„Kaunas 2022“ savanoriai susibūrė į asociaciją „Kultūristai“
„Kaunas 2022“ paliko gilų kultūrinį įspaudą mieste. Dauguma pirmiausiai pagalvoja apie gausybę čia vykusių renginių, parodų, kitų veiklų bei įsitraukusių organizacijų, kūrėjų kiekį. Tačiau yra ir dar viena labai svarbi šio projekto sudedamoji dalis – tai savanoriai. Žmonės, kurie nuoširdžiai patikėjo idėja ir paskyrė savo laiką, širdis ir žinias tapdami neatsiejama kultūros sostinės dalimi.
Projektas sutelkė rekordinį savanorių skaičių - įvairiose veiklose jų dalyvavo daugiau nei 1500. Dauguma jų čia susirado draugų ir užmezgė naujų įdomių pažinčių. Iš esmės susibūrė Kauną mylinčių žmonių bendruomenė su panašiomis vertybėmis ir pomėgiais. Užsivėrus kultūros sostinės metams labai norėjosi tą bendruomenę toliau išlaikyti. Juk baigėsi tik titulo metai, bet kultūra, žmonės ir toliau lieka kurti savo miestą. O kuo daugiau kūrėjų, tuo daugiau pozityvių pokyčių.
Tad aktyviausių „Kaunas 2022“ savanorių iniciatyva 2023 m. pradžioje įkurta Savanorių asociacija „Kultūristai“. Organizacijos tikslas – burti ir vienyti savanorių bendruomenę, palaikant savanorystės kultūrą ir taip prisidedant prie sklandaus miesto renginių įgyvendinimo.
Nors asociaciją įsteigė „Kaunas 2022“ veiklose aktyviai dalyvavę savanoriai, tačiau jos vizija yra plėsti savanorių gretas. „Esame atviri ir visuomet laukiame naujų žmonių, siekiančių savo gyvenimą praturtinti prasminga veikla bei tapti aktyvios bendruomenės dalimi“, - teigia asociacijos prezidentė Jovita Rudnickaitė.
Asociacija vienija iniciatyvius žmones, mylinčius kultūrą, meną ir Kauną, bei siekiančius gilinti savanorystės tradicijas. Jai priklauso labai įvairūs žmonės, tiek amžiumi, tiek patirtimis, tiek profesijomis. Čia yra moksleivių, studentų, gidų, vadybininkų, programuotojų, dizainerių, marketingo specialistų, menininkų, finansų ir daugybės kitų sričių atstovų. „Labai džiaugiamės savo kompanijoje turėdami tiek daug įvairių žmonių. Juk kiekviena nauja pažintis praplečia akiratį. Tai naudinga tiek organizacijai, tiek kiekvienam jos nariui“, - pasakoja J. Rudnickaitė.
Savanorių asociacija „Kultūristai“ planuoja aktyviai prisidėti prie renginių, kurie kilo iš „Kaunas 2022“ iniciatyvos ir netgi pasibaigus titulo metams gyvuos toliau. „Užaugome su šiais renginiais. Kai kurie jų per kelerius metus spėjo tapti neatsiejama Kauno dalimi. Tad labai norime, kad šie projektai ir toliau džiugintų miestiečius. O dažniausiai miesto renginiai neįsivaizduojami be savanorių pagalbos. Jie prisideda tiek prie kūrybinės, tiek techninės, tiek organizacinės dalies įgyvendinimo. Savanorius traukia galimybė pamatyti visas detales iš vidaus, noras savo pasiūlymais bei veiksmais prisidėti prie galutinio rezultato. Tokia veikla visuomet suteikia daug patirties, naujų žinių. Be to, po kiekvieno renginio atsiranda naujų draugų ir pažįstamų. O tai bene svarbiausia motyvacija savanoriauti“, - teigia Jovita Rudnickaitė.
Savanorių asociacija „Kultūristai“ skatina jungtis visus žmones, mylinčius kultūrą, renginius, Kauną ir jo apylinkes. Laukiamas kiekvienas, nepriklausomai nuo amžiaus, profesijos ar užimtumo. Ši savanorystė yra žavi tuo, jog leidžia pasirinkti, kiek savo laisvalaikio norite jai skirti. Tad kviečiami ir tie, kurie nori savanoriauti viename kitame renginyje per metus, ir tie, kuriems įdomu prisidėti daugiau prie pačios savanorystės kultūros plėtojimo. Juk organizacijos tikslas ne vien tik savanorystė renginiuose, bet ir bendruomenės kūrimas, tad aktyviausiųjų laukia neformalūs susitikimai, papildomi mokymai, netgi galimybė dalyvauti įvairiuose projektuose užsienyje.
Pagrindinės Savanorių asociacijos „Kultūristai“ vertybės yra bendrystė, atvirumas patirtims, motyvacija, tobulėjimas, tolerancija, atsakomybė. Jeigu ir jums artimos šios vertybės, esate labai laukiami savanorių bendruomenėje.
Asociacijos atstovai kviečia registruotis tinklapyje www.savanoriaikulturistai.lt. Kiekvienam susidomėjusiam bus suteikta daugiau informacijos apie savanorystės galimybes, bendruomenę ir organizaciją.
Kaune paminėta Tarptautinė Laimės diena: pristatyta unikali instaliacija „Taikos dronai“
M. Plepio nuotr.Nuo 2013 m. visame pasaulyje kovo 20-ąją švenčiama Tarptautinė laimės diena. Besiruošiant tapti Europos kultūros sostine, ši idėja pasiekė ir Kauną. Jau šešerius metus, kovo viduryje, pasitelkiant verslus, įmones, kultūros institucijas, miestas pavirsta renginių ir įdomiausių socialinių iniciatyvų švente. Laimės diena į Kauną sugrįžo ir šiemet, o pagrindinis jos akcentas – į šiandieninius įvykius bei savo aplinką atsigręžti kviečianti instaliacija „Taikos dronai“, kurią iki balandžio 2 d. bus galima išvysti Kauno „Akropolyje“.
Nuo pat 2016 m. švenčiama Laimės diena Kaune nuolat mainė savo pavidalus. Muzika skambanti nuo stogų, orkestras kino teatre, augintiniai bibliotekoje, diskoteka, kurioje šoka ne tik studentai, bet ir senjorai, ekskursijos žmonėms turintiems regos sutrikimų... Tai – tik dalis Laimės dienos iniciatyvų, Kaune įgyvendintų per pastaruosius šešerius metus. Visgi pradėjus nuo gausybės kultūrinių renginių, ambicingus sumanymus ir idėjas teko koreguoti dėl pandemijos, o 2022 m. apie laimę šnekėti atrodė neįmanoma – visos mintys ir darbai tąkart buvo skirti Ukrainai. Atsižvelgiant į tebevykstantį karą, šiais metais Laimės dieną nuspręsta paminėti simboliškai – kovo 20-ąją Kauno „Akropolis“, agentūra „Salto“ ir „Kaunas 2022“ pristatė instaliaciją „Taikos dronai“, o praeivius tądien nustebino netikėtai surengtas šokio trupės „Nuepiko“ pasirodymas.
„Viskas prasidėjo nuo noro, kad kelionėje iš laikinosios į šiuolaikinę sostinę, Kaunas taptų laimingų žmonių miestu. Tai – ne apie pastatus, erdves, gatves ar šviesoforus – laimingas miestas sukuriamas tada, kai jame gyvena vienas kitam empatiški, gerą energiją skleidžiantys žmonės, kurie džiaugiasi vieta, kurioje gyvena. Dėl pandemijos ir prasidėjusio karo, Laimės diena, ko gero, yra daugiausiai kartų „Kaunas 2022“ programoje atšauktas ir pasikeitęs projektas. Visgi būtent jis parodė, kad gėris, vienybė mūsų visuomenėje dominuoja, – apie Laimės dienos idėją pasakoja viena iš programos organizatorių, „Kaunas 2022“ rėmimų vadovė I. Tumaitė.
Praėjusiais metais, kovo 19 d. duris atvėrė bedradarbystės erdvė „CulturEUkraine“, prie kurios įkūrimo prisidėjo partneriai, kultūros organizacijos, situacijai neabejingi žmonės. Tuščios Kauno centrinio pašto erdvės virto saugia aplinka Ukrainos kūrybininkams ir menininkams.
Šiais metais Kauno „Akropolyje“ pristatyta instaliacija „Taikos dronai“ – architektų Lino Tuleikio, Kęsto Vaikšnoro ir Karolio Platakio sumanyta ekspozicija, kurios meninę dalį išpildė menininkė Sandra Svobūtė, kalba apie mus supančią aplinką, gamtą ir meilę, kurios trūksta kasdienybėje ir kurios labai reikia mūsų kaimynams.
„Laimė – daugiasluoksnis, nevienareikšmis dalykas, todėl išsiversti su vienu ją nusakančiu parametru buvo sudėtinga. Kovo 20 d. taip pat yra pavasario lygiadienis, Tarptautinė Žemės diena. Tai priminimas visuomenei, kad visi naudojamės jos teikiamais resursais ir imdami turime nepamiršti duoti grąžos, atsidėkoti. Kurdami instaliaciją galvojome apie gyvybę, žalumą ir šiandienos įvykius – karą Ukrainoje, ten žūstančius nekaltus žmones. „Taikos dronai“ neša gyvybę, jie demonstruoja, kad ji nėra begalinė, kad turime rūpintis savo aplinka, vienas kitu“, – pasakoja vienas iš instaliacijos sumanytojų, architektas Linas Tuleikis.
Instaliacijos vieta pasirinkta neatsitiktinai – partnerystės su Kauno „Akropoliu“ dėka, „Kaunas 2022“ jau įgyvendino ne vieną kultūrinį projektą. „Prekybos centre didelis dėmesys skiriamas visuomeninėms, meno ir socialinėms iniciatyvoms, nuolat stengiamasi kurti bendruomeniškumo jausmą, prisidedant prie prasmingų projektų ir teigiamų pokyčių visuomenėje. Stengiamės išnaudoti prekybos centro lokacijos privalumus, taip suteikiant Kauno bendruomenei ne tik galimybę prekybos centre įsigyti būtiniausias prekes, tačiau tuo pačiu susipažinti su įvairiomis kultūrinėmis iniciatyvomis, menu ar renginiais, prisidedant prie kokybiško laisvalaikio. Pastebime, kad mūsų pirkėjai tai vertina ir tokios iniciatyvos tampa vis labiau aktualios ir laukiamos,“ – pasakoja Kauno „Akropolio“ valdytoja Brigita Kuodytė.
Instaliaciją „Taikos dronai“ Kauno „Akropolyje“ galima išvysti iki balandžio 2 d.
Atidaryta paroda „Kaunas2022 Kūrėjai“ – iš portretinių fotografijų žvelgia žymiausi Lietuvos ir užsienio menininkai
Kovo 16 d. Laikinojoje M. K. Čiurlionio galerijoje duris atvėrė kiek kitokia projektui „Kaunas 2022“ skirta fotografijų paroda. Šį kartą lankytojų dėmesys krypo ne į įspūdingą praėjusių metų programą, bet į ją kūrusius žmones. 2022–siais fotografė Agnė Bekeraitytė-Popierė prieš fotoaparatų blykstes kvietė atsistoti Kaune viešėjusius ir programą kūrusius Lietuvos bei pasaulio menininkus. Unikalios iniciatyvos rezultatas – portretinių fotografijų serija „Kaunas2022 Kūrėjai“.
19 000 – tiek menininkų prisidėjo prie „Kaunas 2022“ programos įgyvendinimo. Šių kultūros asmenybių tarpe – muzikai, šokėjai, režisieriai, dailininkai, skulptoriai, kompozitoriai. Parodoje jie atsiskleidžia ne tik kaip įspūdingų darbų ir pasirodymų autoriai, bet kaip išskirtinės asmenybės. „Projektą „Kaunas 2022“ kūrė daugybė menininkų, kurių darbus buvo galima pamatyti teatruose, galerijose, koncertų salėse. Visgi labai mažai matėme pačius žmones, o ne jų kuriamą meną. Nenorėjau, kad toks renginys išliktų tik kaip dokumentika. Aš esu žmonių žmogus, tad man buvo svarbu, kad menininkai atsiskleistų – juk jie skyrė savo laiką, jie sukūrė didžiulį renginį, keliavo į Kauną iš skirtingų šalių. Visiems jiems suteikiau vienodą apšvietimą, o prieš fotoaparatą palikau tik patį žmogų“, – parodą pristato jos autorė.
Šiuo metu Lietuvoje gyvenanti A. Bekeraitytė–Popierė paskutinius septynerius metus praleido dirbdama Londono fotografijos industrijoje. Tad fotografuoti žinomus žmones jai nebuvo naujiena – iš pastaraisiais metais menininkės įamžintų nuotraukų žvelgia tokie žymūs aktoriai, režisieriai ir menininkai kaip Quentin Tarantino, Willem Dafoe ar Daniel Craig.
Parodos atidaryme dalyvavo ir patys menininkai
Parodoje „Kaunas 2022 Kūrėjai“ iki balandžio vidurio galima pamatyti daugiau nei 70 portretų, kuriuose įamžinti Kaune parodas, didžiuosius Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos renginius, koncertus įgyvendinę Lietuvos ir užsienio menininkai bei projekto kuratoriai: Marina Abramovič, Jon Hendriks, Aideen Barry, Roberto Magro, Zita Bružaitė, A. Kaušpėdas ir kt.
„Važinėdama tarp Vilniaus ir Kauno, menininkus kviečiau bent trumpam susitikti, skirti laiko fotografijoms. Savaitę prieš parodos atidarymą su organizatoriais daug dirbome, sprendėme įvairius su ekspozicija susijusius klausimus, tad šiandien rezultatu nuoširdžiai džiaugiuosi. Tikiuosi, kad lankytojai, žiūrėdami į šias fotografijas, pamatys tai, ką įgyvendindama projektą mačiau ir aš – nuolat kuriančio žmogaus perduodamą įkvėpimą, kultūra žibančias akis“, – pasakoja menininkė.
Dalį fotografijose įamžintų menininkų buvo galima sutikti ir kovo 16 d. vykusiame parodos atidaryme. Vienas jų – Viktoras Diawara, susirinkusiems kartu su projektu „Afrodelic“ padovanojo muzikinę patirtį. „Praėjusiais metais dalyvavau Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos renginyje „Santaka“ – būtent šio renginio generalinėje repeticijoje ir įvyko fotosesija. Pati „Santaka“ buvo tikrai grandiozinis įvykis. Prisimenu, kaip mane nustebino ypatingas pasiruošimas – daugybė lempų, koncertui reikalingos technikos. Manau, kad Kaunas tikrai išnaudojo gautą progą, pasirodė iš geriausios pusės ir sukūrė tikrą šventę visai Lietuvai“, – patirtį „Kaunas 2022“ prisimena V. Diawara.
Agnės Bekeraitytės–Popierės paroda „Kaunas2022 Kūrėjai“ veiks kovo 17 – balandžio 16 d. Laikinojoje M. K. Čiurlionio dailės galerijoje (A. Mackevičiaus g. 27, Kaunas).
Tarptautinė laimės diena Kaune: besikeičianti laimės sąvoka ir nesuvaidintos akimirkos
Muzika skambanti nuo stogų, augintiniai bibliotekoje, orkestras kino teatre, šokio pasirodymai ant perėjų, ar diskoteka geležinkelio stotyje, kurioje šoka ne tik studentai, bet ir senjorai. Jau šešerius metus Kaune minima tarptautinė Laimės diena padovanojo ne tik malonių akimirkų, bet ir sutelkė prasmingiems tikslams.
Švęsti laimę visame pasaulyje pradėta 2013–aisiais. Šios Jungtinių Tautų inicijuotos idėjos ambasadoriais Lietuvoje tapo Kaunas. Sužinojus, kad 2022–siais miestas taps Europos kultūros sostine, gimė unikalus sumanymas – pasitelkus verslus, įmones, kultūros institucijas kovo 20-ąją paversti renginių, nutrūktgalviškų idėjų ir socialinių iniciatyvų švente. Laimės diena Kaune mainė savo pavidalus – pradėjus nuo gausybės kultūrinių renginių, ambicingus sumanymus ir idėjas teko koreguoti dėl pandemijos, o 2022-ais metais apie laimę šnekėti atrodė neįmanoma – visos mintys ir darbai tąkart buvo skirti Ukrainai.
„Norėjome, kad kelionėje iš laikinosios į šiuolaikinę, Kaunas taptų laimingų žmonių miestu. Tai – ne apie pastatus, erdves, gatves ar šviesoforus – laimingas miestas sukuriamas tada, kai jame gyvena vienas kitam empatiški, gerą energiją skleidžiantys žmonės, kurie džiaugiasi vieta, kurioje gyvena“, – apie idėją pasakojo viena iš programos organizatorių, „Kaunas 2022“ rėmimų vadovė Irutė Tumaitė.
Laimė visiems
Pirmą kartą Laimės diena Kaune minėta 2018 m. Tąkart „Kaunas 2022“ partneriai, verslai ir kultūrinės įstaigos buvo kviečiamos siūlyti savo idėjas ir lankytojus bei klientus nustebinti originaliomis iniciatyvomis. „Tais metais prie idėjos prisijungė apie 50 organizacijų, kurios siūlė įvairiausius netikėtumus – nuo laimės kokteilių iki senjorų zumbos bibliotekoje. Itin nustebino kino centras „Romuva“, atgaivinęs tarpukario tradiciją – vietoj įprastai prieš filmus matomų reklamų, žiūrovai išgirdo gyvą orkestrą“, – prisimena I. Tumaitė.
Nemažiau įsimintini buvo ir 2019 m. „Jutome teigiamus žmonių atsiliepimus, motyvaciją, norą dalyvauti. Nusprendėme Laimės dienai suteikti kiek kitokį kontekstą, todėl pasirinkome prieinamumo temą. Norėjome, kad miestas būtų kuo draugiškesnis visomis prasmėmis – judėjimo, įsitraukimo, amžiaus ar užsienio kalbų. Ši idėja į dienos šviesą ištraukė kitokį turinį – buvo vedamos ekskursijos akliesiems, žmonėms su kalbos sutrikimais, organizuotos išvykos į gyvūnų prieglaudas.
Ko gero, daugiausiai dėmesio tądien sulaukė Laimės diskoteka geležinkelio stotyje. Renginyje vienu metu pasirodė skirtingų muzikos žanrų atlikėjai – „Manfredas“, „Flash Voyage“ ir Paulius Kilbauskas. Susirinkusieji specialių ausinių pagalba galėjo pasirinkti, kokio skonio muzikos klausyti, todėl tą vakarą šoko ir vaikai, ir studentai, ir senjorai. Kadangi į salę galėjo patekti tik limituotas žmonių skaičius, lauke nuvinguriavo gyva žmonių eilė“, – prisimena I. Tumaitė.
Pandemijos pakoreguoti planai ir pagalba Ukrainai
„2020 m. Laimės dienos labai laukėme, dėmesį planavome skirti ekologijos, tvarumo temoms. Žinojome, kad dalyvauti šventėje planuoja apie 150 organizacijų ir verslų iš visos Lietuvos… visgi likus vos kelioms savaitėms iki šventės, Lietuvoje pradėjo augti Covid atvejai, o visi renginiai buvo atšaukti,“ – pasakoja I. Tumaitė. Nors planus teko nukelti vieneriems metams, 2021–ieji atrodė žadantys daugiau – savaitę prieš Laimės dieną paskelbta apie muziejų ir galerijų atidarymą. „Laikantis visų atsargumo priemonių, žmonės išėjo iš namų, perėjose stebino šokėjų pasirodymai, viename muziejų lankytojus pasitiko Karinių oro pajėgų orkestras, o muzika sklido net nuo stogų. Kažkuria prasme, Laimės diena tais metais tapo kultūros atsigavimo paminėjimo švente“, – šypsosi I. Tumaitė.
„Be jokios abejonės, 2022-ieji metai buvo patys laukiamiausi. Tikėjomės, kad tai bus didžiausia, visas patirtis apjungianti šventė. Tik jai atėjus apie laimę galvoti nebegalėjome – Ukrainoje prasidėjo karas. Supratome, kad visas jėgas skirsime ukrainiečiams“. Praėjusiais metais, kovo 19 d. duris atvėrė bendradarbystės erdvė „CulturEUkraine“, prie kurios įkūrimo prisidėjo partneriai, kultūros organizacijos, situacijai neabejingi žmonės. Tuščios Kauno centrinio pašto erdvės virto saugia aplinka Ukrainos kūrybininkams ir menininkams.
„Laimės diena – ko gero, labiausiai nukentėjęs, daugiausiai kartų „Kaunas 2022“ programoje atšauktas projektas. Visgi būtent jis parodė, kad gerumas, vienybė mūsų visuomenėje dominuoja. Šiais metai „Kaunas 2022“ ir „Salto“ agentūra kovo 20 d. viešoje miesto erdvėje pristatys instaliaciją „Taikos dronai“ – architektų Lino Tuleikio, Kęsto Vaikšnoro ir Karolio Platakio sumanyta ir meninės floristikos kūrėjos Sandros Svobūtės išpildyta ekspozicija kalbės apie meilę, kurios dabar reikia mūsų kaimynams, kurios trūksta mūsų kasdienybėje, be kurios negalime būti laimingi. Kviesime pasverti, kiek mūsų laimė priklauso nuo aplinkos, kurioje gyvename, – pasakoja I. Tumaitė.
„Nors šiais metais vienos bendros programos, apjungiančios Laimės dieną, neplanuojame, šventę ir toliau kviečiame kurti visus miestiečius. Linkiu, kad kuo daugiau partnerių, verslų ir kultūros institucijų, šešerius metus stebinusių savo idėjomis, džiugintų ir toliau – tęsdami tradicija tapusias iniciatyvas ar sumanydami naujas“.
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ užkulisiai – režisierės R.Vederytės filme
2022 m. visos Europos dėmesys krypo į Kauną – kultūros sostinės titulą šventęs miestas padovanojo kelis tūkstančius renginių ir pritraukė net 2.4 milijonus kultūros mylėtojų. „Per 52 minutes bandysime parodyti tą pusę, kurios nei vienas, dalyvavęs renginiuose, nematė“, – pasakojimą pradeda Europos kultūros sostinės metus Kaune filmu pavertusi režisierė Rūta Vederytė. Nuo pat praėjusių metų sausio iki paskutinių projekto minučių fiksuotos užkulisinės projekto akimirkos tapo įtraukiančiu dokumentiniu pasakojimu „Iš laikinosios į šiuolaikinę“.
„Man labai įstrigo projekto metu pasakyta frazė: „Miestas be žmonių yra tik pastatai, o žmonės be kultūros yra tik padarai“. Kaunas visada galėjo didžiuotis savo pastatais, modernizmo architektūra, bet jis taip pat turi kuriančius žmones. Norėjau apie tai kalbėti. Tikiuosi, kad šis filmas padės pamatyti, ką žmonės, degantys kultūra, gali padaryti iš pastatų, iš erdvių, iš ant lapo surašytų planų“, – pasakoja R. Vederytė. Anot jos, šiuo filmu nesiekiama liaupsinti Europos kultūros sostinės organizatorių ar prisiminti, kokiuose renginiuose pavyko sudalyvauti. „Visų pirma, tai – pasakojimas, kuris parodo, kodėl kiekvienam iš mūsų reikalinga kultūra“, – filmo idėją pristato režisierė.
Su „Kaunas 2022“ komanda ji pirmą kartą susitiko sausio pradžioje – skaičiuojant paskutines dienas iki pirmojo Šiuolaikinės Kauno mito trilogijos veiksmo „Sukilimas“. Nuo tada režisierę sutikti Kaune buvo galima itin dažnai – kartu su filmavimo komanda ji kalbino kūrėjus, dalyvius, sekė projekte vykusius pokyčius, lankėsi renginiuose Kaune ir Kauno rajone. „Sausį įvyko „Sukilimas”, atsidarė William Kentridge paroda „Tai, ko nepamename“, o vasario 24 d. prasidėjo karas Ukrainoje. Nebežinojome, kas ir kaip bus, tad mėnesiui filmavimai sustojo – reikėjo suprasti, kas vyksta, kaip keičiasi programa. Pavasarį grįžome prie darbų ir filmavimai tęsėsi iki pat uždarymo savaitgalio „Sutartis“. Paskutinius pokalbius įrašėme gruodį – programai jau pasibaigus. Filmas tilpo į 52 minutes, o renginių buvo keli tūkstančiai, tad reikėjo apsispręsti, kuriuos pokalbius, kurias akimirkas parodyti“, – filmavimų istoriją prisimena R. Vederytė.
„Filmas „Iš laikinosios į šiuolaikinę“ nebus įvykusių renginių retrospektyva – stengėmės užfiksuoti tai, ko žiūrovai, renginių dalyviai pamatyti negalėjo. Pavyzdžiui, vykome į Kauno botanikos sodą – čia turėjo vykti Laimės diena, kurią nutraukė karas… Sekėme pasiruošimą didiesiems renginiams, didžiulį jaudulį ir nežinomybę, ar žmonės susirinks. Lankėmės vieno projekto koordinatorių, Ryčio Zemkausko vaikystės namuose. Tai – eilinis daugiabutis, kuriame tebeišlikusios jo paties vaikystėje išdaužtos stiklinės durys…Matėme linoleumą, po kuriuo Rytis su draugais slėpdavo laiškus. Ir toje aplinkoje kalbėjomės apie meną ir kūrybą, kaip tas polėkis gali gimti bet kur“, – pasakoja režisierė. Anot jos, filme atsiskleis ir projektą organizavusių bei kūrusių žmonių portretai. „Prisimenu, kaip kalbantis su projekto vadove Virginija Vitkiene, sustojome gėlių Kaune reziduojančiai menininkei – tądien buvo jos gimtadienis. V. Vitkienės „mamiškumas“, gebėjimas visais pasirūpinti, užglaistyti nesutarimus man buvo labai jautrus,“ – pasakoja režisierė.
R. Vederytė prisimena, kad būdama vilniete, stipraus emocinio ryšio su Kaunu neturėjo. „Kai pirmą sykį artimiau susipažinau su miestu, man jis pasirodė lyg jaunas žmogus, kuris nori būti išgirstas ir pamatytas, bet bijantis, ką apie jį pagalvos kiti. Po šių metų manau, kad Kaunui nebereikia nieko įrodinėti. Kaunas žino, kas jis yra, koks jis nori būti, o tai ir yra šiuolaikinio miestiečio vienas svarbiausių bruožų,“ – įsitikinusi režisierė.
Filmą „Iš laikinosios į šiuolaikinę“ bus galima išvysti 2023-ių metų balandžio 1 d., 18 val. per LRT Plius televiziją. Filmo režisierė – Rūta Vederytė, filmo prodiuseris – Darius Dapkus.
Fotografė Agnė Bekeraitytė-Popierė: svarbiausias kadras – žmogaus istorija
Agnė Bekeraitytė-Popierė – fotografė, iš kurios įamžintų portretų žvelgia tokie žymūs aktoriai bei kūrėjai kaip Quentin Tarantino, Willem Dafoe, Daniel Craig, Marina Abramovič. Nuo pat paauglystės fotoaparato nepaleidžianti A. Bekeraitytė-Popierė teigia, kad tai seniai tapo gyvenimo būdu, atveriančiu duris į įdomiausias žmonių istorijas. A. Bekeraitytės-Popierės portretų parodą „Kaunas 2022 kūrėjai“, kurioje daugiau nei penkiasdešimt menininkų (viso projektą kūrė 19000), kūrusių Europos kultūros sostinę Kaune ir Kauno rajone, galima bus pamatyti jau kovo 17 – balandžio 16 dienomis laikinojoje Kauno M. K. Čiurlionio dailės galerijoje. Visgi, žemiau pateikiamas pokalbis su fotografe – ne tik apie tai. Apie pažintį su Holivudo aktoriais, norą sustabdyti akimirką ir kuriamą ryšį – pokalbyje su fotografe.
Agne, kaip jūsų gyvenime atsirado fotografija?
Fotografuoti pradėjau paauglystėje. Mano dėdė studijavo fotografiją, sykį, lankantis pas senelius, jis man parodė, kaip daromos nuotraukos. Prisimenu, kad tuomet pagalvojau, jog taip galėčiau ir aš. Kai buvau jauna, žiūrėdavau į žurnalų viršelius, svajojau, kad su mados fotografija užkariausiu pasaulį. Mokytis į užsienį taip pat išvažiavau su ta intencija. Tik susipažinus su mados industrija supratau, kad man reikia ne daiktų, ne batų, o ryšio su tikrais žmonėmis. Man jį davė portretinė fotografija.
Man atrodo, kad portretinė fotografija yra vienas intymiausių žanrų, kuriame reikia ypatingo ryšio su fotografuojamais žmonėmis. Kaip pavyksta juos prakalbinti, kas vyksta fotosesijos metu?
Mėgstu sakyti, kad fotografija yra vizualus interviu – kaip ir bet kokiam susitikimui, jam reikia pasiruošti, nueiti tą papildomą mylią. Paprastai apie fotografuojamą žmogų pasiskaitau, pasidomiu jo istorija, nes tai vėliau padeda atrasti įdomią pokalbių temą. Fotosesija gali trukti ir kelias minutes, ir kelias valandas. Su fotografuojamais žmonėmis tenka ir pasivaikščioti, ir pasisvečiuoti jų namuose, kūrybinėse erdvėse.
Rašydama bakalauro baigiamąjį darbą klausiau, ar portretas yra apie fotografą, ar apie žmogų, kuris yra fotografuojamas. Šiandien manau, kad nei vienas atsakymas nėra pilnai teisingas. Fotografuodama aš kviečiu pokalbiui, tad šis susitikimas yra iš dviejų žmonių gimstanti kūryba.
Fotografuojate labai įvairius žmones – jūsų nuotraukose įamžinti ne tik kasdienybės herojai, bet ir žymiausi Lietuvos kūrėjai, Holivudo žvaigždės. Ne kiekvienam fotografui pavyksta patekti į tokią terpę.
Kaip mėgstu sakyti, belskis ir bus atidaryta (juokiasi). Studijavau Anglijoje, dirbau fotografijos studijoje – viena rekomendacija po kitos ir pamažu atsiduri tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku. Patekau į BAFTA apdovanojimus, taip pavyko pasiekti nemažai aktorių. Žinoma, konkurencija didelė, bet kuo daugiau dirbi, tuo daugiau žmonių pažįsti, tuo daugiau durų atsiveria. Svarbu pasiruošti – jei ateisi pavėlavęs ar pamirši ką nors atsinešti, gali pasirodyti neprofesionaliai, o juk turi tik kelias minutes įgauti žmogaus ir jo aplinkos pasitikėjimą. Visgi aš nemanau, kad esu kažkuo labai ypatinga – tiesiog darau tai, kas man patinka. Stebuklingo recepto nėra, fotografija reikia degti.
Nėra didelio skirtumo, ar fotografuoti paprastą žmogų ar Danielį Craigą – vienodai svarbu pasirodyti gerai, padaryti įdomų portretą. Holivudo žvaigždės dažniausiai būna labai profesionalūs, šilti žmonės, kurie žino, ko atėjo ir per duotą laiką norintys išspausti maksimumą. Sunkiausia tai, kad su žymiu žmogumi ateina ir visa jo komunikacijos komanda. Įsivaizduokite, papildomi penki žmonės įsiterpia į kūrybinį procesą, aiškina, ką ir kaip turi padaryti. Daugiausia jaudulio kelia pati situacija, o ne fotografuojamas žmogus.
Ar galvojate apie žmones, kurie jūsų fotografijas išvys žurnalų puslapiuose, parodose? Kokią žinutę siunčiate jiems?
Tiesą sakant, į žiūrovą aš nesiorientuoju, man svarbiausias yra fotografuojamas žmogus – noriu, kad jis jaustųsi gerai, o išvydęs nuotrauką matytų tikrą save. Dažnai įsijungia vidinis kritikas. Būna, jog pamatai fotografijoje užfiksuotą emociją, žvilgsnį, kūno kalbą ir matai, kad kažko dar trūksta. Bandai tai atkartoti, bet iš mano patirties geriau dažniausiai jau nebesigauna. Lūkesčių fotografuojant kelti neverta, neturi iš anksto žinoti, kaip nuotrauka išeis. Tai atima nuoširdumą, tikrumą, todėl daug ką reikia palikti situacijai. Jei turiu pasirinkti, ar pareguliuoti šviesas, ar ilgiau pasikalbėti su žmogumi, aš visuomet rinksiuosi antrąjį variantą. Galbūt tos kelios minutės nesuvaidinto ryšio padės pagauti emociją.
Kalbate apie tai, kad fotografijoje jums labai svarbus ryšys. Kokia pažintis jums įsiminė labiausiai?
Vienas paskutiniųjų mano leidinių buvo litvakų tema, keliavau po Lietuvą ir fotografavau žydiškąjį paveldą bei kūriau litvakų portretus leidiniui „Passport Journal“. Čia atsivėrė sudėtingos, skaudžios šeimų istorijos, bet tuo pačiu turėjau galimybę susipažinti su dideliais žmonėmis. Porą mėnesių prieš jai išeinant, fotografavau Ireną Veisaitę. Tiesą sakant, norėjau sau įsignybti – lankiausi jos namuose, valgiau ledus prie stalo, aplink kurį įprastai rinkdavosi intelektualai. Susipažinau ir su Jacovskių šeima, po fotosesijos daug kalbėjomės, vaišinomės, sugebėjome sukurti nuoširdžias akimirkas.
Viena įdomiausių pažinčių buvo su menininke Marina Abramovič. Negalėjau patikėti, kad tokio kalibro menininkė gali būt toks paprastas žmogus.
Mariną Abramovič fotografavote kurdama „Kaunas 2022“ portretų seriją. Tai – vienas naujausių jūsų projektų. Kokia buvo jo idėja?
Projektą „Kaunas 2022“ kūrė daugybė (19000) menininkų, kurių darbus buvo galima pamatyti teatruose, galerijose, koncertų salėse. Visgi labai mažai matėme pačius žmones, o ne jų kuriamą meną. Nenorėjau, kad toks renginys išliktų tik kaip dokumentika. Aš esu žmonių žmogus, tad norėjau, kad šie menininkai atsiskleistų – juk jie skyrė savo laiką, jie sukūrė didžiulį renginį, keliavo į Kauną iš skirtingų šalių. Visiems jiems suteikiau vienodą apšvietimą, nesiekiau įamžinti jų darbų, lokacijų, kuriose jie kuria. Prieš fotoaparatą palikau tik patį žmogų. Fotosesijos vyko viešbučiuose, teatruose, pasirašinėjant gerbėjams, šalia instaliacijų.
Prisimenu, kaip Marina Abramovič fotosesijos viduryje sugalvojo pasiimti savo paltą ir nuotraukoje įsiamžinti būtent su juo. Ji – menininkė iš didžiosios raidės, bet realybėje – be galo paprastas žmogus. Su Yoko Onno parodos kuratoriumi Jon Hendricks susitikome šalia menininkės instaliacijos Kauno centriniame banke. Pagyriau jo akinius, o jis nieko nelaukęs ištiesė juos man pasimatuoti. Tuo tarpu kompozitorė Zita Bružaitė į fotosesiją atvyko nešina natomis – ji norėjo papasakoti apie tai, kad kūryboje ne viskas iškart išeina tobulai.
Parodoje bus apie 50 portretų ir tai, kad man pavyko su visais šiais menininkais susitikti, pabendrauti, įamžinti juos – man yra svarbus dalykas. Galbūt po dvidešimt metų matydami šias nuotraukas žmonės prisimins, kad tokie kūrėjai buvo Kaune, kad Kaunas šventė Europos kultūros sostinės metus.
Kalbėjome apie žymių žmonių portretus, unikalius projektus. O ar dažnai fotoaparatą paimate į rankas kasdienybėje, fiksuojant asmeninio gyvenimo reportažus?
Esu nufotografavusi, ko gero, visų draugų vaikus (juokiasi). Kad ir kaip bebūtų, portretai žurnaluose yra laikini – po mėnesio bus išleistas naujas žurnalas ir buvusias fotografijas pamiršime. Vartydami prosenelės albumus su nuotraukomis, kurtomis prieš šimtmetį, matai šeimos istoriją, visai kitaip žiūri į kieme įamžintą bėgantį vaiką. Fotografija – mano gyvenimo būdas ir man norisi sustabdyti akimirką, įamžinti momentą, kurio galbūt daugiau nebebus.
Agnės Bekeraitytės-Popierės portretų paroda „Kaunas 2022 kūrėjai“
Laikinoji M. K. Čiurlionio dailės galerija (A. Mackevičiaus g. 27, Kaunas)
Kovo 17 d. – balandžio 16 d.
Atslenkanti Audra – su atlikėjais nuo Sudano iki Kalifornijos
Vienas įspūdingiausių praėjusių metų elektroninės muzikos ir meno festivalių Šiaurės Rytų Europoje — grįžta. Džiugiomis naujienomis pavasarį pasitinka „Audra“ pernai Kauno miesto erdvėse penkias dienas ir penkias naktis ūžęs įvykis. Viso Baltijos regiono muzikos gurmanų dėmesį sukaustęs festivalis šiais metais įvyks birželio 29 – liepos 2 dienomis.
Festivalis ir vėl išsiplieks per visą Kauno miestą, kur vyks tiek gyvos muzikos koncertai, tiek šokių muzikos renginiai. Tačiau svarbiausia naujiena, su kuria sugrįžta festivalis, yra pirmoji skelbiamų atlikėjų banga. Jau žinoma, kad „Audra“ festivalyje pasirodys geriausių Europos klubų graibstomi Anetha, Kode 9, Nastia, Avalon Emerson, Bored Lord, Loraine James, Scalping, Richard Akingbehin, Manfredas bei Skin on Skin.
Legendinės „Hyperdub“ įrašų kompanijos įkūrėjas, vienas iš dubstep žanro pradininkų Kode 9 yra laikomas vienu iš didžiausių elektroninės muzikos inovatorių pasaulyje. Į prožektorių šviesą jis sugrįžta po keleto metų tylos, tačiau su didele naujiena – gyvu „Escapology“ audiovizualiniu performansu. Kaune turėsime unikalią galimybę išvysti šį futuristinį šedevrą.
Kitas labai laukiamas vardas yra Nastia. Tai viena didžiausių ir mylimiausių didžėjų, kilusių iš Ukrainos. Ši, save išskirtinai tik didžėja, o ne prodiusere save laikanti ukrainietė, jau seniai tapo pasaulinius turus rengiančia artiste, kurios ateina paklausyti visi neabejingi įdomioms elektro muzikos selekcijoms.
Greta šių sunkiasvorių galėsime pasimėgauti ir pastarųjų paskutinių metų naujokais, kurie nuskambėjo be galo plačiai. Tarp jų – prancūzų techno vunderkindė Anetha, pataikanti į aukščiausias šiuolaikinio techno natas; Skin on Skin – iš Pietų Sudano kilęs, tačiau Australijoje atsiskleidęs didžėjus, jungiantis šiuolaikinio hip-hop’o „drill“ stiliaus atšakos muziką kartu su techno ritmais; JAV vakarų pakrantės perlas – Bored Lord, savo pasirodymuose miksuojanti breakbeat motyvus, didžiuliams reivams būdingus kūrinius bei įspūdingus daugybės žanrų remiksus; Bristolyje įsikūrusi Scalping – keturių instrumentų grupė, susidedanti iš būgnininko Isaac Jones, bosisto James Rushforth, gitaristo Nick Berthoud ir elektroninio muzikanto Alex Hill.
Taip pat jau žinoma, jog festivalyje pasirodys ir platus lietuvių ešalonas – Under Black Helmet, Interiors, Less Feeling, Maria Paskevic, Meri Hov, Lovers, SHN, Pakas, Patricia Kokett, Hilda ir Vladas Dieninis.
Daugiau informacijos apie tai, kur vyks pasirodymai ir kokie dar atlikėjai atvyks į festivalį, organizatoriai naktinio klubo „Lizdas“ komanda žada atskleisti jau visai greitai.
Bilietus įsigyti galima: https://cutt.ly/AUDRA2023
Nuo A. Kaušpėdo iki M. Abramovič – atidaroma „kitokia“ paroda, skirta „Kaunas 2022“ kūrėjams
Projektą „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kūrė daugiau nei 19 tūkst. menininkų iš Lietuvos ir viso pasaulio. Ne visuomet žiūrovams matomi, už garsų ir vaizdų stovintys režisieriai, kompozitoriai, šokėjai, šiuolaikinio cirko atlikėjai, parodų kuratoriai, dailininkai, miestui padovanojo 3000 renginių. Dažniausiai per kūrinius pažįstami menininkai visai netrukus atsiskleis kitoje šviesoje – fotografės Agnės Bekeraitytės–Popierės įamžintoje portretų serijoje „Kaunas2022 Kūrėjai“. Paroda bus atidaroma kovo 17 d. laikinojoje M. K. Čiurlionio dailės galerijoje.
A. Bekeraitytė–Popierė – šiuo metu Lietuvoje gyvenanti fotografė. Dar 2015 m. baigusi fotografijos meno studijas Jungtinės Karalystės Kūrybinių menų universitete (UCA), paskutinius septynerius metus Agnė praleido dirbdama Londono fotografijos industrijoje. Iš jos įamžintų nuotraukų žvelgia tokie žymūs aktoriai, režisieriai ir menininkai kaip Quentin Tarantino, Willem Dafoe ir Daniel Craig. Prieš kelerius metus fotografė pasiryžo įamžinti ir projekte „Kaunas 2022“ kūrusius menininkus.
Anot A. Bekeraitytės Popierės, pagrindinis parodos tikslas – kalbėti ne apie tikrai įspūdingą kultūrinę metų programą, bet apie žmones, nuo kurių kultūra ir prasideda. „Projektą „Kaunas 2022“ kūrė daugybė menininkų, kurių darbus buvo galima pamatyti teatruose, galerijose, koncertų salėse. Visgi labai mažai matėme pačius žmones, o ne jų kuriamą meną. Nenorėjau, kad toks renginys išliktų tik kaip dokumentika. Aš esu žmonių žmogus, tad norėjau, kad šie menininkai atsiskleistų – juk jie skyrė savo laiką, jie sukūrė didžiulį renginį, keliavo į Kauną iš skirtingų šalių,“ – pasakoja fotografė.
Tarp daugiau nei 50 portretų – Kaune parodas, didžiuosius Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos renginius, koncertus kūrę Lietuvos ir užsienio menininkai: Marina Abramovič, John Hendrix, Aideen Barry, Roberto Magro, Sandra Straukaitė, Zita Bružaitė, A. Kaušpėdas ir kt.
A. Bekeraitytė–Popierė prisimena, kad daugiau nei metus trukusią misiją įvykdyti buvo nelengva – menininkus ji fotografavo ir per parodų atidarymus, renginių užkulisiuose, viešbučiuose, teatruose. Kartais fotografavimui ji turėdavo vos kelias minutes, o kartais – su kūrėjais likdavo ir ilgesniam pokalbiui. „Prisimenu, kaip Marina Abramovič fotosesijos viduryje sugalvojo pasiimti savo paltą ir nuotraukoje įsiamžinti būtent su juo. Ji – menininkė iš didžiosios raidės, bet realybėje – be galo paprastas žmogus. Su Yoko Onno parodos kuratoriumi John Hendrix susitikome šalia menininkės instaliacijos Kauno centriniame banke. Pagyriau jo akinius, o jis nieko nelaukęs ištiesė juos man pasimatuoti,“ – susitikimus prisimena A. Bekeraitytė Popierė.
Fotografės teigimu, portretų serija „Kaunas2022 Kūrėjai“ išsiskiria tuo, kad visi menininkai buvo įamžinti vienodoje šviesoje. Buvo siekiama juos atitraukti nuo paprastai matomų kūrybos erdvių, leisti atsikleisti ne tik kaip menininkams, bet ir tiesiog žmonėms. „Nesiekiau įamžinti jų darbų, lokacijų, kuriose jie kuria. Prieš fotoaparatą palikau tik patį žmogų. Tai, kad man pavyko su visais šiais menininkais susitikti, pabendrauti, įamžinti juos – man yra svarbus dalykas. Galbūt po dvidešimt metų matydami šias nuotraukas žmonės prisimins, kad tokie kūrėjai buvo Kaune ir Kauno rajone, kad Kaunas šventė Europos kultūros sostinės metus,“ – tikisi fotografė.
Agnės Bekeraitytės–Popierės paroda „Kaunas2022 Kūrėjai“ veiks kovo 17 – balandžio 16 d. laikinojoje M. K. Čiurlionio dailės galerijoje (A. Mackevičiaus g. 27, Kaunas).
