Paskutinis Europos kultūros sostinės forumas Kaune: laukia debatai apie virsmo į šiuolaikinę sostinę rezultatus
Pasitinkant rudens sezoną Kaune, susitiks praėjusiais metais Europos kultūros sostinės (EKS) programą įvykdžiusi komanda, savivaldos bei vietos ir užsienio kultūros sričių atstovai. Tradicija tapusiame šeštajame Europos sostinės forume rugsėjo 7-8 dienomis bus aptarti šio didžiausio kada nors Kaune įgyvendinto kultūros projekto rezultatai ir faktinė vertė, kuriems apskaičiuoti prireikė ne tik laiko, bet ir patyrusių įvairių sričių profesionalų įgūdžių. Diskusijų sesijoje ir ją lydėsiančiose dirbtuvėse kviečiami dalyvauti visi norintys – Kauno kino centre „Romuva“ ir Vytatuto Didžiojo universitete organizuojamas renginys atviras užsiregistravusiems.
„Užverdami „Kaunas 2022“ duris kaip komanda jaučiamės padarę viską, tačiau klausimas apie ateitį, kirba, ir žinau, kad ne tik mūsų galvose. Trys 2023-ųjų ketvirčiai – jau pakankamas laikas paragauti, kaip dabar sekasi kultūros laukui ir bendruomenėms funkcionuoti projektui pasibaigus. Ar tvarūs mūsų deklaruoti projekto rezultatai, ar tvarūs projekto metu užsimezgę naujieji renginiai, festivaliai, dinamika bendruomenėse? Kurie projekto rezultatai yra vertingiausi, būtini saugoti? Kokio palaikymo reikia, kad „Kauno 2022“ palikimą išsaugotume?“, – tokius klausimus kelia forumo kuratorė, „Kaunas 2022“ programos vadovė Ana Kočegarova-Maj. Jos iniciatyva renginys pavadintas „Iš šiuolaikinės į…“, paliekant erdvės apmąstyti Kauno ir Kauno rajono ateities trajektoriją kultūros sektoriuje, kuris, anot pašnekovės, dabar dešimteriopai ambicingesnis nei prieš septynerius metus, kai žengti pirmieji projekto žingsniai.
„Kaunas 2022“ projekto rezultatus „Romuvoje“ pristatys jo vadovė Virginija Vitkienė, šiuo metu savo patirtį ir jėgas skirianti ir naujai ambicijai – kitų metų pabaigoje vyksiančiam Lietuvos kultūros sezonui Prancūzijoje. Pranešimą rengia sociologas Tadas Šarūnas, EKS kontekste tapęs išorinio projekto poveikio tyrimo vadovu. Diskusijose apie kultūros sostinės poveikį ir gyvenimą 2022-iesiems pasibaigus dalyvaus įvairių sričių kultūros ir komunikacijos ekspertai, Lietuvos kultūros politikos ir finansuojančių institucijų atstovai, savo patirtimis ir tikslais dalinsis kitų Europos kultūros sostinių organizatoriai.
Ana Kočegarova-Maj pastebi, kad nors tokio formato Europos kultūros sostinės forumas, kuris Kaune pradėtas organizuoti keleri metai iki miestui pasipuošiant šiuo titulu, yra paskutinis, tradicija jau persikėlė į kitus Europos miestus. „Pavyzdžiui, 2024 m. EKS tapsiančiame Estijos mieste Tartu taip pat vyksta panašus renginys „Kultuurikompass“ , tai įrodo tokio tipo renginių poreikį vietiniam bei tarptautiniam kultūros sektoriams.“
Rugsėjo 7 d. susitikus „Romuvoje“, rugsėjo 8 d. forumas skils į mažesnės apimties dirbtuves ir seminarus, kuriuose patirtimi dalinsis „Kaunas 2022“ komanda ir projekto partneriai. Susibūrusių į grupes laukia pokalbiai apie partnerystes, komunikaciją, prieinamumą ir auditorijų vystymą, darbą su bendruomenėmis, kultūros paveldu ir kt. Vėliau visi forumo dalyviai kviečiami apsilankyti Kauno kultūros mugėje ir bendruomenes vienijančiame „Fluxus festivalyje“, kurio tradicija pradėta „Kaunas 2022“ iniciatyva.
Tikintis, kad diskusijos ir pradėti darbai tęsis ir už forumo ribų, „Kaunas 2022“ parengė net penkias publikacijas, kuriose apibendrinamos projekto kūrybinės metodikos, tyrėjų išvados apie projekto poveikį, taip pat – dalyvių ir lankytojų refleksijos apie projektą. Šios publikacijos bus pristatytos renginio metu, o vėliau fiziniu ir skaitmeniniu formatais prieinamos būsimoms sostinių kartoms ir kultūros operatoriams Lietuvoje ir už jos ribų.
Dalyvavimas forume nemokamas, tačiau reikia užsiregistruoti: bit.ly/Forumas2023
Į Kauną sugrįžta „Fluxus festivalis“: tai – vaistas nuo visų ligų
Rugsėjo 8 d. sugrįžta „Kaunas 2022“ projekto metu užgimęs „Fluxus festivalis“ – tradicija, be kurios Kauną jau sunku įsivaizduoti. Netikėčiausi kostiumai, kopimas į Parodos kalną ir ten laukiantys kultūriniai siurprizai vienam vakarui ir vėl suburs tūkstančius ištrūkti iš kasdienybės nusiteikusių žmonių. „Šiemet teigiame, kad Fluxus yra vaistas nuo visų ligų“, – pasakoja renginio organizatoriai. Ir tuo, laukiant jau šeštąjį kartą vykstančio festivalio, nesunku patikėti.
Fluxus – XX amžiaus septintajame dešimtmetyje susikūręs tarptautinis menininkų judėjimas, kuriam būdinga ironija, paprastumas, eksperimentavimas. Fluxus pradininkas Jurgis Mačiūnas gimė būtent Kaune, tad simboliška, jog „Kaunas 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas!“ pradėto festivalio idėja ir gimė būtent šiame mieste.
„Fluxus festivalis“ turi paprastą ir su šypsena į gyvenimą siūlančią pažiūrėti formulę – pasidabinę savadarbiais kostiumais, žmonės netikėtais būdais kopia į Parodos kalną, o ten bendrystę švenčia stebėdami meninius pasirodymus. Per penkerius festivalio gyvavimo metus, buvo galima išvysti visko – nuo kojūkininkų, žonglierių ir orkestrų pasirodymų iki kosmonautais, milžinais, mėgstamų filmų herojais – pasidabinusių kauniečių. Originalus sumanymas mieste atrado savo vietą – 2022–iais, Kaunui švenčiant Europos kultūros sostinės titulo metus, į kalną kopė jau beveik 5000 žmonių.
„2018 m., organizuojant pirmąjį festivalį, pavyko suburti apie 500 žmonių. Girdėjau, jog prikalbinti ir įtikinti žmones kopti uždaryta Parodos gatve atbulomis, šuoliuojant ar nešant stalą, sklidiną vaišių, buvo tikrai nelengva. Nuo kitų metų, festivalis pradėjo vykti naktį ir į jį susirinko daugiau nei dvigubai daugiau dalyvių. Kasmet įdomu, kada bus tie metai, kai surinksime visus fluxus žmones į vieną vietą, nes kol kas festivalis tik auga savo dalyvių skaičiumi ir tai yra labai džiugu“, – pasakoja viena iš festivalio organizatorių, Kauno menininkų namų direktorė Simona Savickaitė.
Šiemet festivalio organizatoriai pasitinka teiginiu, jog fluxus – vaistas nuo visų ligų.
„Kadangi fluxus yra juokas, išėjimas iš kasdienybės bei rutinos, mokėjimas žaisti ir mėgautis gyvenimu – tikime, jog visas ligas ir sunkumus galime įveikti žvelgiant į pasaulį per fluxus akinius. Šių metų dalyviai bus pakviesti į Jurgio Mačiūno skverą, kuriame „pacientus“ pasitiks Jurgio Mačiūno registratūra. Užsiregistravę ir gavę receptą kopsime kalnu – kopimas šiais metais akcentuojamas ypatingai, tad kopsime dar spalvingiau ir interaktyviau. Kalno viršuje dalyvius pasitiks fluxus reivo kabinetas, kur galėsime pasidžiaugti įveikę iššūkius, išlaisvėję ir įgavę daugiau fluxus judėjimo dvasios.
Festivalis kasmet kinta, tad ir šiais metais jis bus kitoks – daugiau akcentuojama režisūrinė pasakojimo linija, kalno viršuje dalyvius pasitiks dar niekada nematytas, specialiai „Fluxus festivaliui“ paruoštas instrumentinės ir elektroninės muzikos, teatro bei šokio pasirodymas“, – festivalio programą atskleidžia S. Savickaitė.
Anot organizatorių, tokių festivalių kaip šis – skatinančių žmonių kūrybiškumą, bendruomeniškumą, padedančių išlaisvėti – Kaune dar nėra labai daug. “Gera matyti kaip „Fluxus festivalis“ tampa miesto tapatybės, identiteto dalimi. Man tai yra viena geriausių patirčių gyvenime, kurioje sutikau nuostabių, nuoširdžių, Kauno miestu tikinčių ir jam atsidavusių žmonių“, – pasakoja S. Savickaitė.
Į Kauno rajoną – kultūrinių patirčių: seniūnijose šiais metais bus įgyvendinta 17 renginių
Kartu su vietos bendruomenėmis kuriantys užsienio menininkai, nauji objektai ir festivaliai, į kuriuos atvyksta minios žmonių – dar visai neseniai, tokį Kauno rajoną įsivaizdavo tikrai ne kiekvienas. Per kelerius projekto „Kaunas 2022“ metus, kultūrinė panorama gerokai pasikeitė – čia vyksta tiek renginių ir iniciatyvų, kad Kauno rajonas pelnytai tapo dar vienu traukos centru. Ne išimtis ir šie metai – Kauno rajone tęsiasi tradicija tapusi iniciatyva „Šiuolaikinės seniūnijos”, o visi norintys gali aplankyti viešo meno maršrutą „Smaragdo kelias“.
2019 m. projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ metu pradėta iniciatyva „Šiuolaikinės seniūnijos“. Jos tikslas – drauge su vietos bendruomene, kultūrinėmis įstaigomis, partneriais bei menininkais kurti vietos identitetu paremtus, vietos bendruomenę įgalinančius, tvarius meno ir kultūros projektus. 7 seniūnijas pirmaisiais metais įtraukęs projektas, jau po kelerių sezonų išaugo iki 15 dalyvių. „Kokie profesionalūs menininkai? Ir dar iš užsienio? Kokios minios renginiuose?“ Buvo ir tokių abejonių“, – šiandien pirmuosius projekto žingsnius su šypsena prisimena buvusi „Kaunas 2022“ partnerysčių kuratorė Milda Rutkauskaitė.
Nors Europos kultūros sostinės metai Kaune baigėsi, projektas „Šiuolaikinės seniūnijos“ Kauno rajono savivaldybės dėka tęsiasi ir toliau. Norą pristatyti bendruomenės kuriamus renginius 2023-siais išreiškė 17 seniūnijų. „Laukiant seniūnijų paraiškų galvoje sukosi daug klausimų – ar bus norinčių dalyvauti, ar projektai išlaikys tarptautinį lygį, ar sulauks partnerių paramos? Nerimo tikrai buvo. Visgi supratau, kad ypatingai tos seniūnijos, kurios dalyvavo ir ankstesniais metais, yra stipriai paaugusios, turi stiprius kultūros vadybos įgūdžius, tęsia savo projektus, pradėtus „Kaunas 2022“ metu. Daug paraiškų dalyvių jau dabar klausia ir apie ateinančius metus, domisi, ar jų projektai turės tęstinumą. Priimu tai kaip ženklą, kad iniciatyva yra reikalinga“, – teigia M. Rutkauskaitė.
„Šiuolaikinės seniūnijos“ naują renginių maratoną pradėjo dar gegužės pradžioje, o sezoną uždaryti žadama Kalėdoms artėjant. Atgyjantis etnologinis palikimas, vietos pasakojimai ir skoniai Zapyškyje, vėjo varpeliais suskambėjusi Kulautuva ar jau ne vienerius metus organizuojamas Stimpanko festivalis – tik dalis pavasarį ir vasarą įvykusių kultūrinių renginių. Programą pratęs tradicinis „Molio kelias“ Rokuose, Vandens simfonija Neveronyse, Tvarumo festivalis Lapėse, angelų temą plėtos Linksmakalnis, renginiai vyks Akademijoje, Garliavoje ir kitose seniūnijose.
Anot organizatorių, itin smagu, kad projekte dalyvavusiose seniūnijose atsirado ir išliekamųjų kultūrinių projektų: nuo naujos kultūros organizacijos ar skulptūros iki bendruomeninės galerijos.
Per Kauno rajoną nusidriekė „Smaragdo kelias“
Dar vienas „Kauno – Europos kultūros sostinės“ titulo metų palikimas – viešojo meno objektų maršrutas „Smaragdo kelias“. Smaragdai – Kauno rajone išsibarstę meniniai objektai, pritaikyti konkrečiai vietai bei sukurti netradicinėse erdvėse: gamtoje, parkuose, skveruose ar net viešojo transporto stotelėse.
Apie 50 meninių objektų maršrute – autentiška kultūrine erdve paverstas laivas „Nemuno 7“, jau spėjęs tapti daugybės renginių ir meno rezidencijų namais, garsinės skulptūros, gatvės meno piešiniai, vandens bokšte ar Kauno forte įsikūrusios meninės instaliacijos bei vietinių gyventojų kuriamų produktų parduotuvėlė. Smaragdų kūrėjai – profesionalūs Lietuvos ir užsienio menininkai, bent trumpam viešėję Kauno rajone ir čia palikę savo kūrybos pėdsakus.
Nors „Smaragdo kelias“ įdomus visais metų laikais, jį aplankyti ypač smagu šiltuoju sezonu – galbūt pėsčiomis ar dviračiu apkeliautas maršrutas taps dar vienu kultūriniu vasaros nuotykiu?