlytė, jaunimą atstovaujantis abiturientas Simas Sirtautas, menininkas Marius Pinigis, filosofas Leonidas Donskis.
30 minučių trukusiame prisistatyme Kauno komanda pristatė pagrindinę paraiškos idėją – laikinumas versus šiuolaikiškumas, pagrindines „Šiuolaikinės sostinės“ programų kryptis ir jų tikslus bei iššūkius, kurie mūsų laukia pasirengiant ir įgyvendinant projektą. Kiekvienas pranešėjas išryškino su jam artima problematika susijusius programos veiksmus. Po pristatymo komisija uždavė nemažai klausimų.
LAIKINOJI SOSTINĖ versus ŠIUOLAIKINĖ SOSTINĖ
Rytis Zemkauskas komisijai išdėstė „Šiuolaikinės sostinės“ idėją, pristatė Kauną kaip prieštarų miestą, kur koegzistuoja plieno ir stiklo pastatai bei medinė architektūra, kur yra besišypsančių žmonių, kalbančių įvairiomis Europos kalbomis, o taip pat susiraukėlių. Rytis kalbėjo apie daug laikinumų ištiktą Kauną: ne tik tarpukariu buvome laikinąja sostine, bet ir viduramžiais turėjome laikiną Hansa tinklo biurą, fragmentuoti mūsų renesanso ar baroko istoriniai prisiminimai. „Šiuolaikinę sostinę“ R. Zemkauskas mato kaip išorinį veiksnį, paskatinsiantį sukurti vieningą Kauno pasakojimą – šiuolaikinę legendą. Pažadėjo, jog bus slibinų ir meilės istorijų, vertų aukotis iki mirties…
Virginija Vitkienė komisijai praplėtė programos koncepciją: ji sukonstruota taip, kad atskleistų specifines Kauno temas ir atlieptų įvairius miesto ir rajono poreikius – meno, poilsio, laisvalaikio, sporto, maisto kultūros, bendruomeniškumo stiprinimo srityse. Virginija pabrėžė, kad programa yra lanksti ir atvira, įvairūs pasiūlymai ir jos dalys bus formuojamos dar ne vienerius metus, įtraukiant Kauno, kitų Lietuvos miestų ir Europos kultūros operatorius.
Daiva Citvarienė papildė, jog Europos kultūros sostinės programa siekia įtraukti kiekvieną gyventoją pagal jo amžių, poreikius ir pomėgius. Kaunas turi pakankamai kultūros institucijų, dar neišnaudotų erdvių ir daug kultūros profesionalų, bet kartais trūksta jungiamosios grandies (trumpo sujungimo), kad įvyktų prasmingas pasikeitimas ir bendradarbiavimas tarp bendruomenių ir kultūros sektoriaus. Europos kultūros sostinės vardo laimėjimas būtų stiprus veiksnys kultūros institucijoms plačiau atverti duris ir plėsti edukacijos bei kūrybinių partnerysčių programas. Mūsų tikslas, sakė Daiva, kad kiekvienas Kauno miesto ir rajono gyventojas suvoktų, jog kultūra yra kasdienė gyvenimo dalis. Ir kad būtų tikras – jis yra svarbus Kaunui.
Ana Čižauskienė pristatė etninių ir kultūrinių mažumų įtraukimą į programą bei numatytas programos dalis su artimiausio regiono šalimis. Ji atkreipė dėmesį į projektą „Yiddishe Mame“, kuris turėtų gydyti mūsų bendrąją amneziją žydų kauniečių atžvilgiu. Žydai sudarė daugiau nei ketvirtadalį miestiečių iki 1941 metų. 40 000 vyrų, moterų, vaikų, gydytojų, mokytojų, inžinierių, prekybininkų, grubiai nušluotų nuo miesto paviršiaus, bet dar blogiau – ištrintų iš mūsų kaip miesto bendruomenės atminties. Mes norime prisiminti asmenines istorijas ir jas įprasminti organizuodami parodas, diskusijas, litvakų forumą, kurdami oratoriją, virtualius gidus ir kita.
Profesionalus šokėjas Marius Pinigis džiaugėsi Kauno scenos meno gyvybingumu, kuris ir užlaikė jį Kaune, nors čia atvyko studijuoti įsitikinęs, kad Kaunas – laikina jo gyvenimo stotelė. Tačiau dabar jis atstovauja Kauną dalyvaudamas šiuolaikinio šokio spektakliuose įvairiose Europos ir Azijos scenose. Marius išryškino laisvųjų scenos menininkų poreikį turėti erdves repeticijoms, o vicemeras S. Kairys patikino, kad ši problema jau sprendžiama „Teatro fabriko“ projekte.
Jūratė Tutlytė, pratęsdama temą, išskyrė kūrybinių industrijų sektoriaus augimo poreikį ir galimybes Kaune. Vienu pagrindinių iššūkiu ji mato kūrybinio sektoriaus pripažinimo stoką ne tik mūsų visuomenėje, bet ir Europoje, kur kultūros poveikis matuojamas ekonominiais parametrais, daugiausiai kiekybiniais rodikliais. Tuo tarpu kultūros vertės glūdi emociniuose, su saviverte, gyvenimo kokybe, požiūriais susijusiuose aspektuose, kurių suskaičiuoti kilogramais ar metrais, atsiperkamumo skalėmis neįmanoma. „Šiuolaikinės sostinės“ programoje tad ketiname sukurti interaktyvų dizaino objektą viešoje erdvėje – laimės barometrą, termometrą ar „hedonometrą“, kuris galėtų bent iš dalies pamatuoti žmonių emocijų skalę, jų laimės ir pozityvumo koeficientą, šypsenų lygį, minėjo Jūratė.
Vaidas Petrulis pabrėžė, jog Kaunas pamažu grįžta į Europos žemėlapį kaip modernizmo miestas. Tai bene didžiausią modernios architektūros koncentraciją miesto centre turintis Europos miestas. Už modernizmo architektūrą ir kultūrą Kaunui suteiktas Europos paveldo ženklas, miestas priimtas į Unesco Kūrybiškų miestų tinklą Dizaino kategorijoje. Šios naujos partnerystės ir skatina, ir įpareigoja patiems dar labiau vertinti modernizmo paveldą, ieškoti būdų tuštėjančių šio laikmečio pastatų regeneracijai – naujoms funkcijoms, kultūrai, kūrybinėms industrijoms, kurios mūsų mieste vis labiau plečiasi. Modernizmo pastatų susidėvėjimo, vertės, saugojimo ir regeneracijos klausimai šiuo metu aktualūs visai Europai, todėl ketiname steigti Tarptautinį modernizmo interpretacijos centrą „Modernizmas ateičiai“, kurio užduotis būtų kurti modernizmo pastatuose gyvenančiųjų, dirbančiųjų tinklą, suteikti informaciją apie pastatų unikalumą, reikšmę Europos kultūros žemėlapyje, organizuoti unikalias ekskursijas, vykdyti tyrimus ir meno projektus tarptautiniame kontekste.
Simas Sirtautas pasidžiaugė, kad kaip tik dabar, pabaigęs 12-ą klasę, renkasi universitetą Kaune. Daugiau nei 2/3 jo klasiokų palieka Kauną dėl studijų svetur, nors čia galėtų rinktis bet kurią norimą profesiją 12-oje universitetų ir kolegijų. Jo, manymu, jauni žmonės lengvai palieka vietą, nes nesijaučia, kad gali pakeisti tai, kas jiems čia nepatinka. Programa „Šimtmetininkai“, inicijuojama jaunuolių gimusių apie 2000-uosius metus, yra platforma jų idėjų įgyvendinimui, jaunimui patrauklaus miesto kūrimui, bet ir atsakomybei už savo miestą. Programa įtrauks nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių jaunuolių įvairioms užduotims, programoms ir renginiams, tarp jų – vienas didžiųjų renginių 2022 m. rugsėjį.
Leonidas Donskis minėjo, kad savo kaip filosofo ir idėjų istoriko karjerą pradėjo įvairiuose Europos ir JAV universitetuose, o grįžęs į Lietuvą, pasirinko Kauną – dėl kūrybingo ir intelektualaus klimato, humanitarinių ir socialinių mokslų diskurso ir žmogiškųjų santykių paprastumo, nuoširdumo. Jis pristatė projektus, kuriuos kuruos būdamas vienu iš programos meno vadovų– Cafe Europa, Cafe du Monde. Prof. Leonidas taip pat palietė šiuolaikybės temą, aktualią Europai, bei vis mažėjantį eurooptimizmą, kuris, laimei, vis dar stiprus Lietuvoje. O stipri europietiška kultūros sostinės programa yra tinkamiausias įrankis atvirumui ir bendrystei stiprinti iš naujo sienas bepradedančioje statytis Europoje.
Komisija turėjo daug klausimų, į kuriuos atsakinėdami komandos nariai galėjo įvertinti, kaip programa matoma iš šalies, kur link turime judėti antrojo etapo metu, kokios yra silpnosios ar neišvystytos paraiškos pusės. Vicemeras S. Kairys susilaukė nemažai klausimų apie suplanuotus infrastruktūros projektus, apie miesto strategiją ir kokiomis priemonėmis siekiama stabdyti gyventojų mažėjimą. Vienas labiausiai įkvepiančių atsakymų buvo į klausimą, kaip jis Kauną įsivaizduoja 2023 metais (po projekto). Vicemeras atsakė, jog jis tiki, jog 2023-iais kauniečiai bus daug laimingesni (juk, siekis, jog Kaunas taptų „besimokančių ir laimingų žmonių namais“ yra miesto strategijos dalis iki 2022-ųjų). Kauniečiai bus laimingi, nes bus visi kartu įgyvendinę sėkmingą Europos kultūros sostinės projektą (pakylėta savivertė) ir Kaunas bus sugrąžintas į Europos žemėlapį; laimingi, nes bus daug atviresni Europai ir bendruomeniškesni.
Vienas svarbiausių klausimų, kurį žiuri turbūt uždavė visiems miestams – ką mūsų programa siūlo Europai? Kaip Europos kultūra bus praturtinta, kokia žinia, patirtimi ar sprendimu dalinsimės su Europa. L. Donskis čia neleido suabejoti Kauno žinios aktualumu: įgyvendindami programą mes pasidalinsime sėkmingu modeliu, kaip iš Europos atminties ištrintas turtingos istorijos ir socialinių jungčių miestas sugrįžta į Europos žemėlapį – laisvas, inteligentiškas, pilnas kultūros ir atsakomybės, šiuolaikinio tempo miestas. Ir visa tai padarysime per kultūrą!
ATEINANTYS ETAPAI
2016 m. birželio 21 d. – žiuri nariai paskelbė trumpąjį miestų, kviečiamų dalyvauti antrajame konkurso etape, sąrašą. Kaunas ir Klaipėda yra pakviesti tęsti programos rengimą.
Galutinį sprendimą, kam suteikti Europos kultūros sostinės vardą komisija priims įvertinusi antrojo etapo dalyvių patikslintas ir patobulintas paraiškas bei apsilankiusi miestuose kandidatuose. Tikėtina, kad atranką laimėjęs miestas bus paskelbtas 2017 m. I-ajame ketvirtyje.
PROJEKTĄ REMIA IR Į STRATEGINIUS SAVIVALDYBIŲ PLANUS INTEGRUOJA:
Kauno miesto savivaldybė ir
Kauno rajono savivaldybė
PARAIŠKOS RENGIMĄ FINANSUOJA
Kauno miesto savivaldybė