Tarptautiniame dizaino projekte sukurta baldų serija balkonams ir terasoms užpildė nišą Lietuvoje
Kompanija „IDDO slow living“ – viena iš penkių lietuvių įmonių, dalyvaujančių Flandrijos vyriausybės finansuojamoje dizaino inovacijų programoje „5X5® Kaunas“: kartu su belgų dizaineriu Bart Van Houcke ir lietuve dizainere Rūta Lendraityte Utalla sukurtas produktas – minimalizmo ir švaros estetikos kupina lauko baldų kolekcija LEAF – pristatoma iki spalio 14 d. „Žalgirio“ arenoje vykstančioje bendroje Lietuvos ir Belgijos įmonių parodoje „Stories of Design Innovation: from Kortrijk to Kaunas“.
„Nors prie projekto prisijungėme vėliau nei kiti dalyviai, tačiau turėjome labai aiškų norą ir tikslą – sukurti „Iddo“ dvasią atspindinčią lauko baldų seriją. Tad šiuo aspektu klausimų nekilo, juolab kad ir laikas spaudė, tad be ilgų įangų kibome į darbus,“ – komandinio darbo pradžią projekte „5X5® Kaunas“ prisimena „Iddo slow living“ kūrybos vadovė Ieva Dorelaitienė.
Šiaurietiškos dvasios estetiką ir minimalistinį modernumą propaguojantis baldų bei interjero aksesuarų prekinis ženklas, jau pamėgtas šiuolaikiškų miesto gyventojų už savo natūralumą, kokybę ir išgrynintą dizainą, prisijungti prie „5X5® Kaunas“ ryžosi dėl unikalios progos padirbėti su užsienio dizaineriais. Juolab kad šiuo projektu populiarinamą dizaino mąstysenos metodą savo darbuose lietuvių įmonė taiko jau nuo pat savo veiklos pradžios.
„Mūsų klientas itin vertina natūralumą ir galimybę daiktą atnaujinti. Jam svarbu, kaip daiktas buvo pagamintas, kas jį gamino. Todėl labai akcentuojame rankų darbą – jo daugiausiai yra interjero detalėse, nes už kiekvienos jų stovi žmogus, meistras, asmenybė. Kita vertus, tai nereiškia, kad ignoruojame technologijas ir inovacijas: gaminant baldus pasitelkiami įrengimai, mašinos. Tai, ką jų padedami galime padaryti paprasčiau, efektyviau, tvariau – tą ir stengiamės įdiegti bei naudoti gamyboje,“ – pasakoja I. Dorelaitienė.
Dirbti su lietuviais paskatino noras prisiliesti prie kitokios kultūros
Iki tol dirbę tik su Lietuvos dizaineriais, šįkart naująją lauko baldų seriją lietuviai ėmėsi kurti su Bart Van Houcke, produktų dizaineriu iš Belgijos.
Apie „5X5®“ programą B. Van Houcke jau žinojo iš anksčiau ir ja domėjosi, tad išgirdęs, kad programa plečiasi į užsienį ir vyks Lietuvoje, Kaune, nedvejodamas pateikė paraišką dalyvauti. „Prisijungti mane paskatino ne tik pats programos sumanymas bei konceptas, bet ir galimybė pačiam išbandyti savo jėgas su užsienio kompanija tarptautiniame projekte. Juk tai kita, man mažiau pažįstama šalis, su kitokiais papročiais ir kitokia kultūra. Priėmiau tai kaip dar vieną iššūkį, priverčiantį mane išlipti iš komforto zonos ir iš arti pamatyti, kaip į pasaulį žvelgia kiti prekės ženklai / kompanijos,“ – pasakoja belgų dizaineris. Tai, kad teko dirbti su labai ryškų identitetą ir atpažįstamą veidą turinčiu prekės ženklu, dizaineris taip pat vertina kaip dar vieną iššūkį, kurio su malonumu ėmėsi: „Mano užduotis buvo atliepti ir nenutolti nuo „IDDO“ vertybių, tačiau tuo pačiu pasiūlyti šį tą naujo ir praturtinančio. Nupiešti kažką labai tipinio ir būdingo konkrečiam prekės ženklui – paprasta, tačiau tai tebus dar vienas eilinis produktas jų asortimente. O aš išsikėliau užduotį juos kiek pastūmėti ir parodyti, kad apsibrėžtame lauke kompanija gali siekti kur kas daugiau, kartu nenukrypdami nuo savo vizijos“. Kad geriau pajustų ir suprastų lietuvių poreikius, norus bei puoselėjamas vertybes, B. Van Houcke savaitę laiko viešėjo Lietuvoje ir dirbo su įmonės žmonėmis. O viešnagės pabaigoje jau turėjo patvirtintą dizaino konceptą ir pradėtą kurti kolekciją LEAF.
Pabodusius pilkus ir žalsvus atspalvius keičia terakota
Lauko baldus LEAF įkvėpė gamtos formų tobulumas: visą kolekciją vienija archetipinė forma – apskritimas.
„Viena įpjova apskritime leido sukurti labai skirtingas ir įvairias stalo versijas: įprastas terasos stalas, šoninis staliukas, sieninis stalas su komoda. Šiais baldais siekiau išlaikyti „IDDO“ unikalumą, bet kartu suteikti jiems inovatyvumo. Patrauklus ir baldų universalumas: jie tinkami tiek erdvioms terasoms, tiek mažiems balkonams, leidžia klientams patiems eksperimentuoti su funkcionalumu ir spalvomis. Baldai papildo vienas kitą, todėl galima kurti skirtingas kompozicijas bei kombinacijas, pagal poreikį adaptuoti prie skirtingų erdvių,“ – sako dizaineris B. Van Houcke.
„Iš pirmo žvilgsnio galite nepastebėti, kad kolekcijos LEAF gaminiai iš tikrųjų yra meno kūriniai. Bet pažvelkite atidžiau ir pamatysite, kad tai ne tik gražūs objektai: ši kolekcija kupina netikėtų detalių ir sudėtingų inžinerinių sprendimų,“ – pažymi prie kolekcijos dirbusi dizainerė Rūta Lendraitytė Utalla.
Finalinėje programos „5X5® Kaunas“ parodoje „IDDO slow living“ pristatys pirmuosius prototipus, kuriuos vėliau tobulinant, bus sukurti pirkėjus pavasarį pasieksiantys gaminiai.
„Šie prototipai dar nėra tobuli: dalis kolekcijos produktų jau baigti, kitus dar reikia testuoti, galbūt atlikti inžinerinius pakeitimus ir pan. Paprasčiausiai nebepakako laiko gamybai, bandymams, testavimui, tačiau tai ne bėda: šiems darbams turėsime visą žiemą. O pavasarį tikimės pristatyti visus kolekcijos produktus ir startuoti su pardavimais,“ – pasakoja I. Dorelaitienė.
Parodoje Kaune bus pristatytas LEAF kolekcijos balkoninis kavos staliuko variantas, lentynėlės, pietų stalas terasai ir konsolė, kuri gali būti ir stalo dalis, ir lentynėlė balkone gėlėms, ir mini baras.
Pristatymui pasirinkta terakotos spalva, nes pilki, žali atspalviai jau tampa įprasti ir į tendencijas, madą atkeliauja šiek tiek ryškesnės spalvos. Kūrėjai tikisi, kad šis spalvoto, ryškaus rudens laikas taps įkvėpimu lauko baldų komplektui, kuriuo kitąmet pasipuoš ne vienas Lietuvos balkonėlis ar terasa.
Pamatyti šį ir kitus Lietuvos įmonių kartu su dizaineriais programoje „5X5® Kaunas“ sukurtus projektus bus galima bendroje Lietuvos ir Belgijos įmonių parodoje „Stories of Design Innovation: from Kortrijk to Kaunas“.
Iki spalio 14 d. paroda veiks „Žalgirio“ arenoje, erdvėje prie amfiteatro, nuo 10 iki 18 val.
Spalio 18–31 d. paroda veiks Vytauto Didžiojo universitete, I a. fojė (Donelaičio g. 52, Kaunas).
Paroda yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dizaino programos ir Flandrijos vyriausybės finansuojamos Dizaino inovacijų programos „5x5® Kaunas“ dalis.
Lapkričio mėnesį Kaune prasidės Ukrainos meno trienalė „Ukraine! Unmuted“
Lapkričio 4 d. Kaune – Europos kultūros sostinėje – prasidės penktoji Ukrainos šiuolaikinio meno trienalė „Ukrainian Zriz 2022. UKRAINE! UNMUTED“. Mėnesį trunkančioje renginių programoje – ne tik šalies kūrėjus pristatanti meno paroda, bet ir performansas, diskusijos bei esė knygos pristatymas. Renginių metu bus bandoma atskleisti, koks Ukrainos menas buvo ir yra, leidžiant kalbėti pačiam menui.
„Ukrainian Zriz“ – jau 15 metų Ukrainos šiuolaikinį meną užsienyje pristatanti platforma. Šiais metais projektas dėl karo ir sudėtingos padėties šalyje palieka meno parodos formatą ir tampa erdve mąstyti ir kalbėti apie Ukrainą bei Ukrainos kultūrą. Trienalę kuruoja Vlodko Kaufman, Serhiy Petlyuk ir Oksana Forostyna, trienalės vadovė – Lida Savchenko-Duda.
Nuo performanso iki meno parodos
Trienalė 2022-aisias vyks Europos kultūros sostinės titulą švenčiančiam Kaune, kuriame šiais metais suplanuota gausi renginių programa. Lapkričio 4 d. „Ukrainian Zriz. UKRAINE! UNMUTED“ atidarys performansų programa „Short stories about the path“, kurioje – Ukrainos menininkų Volodymyr Topiy, Iurii Shtaida, Natalia Lisova, Yaryna Shumska ir Volodymyr Kaufman pasirodymai.
Svarbi programos dalis – 17 meno projektų pristatanti paroda, kurioje – Ukrainos menininkų iš Dnipro, Chersono, Kijevo, Charkivo, Lvivo, Odesos bei Donecko darbai. „CulturEUkraine“ centre atidaromoje ekspozicijoje bus galima išvysti vaizdo kūrinius, instaliacijas bei kitus objektus, tapybos, grafikos, fotografijos darbus bei performansą.
„Atrenkant trienalėje dalyvausiančius menininkus, domėjomės tais projektais, kurių žvilgsnis yra gilesnis – ypač kalbant apie esamą situaciją Ukrainoje. Nors šie kūriniai galėjo būti sukurti ir prieš Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje, jie vis tiek gilinasi į tai, ant ko mes, ukrainiečiai, stovime, kokio masto yra mūsų patirtos traumos. Svarbu perteikti, kad ukrainiečių kultūra yra savarankiška, verta dėmesio ir gilesnio tyrinėjimo, o ne priedas prie „rusų kultūros“, kaip kadaise į ją žiūrėjo pasaulis“, – teigia vienas trienalės kuratorių, Volodymyr Kaufman.
Parodoje darbus pristatys menininkai Yana Bachynska, Lia Dostlieva ir Andrii Dostliev, Kostiantyn Zorkin, Zhanna Kadyrova, Alevtina Kakhidze, Nikolay Karabinovych, Myro Klochko ir Anatoliy Tatarenko, Sasha Kurmaz, Katya Libkind, Kateryna Lysovenko, Pavlo Makov, Sergiy Petlyuk, Viacheslav Poliakov, Andriy Rachinskiy and Daniil Revkovskiy, Fantastic Little Splash (Lera Malchenko ir Oleksandr Hants), Stanislav Turina, Volodymyr Kaufman (bendradarbiaujant su Maksym Mazur, Serhiy Savchenko, Yana Krykun, Sergiy Radkevych, Natalka Shymin, Natalia Lisova). Parodą lapkričio mėnesį bus galima aplankyti ir specialių turų su kuratoriais metu.
Programoje – kvietimas kalbėti apie situaciją Ukrainoje
„Karas yra kaina, kurią Ukraina moka, kad patrauktų pasaulio dėmesį ir išeitų iš aklosios zonos – ir šiandien yra diena, kai apie Ukrainą reikia kalbėti daugiau ir intensyviau“, – įsitikinusi trienalės vadovė Lida Savchenko-Duda.
Šių metų programoje numatytos keturios viešos diskusijos, paliesiančios kultūrinės diplomatijos, Rusijos kolonijinės politikos paliktų traumų temas. Tarp pranešėjų – Paweł Potoroczyn (filosofas, buvęs Lenkijos instituto Niujorke ir Londone, Adomo Mickevičiaus instituto vadovas), Carl Henrik Fredriksson (kultūros žurnalo „Eurozine“ atstovas), Jacek Dehnel (poetas, menininkas), Yaroslava Strikha (literatūros kritikė) ir kiti.
Meninę bei diskusijų programą praturtins ir esė knyga, skirta pristatyti ukrainiečių kultūrą užsieniečiams, sugriauti apie šalį vyraujančius stereotipus. Savo kurtus tekstus pristatys Ivan Kozlenko, Kateryna Botanova, Mykola Ryabchuk, Vitaliy Portnikov, Zoya Zvinyatskovska, Halyna Kruk bei Yurko Vovkohon – kultūros vadybininkas ir Ukrainos armijos karys, atskleisiantis, kaip kariaujantys kultūros žmonės gali perteikti šią patirtį kitiems. Diskusijų programos ir leidinio kuratorė – vertėja, leidėja ir autorė Oksana Forostyna.
Trienalę organizuoja Kultūros strategijos institutas Lvive, Lvivo savivaldybės institucija, NVO „Aktualiojo meno institutas“ ir Virmenska 35. Projektą remia „Kaunas 2022”, Lvivo miesto taryba, ZMIN fondas ir Tarptautinis renesanso fondas (Ukraina).
Paroda veiks lapkričio 4 – gruodžio 4 d., „CulturEUkraine“ centre, įsikūrusiame Kauno centriniame pašte, Laisvės al. 102, pirmame ir antrame aukštuose. Daugiau informacijos galima rasti čia.
„Nepatogus kinas“ į Kauną kviečia architektūros ir kino gerbėjus
Per Lietuvą keliaujantis festivalis „Nepatogus kinas“ Kaunui šiemet skiria ypatingą dėmesį. „Mes norim, kad žiūrėtum filmus modernistiniuose pastatuose“, – kviečia organizatoriai ir 2022–ųjų Europos kultūros sostinėje pristato ypatingą programą, o savo žiūrovus iš visos Lietuvos kviečia spalio savaitgalius praleisti Kaune.
Tradicinius susitikimus Kauno „Romuvos“ kino teatre šiemet papildė patyriminiai seansai Kauno modernistinio paveldo pastatuose. Žiūrovų čia laukia specialiai sudaryta filmų programa „Judančio(s) miesto vizijos“, pasakojanti apie miestą ir žmogų jame. Na, o tam, kad filmo ir pastato patirtys dar gražiau susilietų, prieš kiekvieną šios programos seansą žiūrovai leisis į pasivaikščiojimus kartu su „Ekskurso“ komanda.
Spalio 16 d. „Nepatogus kinas“ kviečia į Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo akademiją. Po ekskursijos čia bus galima išvysti filmą „Begalybė pagal Florianą“ (rež. Oleksiy Radynski) – apie vizionierių, modernizmo architektą, tapytoją, poetą, fleitininką, vadinamą Ukrainos Leonardu Da Vinčiu. Florianas Jurjevas 90-ojo gimtadienio išvakarėse sulaukia skambučio – jo projektuotas avangardinis architektūros pastatas, vadinamas Kyjivo NSO, bus paverstas į prekybos centrą. Pasak „Ekskurso“ komandos, šis filmas palies ir pačiam Kauno modernizmui aktualią temą: kaip apsaugoti vertingiausius istorinius pastatus, į kuriuos taikosi privatūs investuotojai?
Spalio 22 d. žiūrovai kviečiami į Žemės ūkio rūmus. Režisierės Barboros Sliepkovos filmą „Linijos“ bus galima išvysti lengvai atpažįstamame, bet mažai kieno dar aplankytame unikaliame Kauno pastate – Žemės ūkio rūmuose. Juose, pasak „Ekskurso“ komandos, galima pasakoti didžiąją dalį Lietuvos XX a. istorijos. Na, o juodai baltas filmas, kurį žiūrovai išvys po ekskursijos, buvo įkvėptas socialistinio modernizmo architektūros linijų. Tokių, kurios virsta gatvių juostomis, senų ir naujų pastatų kontūrais, instrumentų stygomis, elektros laidais, nematomomis gijomis, jungiančiomis skirtingus miesto gyventojus.
Spalio 23 d. architektūros ir filmų gerbėjai rinksis buvusioje automatinėje telefonų stotyje – čia po ekskursijos vyks lietuvių režisierių Martos Dauliūtės ir Viktorijos Šiaulytės filmo „Geras gyvenimas“ peržiūra. 4–ajame deš. iškilusiame kadaise svarbiame Kauno telekomunikacijų objekte šiandien patalpas nuomojasi įvairios įmonės, tad verslumo epicentre žiūrėti filmą „Geras gyvenimas“ – itin simboliška. Ši istorija kviečia žiūrovus susipažinti su unikaliu startuoliu, kurio darbuotojai nuomojasi bendrą gyvenamąjį bei darbo plotą ir savo privačius gyvenimus tvarko taip, lyg šie būtų įmonės dalis.
Spalio 29 d. specialiąją „Nepatogaus kino“ programą Kaune užbaigs Virpi Suutari filmas „Aalto“, pasakojantis apie vieną esminių skandinaviško dizaino ir vieną didžiausių moderniosios architektūros kūrėjų Alvarą Aalto. Filmo peržiūra neatsitiktinai vyks Lietuvos sporto universiteto centriniuose rūmuose. Ši vieta, pabrėžiant gryno oro svarbą sportuojančiam organizmui, pasirinkta tikslingai: „arti centro ir sykiu toli nuo dulkių ir miesto triukšmo“.
Simboliška, kad filmo herojaus architekto Alvaro Aalto suprojektuota Paimio sanatorija (1933 m.) Suomijoje demonstruoja labai panašias idėjas apie gryno oro svarbą ir modernizmo architektūrą. Rengėjai žada, kad kiekvienam į filmo peržiūrą atėjusiam lankytojui turėtų labai greitai paaiškėti LSU rūmų architekto V. Landsbergio–Žemkalnio ir A. Aalto sugretinimas.
Programa „Judančio(s) miesto vizijos“ yra oficialios „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ dalis ir yra finansuojama projekto lėšomis. Šios programos filmai ir ekskursijos yra nemokami, tačiau būtina rezervacija, tad žiūrovai kviečiami išsiimti nemokamą bilietą į norimą seansą festivalio puslapyje www.nepatoguskinas.lt.
Visą festivalio filmų ir renginių programą galima rasti adresu www.nepatoguskinas.lt. „Nepatogus kinas“ iki spalio 30 d. vyksta Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus kino teatruose, virtualioje kino salėje namų ekranuose ir 210 Lietuvos bibliotekų. Kaip ir kasmet, žiūrovai gali išsirinkti jiems palankiausią bilieto kainą: įsigyti festivalio pasą į visus filmus, pirkti virtualų vienkartinį ar išankstinį kino teatro bilietą. Tradiciškai, kino teatrų kasose įsigyti festivalio bilietus prieš pat seansą žiūrovai gali ir laisvos kainos bilieto principu – patys nuspręsdami, kiek gali prisidėti prie festivalio.
Apie „Nepatogų kiną“
„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis. Tai yra nekomercinis renginys, siekiantis kurti erdvę žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo temomis, supažindinti visuomenę su pasaulinėmis aktualijomis, skatinti būti sąmoningiems ir kritiškiems. Festivalio metu pristatoma turtinga dokumentinių filmų programa, rengiami susitikimai su kino kūrėjais, organizuojamos diskusijos su filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Vienas pagrindinių festivalio rėmėjų – Lietuvos kino centras.
