Kartu su vietos bendruomenėmis kuriantys užsienio menininkai, nauji objektai ir festivaliai, į kuriuos atvyksta minios žmonių – dar visai neseniai, tokį Kauno rajoną įsivaizdavo tikrai ne kiekvienas. Per kelerius projekto „Kaunas 2022“ metus, kultūrinė panorama gerokai pasikeitė – čia vyksta tiek renginių ir iniciatyvų, kad Kauno rajonas pelnytai tapo dar vienu traukos centru. Ne išimtis ir šie metai – Kauno rajone tęsiasi tradicija tapusi iniciatyva „Šiuolaikinės seniūnijos”, o visi norintys gali aplankyti viešo meno maršrutą „Smaragdo kelias“.
2019 m. projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ metu pradėta iniciatyva „Šiuolaikinės seniūnijos“. Jos tikslas – drauge su vietos bendruomene, kultūrinėmis įstaigomis, partneriais bei menininkais kurti vietos identitetu paremtus, vietos bendruomenę įgalinančius, tvarius meno ir kultūros projektus. 7 seniūnijas pirmaisiais metais įtraukęs projektas, jau po kelerių sezonų išaugo iki 15 dalyvių. „Kokie profesionalūs menininkai? Ir dar iš užsienio? Kokios minios renginiuose?“ Buvo ir tokių abejonių“, – šiandien pirmuosius projekto žingsnius su šypsena prisimena buvusi „Kaunas 2022“ partnerysčių kuratorė Milda Rutkauskaitė.
Nors Europos kultūros sostinės metai Kaune baigėsi, projektas „Šiuolaikinės seniūnijos“ Kauno rajono savivaldybės dėka tęsiasi ir toliau. Norą pristatyti bendruomenės kuriamus renginius 2023-siais išreiškė 17 seniūnijų. „Laukiant seniūnijų paraiškų galvoje sukosi daug klausimų – ar bus norinčių dalyvauti, ar projektai išlaikys tarptautinį lygį, ar sulauks partnerių paramos? Nerimo tikrai buvo. Visgi supratau, kad ypatingai tos seniūnijos, kurios dalyvavo ir ankstesniais metais, yra stipriai paaugusios, turi stiprius kultūros vadybos įgūdžius, tęsia savo projektus, pradėtus „Kaunas 2022“ metu. Daug paraiškų dalyvių jau dabar klausia ir apie ateinančius metus, domisi, ar jų projektai turės tęstinumą. Priimu tai kaip ženklą, kad iniciatyva yra reikalinga“, – teigia M. Rutkauskaitė.
„Šiuolaikinės seniūnijos“ naują renginių maratoną pradėjo dar gegužės pradžioje, o sezoną uždaryti žadama Kalėdoms artėjant. Atgyjantis etnologinis palikimas, vietos pasakojimai ir skoniai Zapyškyje, vėjo varpeliais suskambėjusi Kulautuva ar jau ne vienerius metus organizuojamas Stimpanko festivalis – tik dalis pavasarį ir vasarą įvykusių kultūrinių renginių. Programą pratęs tradicinis „Molio kelias“ Rokuose, Vandens simfonija Neveronyse, Tvarumo festivalis Lapėse, angelų temą plėtos Linksmakalnis, renginiai vyks Akademijoje, Garliavoje ir kitose seniūnijose.
Anot organizatorių, itin smagu, kad projekte dalyvavusiose seniūnijose atsirado ir išliekamųjų kultūrinių projektų: nuo naujos kultūros organizacijos ar skulptūros iki bendruomeninės galerijos.
Per Kauno rajoną nusidriekė „Smaragdo kelias“
Dar vienas „Kauno – Europos kultūros sostinės“ titulo metų palikimas – viešojo meno objektų maršrutas „Smaragdo kelias“. Smaragdai – Kauno rajone išsibarstę meniniai objektai, pritaikyti konkrečiai vietai bei sukurti netradicinėse erdvėse: gamtoje, parkuose, skveruose ar net viešojo transporto stotelėse.
Apie 50 meninių objektų maršrute – autentiška kultūrine erdve paverstas laivas „Nemuno 7“, jau spėjęs tapti daugybės renginių ir meno rezidencijų namais, garsinės skulptūros, gatvės meno piešiniai, vandens bokšte ar Kauno forte įsikūrusios meninės instaliacijos bei vietinių gyventojų kuriamų produktų parduotuvėlė. Smaragdų kūrėjai – profesionalūs Lietuvos ir užsienio menininkai, bent trumpam viešėję Kauno rajone ir čia palikę savo kūrybos pėdsakus.
Nors „Smaragdo kelias“ įdomus visais metų laikais, jį aplankyti ypač smagu šiltuoju sezonu – galbūt pėsčiomis ar dviračiu apkeliautas maršrutas taps dar vienu kultūriniu vasaros nuotykiu?