Savaitgalį Vilkiją žadins būgnų garsai, J. Didžiulis, teatras ir lazerių šou
„Kelkis ir judėk“. Taip pavadinta šventė šeštadienį vyks Kauno rajone, Vilkijoje – vienoje iš šiuolaikinių Kauno rajono seniūnijų. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Šiuolaikinės seniūnijos“ finaliniai renginiai šiemet vyksta visame Kauno rajone, o į Vilkiją organizatoriai kviečia tuos, kurie mėgsta energingos muzikos rimtus, žavisi perkusija ir nori pažadinti savyje miegantį vaiką.
Liepos 23 dieną Vilkijos šventėje ,,Kelkis ir judėk“, kuri vyks nuo ryto iki vakaro, bus pristatyta antroji skulptoriaus Marijaus Gvildžio kinetinė skulptūra, šeimas džiugins „Labaiteatro“ spektaklis „Kai užaugsiu, būsiu“, tarp žiūrovų vaikštinėjantys mimai, vyks paplūdimio tinklinio varžybos, interaktyvus būgnų šou. Vakarą užbaigs Jurgio Didžiulio koncertas. Renginį remia Kauno rajono savivaldybė bei Vilkijos seniūnija.
Būgnai, lazeriai, skulptūra, J. Didžiulis ir V. Diawara
Šventės režisierius Donatas Medzevičius prie bendruomenės veiklų „Šiuolaikinių seniūnijų“ programoje prisijungė pernai. Tuomet Vilkijoje buvo surengtas pirmasis bendruomenės renginys, o šiemet – finalas.
„Pernai sugalvojome, kad šventės vedėjas – iš Vilkijos herbo nužengęs Juozapas. Identiškai jį atkartojome. Tad Juozapas grįžta šiemet, lydimas būgnų ritmais ir jis į šventę atplauks keltu „Vilkynė“. Šventėje bus nemažai perkusijos – ji skambės ir Vilkijos kelte, kelios valandos bus skirtos būgnų ratui. Žmonės, besikeldami keltu, galės prisijungti prie grojančių būgnininkų, pabūgninti ir gal likti tame rate.
Interaktyvus būgnų šou vyks scenoje, kur įsijungti žiūrovus kvies perkusistas iš Klaipėdos Jotvilas Švirinas. Būgnas yra pradžios garsas. Šiemet mes tai akcentuojame – skambesys, būgnas, jo vibracija kviečia liestis, paliesti, keltis ir judėti. Visa šventės programa yra interaktyvi, kad žmonės galėtų ne tik stebėti, bet taptų renginio dalimi.
Po būgnų šou – interaktyvus žaidimas-spektalis „Kai užaugsiu – būsiu, kurį pristato „Labaiteatras“, – kalbėjo D. Medzevičius.
Spektaklio metu žiūrovai kviečiami įsikūnyti į pasirinktą specialybę: aktoriaus, mokslininko ar gaisrininko ir patirti ją per muziką ir žaidimą: „Žinoma, tai galbūt labiau tinka šeimoms. Tačiau ne tik. Juk kiekvienas turime savo vidinį vaiką, kurį ir kviesime išlaisvinti“.
Renginio metu pasirodys Viktoras Diawara su savo įkurtu muzikos projektu „Afrodelic“, apjungiančiu skirtingus pasaulius, kultūras ir laikmečius.
„Prieš reginio finalą koncertuos Jurgis Didžiulis. Tai muzikantas, kuris eina į žmones ir jo pasirodymas neapsiriboja scena. Jurgis kvies žmones – tiesiogine prasme – keltis, pajudėti, padainuoti kartu. Jo performansai yra įkvepiantys, motyvuojantys ir tai, ką jis daro, yra unikalu, lankstu“, – sakė D. Medzevičius.
Šventės finalas – Vilkiją nuspalvinsiantys lazeriai. Jų „šokis“ derės ir su Vilkijai sukurta daina „Kelkis ir judėk“, kuri taip pat skambės renginio pabaigoje. Joje, pasak režisieriaus, atsispindi esminiai Vilkijos ženklai ir dabartis. Po visko šventės dalyviai dar bus kviečiami pasilikti vakarinėje diskotekoje.
Įtrauks vietos žmones
Kaip sakė D. Medzevičius, šiuolaikinė seniūnija yra ta, kuri nebijo priimti kitokį, nei mažuose miestuose bei miesteliuose įprastą švenčių ir renginių turinį: „Ne tokį, kokį jie miestelių šventėse įpratę matyti, o platesnio požiūrio.
Man šiuolaikiškumas asocijuojasi su savo ribų plėtimu. Kai man sako, kad pas mus tokie žmonės, aš sakau, kad ne. Nes žmonės yra visokie. Ir jei mes pateiksime kitokį –įdomesnį – turinį, žmonės su juo susipažins, o kitą kartą bus dar įdomiau ateiti.“
Lygindamas pernai ir šių metų šventes režisierius akcentavo, jog pernai tiesiogiai veiklose scenoje dalyvavo ir patys Vilijos žmonės, vietos meno kolektyvai. Tuo tarpu finaliniam renginiui scena atiduota profesionalams, tačiau tokiems, kurie į interaktyvias veiklas įtrauks ir vietos žmones.
Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas kultūrai ir „Kaunas 2022“ regioninių partnerysčių koordinatorius Lukas Alsys sako, kad, kalbant apie Vilkiją, čia įdomiausia yra Nemunas, keltas „Vilkynė“ ir L. Amstrongo amfiteatras.
„Ten ir bus visa renginio širdis. Žodžiais to nenupasakosi, tą reikia pamatyti, pajusti – Nemuną ir visą idilę. O kartu su Jurgiu Didžiuliu, manau, judės visa Vilkija“, – kalbėjo L. Alsys.
„Šiuolaikinės seniūnijos“ tapo gyvenimo būdu
„Šiuolaikinės seniūnijos“ Kauno rajone vyksta jau ketvirtus metus.
„Pernai ir šiemet projektas jau įgauna tokį veidą, kokį mes tikimės matyti toliau. Kai mes kalbame apie bendruomenių menus, pradžioje skeptikų būna daugiau, nei entuziastų. Nežinau, nuo ko tai priklauso – ar nuo mūsų būdo, nuo tradicijų ar nuo kažko kito.
Bet bendruomenių menas žmones sujungia, jie laukia ir jiems patinka. Patinka naujas Vilkijos šūkis, daina, naujos erdvės, kurias formuoja rajono savivaldybė. Manyčiau, kad tikslą pasiekėme“, – kalbėjo L. Alsys.
„Šiuolaikinės seniūnijos“, sakė L. Alsys, tapo kultūros filosofija, žmonių gyvenimo būdu: „Šiuolaikinė seniūnija suponuoja, kad čia vyksta kažkas daugiau, nei įprastas gyvenimas ir man atrodo, kad šitas projektas įrodė: kartu su vietos žmonėmis, su rajono savivaldybės atstovais, su „Kaunas 2022“ galime tai sukurti. Sukurti daugiau, nei kasdienis gyvenimas, o meninės ir kultūrinės intervencijos kasdieninį gyvenimą labai pakeitė.
Žmonės reaguoja, reiškia savo nuomonę, ko tikisi iš to kultūrinio gyvenimo. Pats svarbiausias dalykas – jie patys aktyviai inicijuoja kultūrinius projektus, susitikimus, bendruomenių susibūrimus.“
Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.
Teksto autorė Jurgita Lieponė
Nuotraukų autorius Andrius Aleksandravičius
„Kaunas 2022“ komanda nustebino europarlamentarus: to dar nesame matę
Kaunas – Europos kultūros sostinė pritraukia vis daugiau dėmesio ir vizitų iš užsienio. Liepos 18–20 d. miestas sulaukė garbingų svečių – Kaune lankėsi Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komiteto narių delegacija, kurie susitiko su Kultūros ministerijos, Kauno miesto savivaldybės atstovais ir „Kaunas 2022“ programos rengėjais.
Šešių europarlamentarų delegacija Kaune svečiavosi tris dienas – mieste jie ne tik dalyvavo vizituose, bet ir savo akimis pamatė nemažą dalį vykstančių renginių bei parodų. Anot EP Kultūros ir švietimo komiteto pirmininkės S. Verheyen, svarbiausias buvo palikimo klausimas – kas laukia miesto Kultūros sostinės metams pasibaigus.
„Norėjome ne tik patikrinti skaičius ar faktus, bet ir pamatyti ilgalaikes perspektyvas. Įsitikinome, kad į Kauną ne tik atvyksta pasaulinio garso menininkai, bet ir dirbama ties miesto tapatybės, bendruomenės, jaunųjų kūrėjų įtraukties klausimais. Smagu matyti, kaip prie projektų prisijungia vietos bendruomenės, privatus ir viešasis sektoriai. Labai svarbu, kad į projektą būtų įtraukti vietos žmonės, kad kultūra išsivystytų iš pačios bendruomenės, neštų džiaugsmą, skatintų prisijungti“, – pasakojo S. Verheyen.
Savo kalboje pirmininkė akcentavo ir Kauno rajone vykstančius renginius, laivą-žemkasę „Nemuno7“, modernistinę Kauno architektūrą, buvusių ir esamų Europos kultūros sostinių įsitraukimą į programą.
Delegacijos narius taip pat sužavėjo, kad miestas nebijo papasakoti istorijų, kurios dažnai nepasiekia viešumos. „Nutylimos istorijos, skaudūs miesto likimo vingiai taip pat turi būti išgirsti“, – teigė N. Kizilyürekas.
Kaune ir Kauno rajone renginiai vyksta ne tik šiais metais – programa kartu su vietos bendruomenėmis kuriama jau penkerius metus. Kaune rajone vyksta Šiuolaikinių seniūnijų renginiai, mikrorajonuose gyventojus džiugina festivaliai ir tarptautinio dėmesio susilaukęs projektas „Kultūra į kiemus“. „Kaunas 2022“ programa siekia atgaivinti bei naujomis kultūros traukos vietomis paversti ir įvairius objektus bei erdves – Kauno rajone atidarytas viešo meno maršrutas „Smaragdo kelias“, parodų erdve paverstas laivas-žemkasė „Nemuno 7“. Buvusiuose Kauno pašto centriniuose rūmuose veikia Ukrainos menininkams bei kūrybininkams skirta erdvė „CulturEukraine“, organizuojanti susitikimus, parodas, tapusi atviros bendradarbystės centru.
Europarlamentarų dėmesį patraukė ir Kauno Mitinis Žvėris
Didelį įspūdį europarlamentarams paliko Mitinis Kauno Žvėris. Sukurtas pačios bendruomenės ir tapęs miesto mitu bei talismanu, Mitinis Kauno Žvėris neatsiejamas nuo „Kaunas 2022“ programos. Jis vienija ir tris pagrindinius kultūros sostinės renginius – programą atidariusį „Sukilimą“, pavasario pabaigoje miestą užplūdusią „Santaką“ bei rudenį įvyksiančią „Sutartį“. Mieste taip pat galima pamatyti Mitinio Žvėries skulptūrą, kurios dizainą sukūrė Darius Petreikis, keramiko doc. Remigijus Sederevičius pagamintą mitinės būtybės dantį, o Kauno pilies prieigose išgirsti Žvėries knarkimą.
„Dar nesame matę mito, susijusio su Europos kultūros sostine. Manau, kad tai puikus būdas įtraukti tiek vaikus, tiek suaugusiuosius“, – pasakojo S. Verheyen. „Labai įdomu ir tai, kad po daugelio metų žmonės šį mitą prisimins kaip savą, galbūt net nežinodami, kad jis sukurtas Europos kultūros sostinės metais.“
Renginiai tęsis ir pasibaigus Europos kultūros metams Kaune
Anot „Kaunas 2022“ rinkodaros ir komunikacijos vadovo Mindaugo Reinikio, Kauno rajonas išaugo į šiuolaikinę kultūros sostinę, todėl net ir pasibaigus kultūros sostinės metams, gyventojai ir toliau džiaugsis aktyviu kultūriniu gyvenimu. Tarp ateityje planuojamų tęsti renginių – „Laimės diena“, šiuolaikinio miesto festivalis „Audra“, Europos kultūros sostinės forumas, bendruomenių programa „Fluxus Labas!“, „Nemuno7“ ir kitos iniciatyvos bei renginiai.
Iki metų pabaigos „Kaunas 2022“ pakvies dar ne į vieną renginį ar parodą. Likusius mėnesius kauniečius ir miesto svečius džiugins tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“, „Istorijų festivalis“, landšafto dizaino festivalis „Magenta“, „Fluxus festivalis“, duris atvers Yoko Ono retrospektyva „Laisvės pažinimo sodas“, o renginius užbaigs paskutinė trilogijos dalis „Sutartis“.
EP Kultūros ir švietimo komiteto delegaciją sudarė pirmininkė S. Verheyen (Europos liaudies partija, Vokietija) ir EP nariai Niyazi Kizilyürek („Kairė“, Kipras), Marcos Ros Sempere (Socialistai ir demokratai, Ispanija), Tomasz Frankowski (Europos liaudies partija, Lenkija), Maria Walsh (Europos liaudies partija, Airija) ir Irena Joveva („Atnaujinkime Europą“, Slovėnija).
Nuotr.autorius Gražvydas Jovaiša