Kelionė namo – toks šių metų Istorijų festivalio šūkis. Jau ketvirtus metus „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ organizuojamas festivalis šiemet kviečia grįžti į tikrus ir simbolinius namus. Į Kauną su parodomis, koncertais ir spektakliais grįžta ne vienas litvakų menininkas iš Jungtinės Karalystės, Pietų Afrikos Respublikos, Izraelio ir kitų valstybių. Festivalio istorijos padės geriau pažinti ne tik savo miestą, bet ir suprasti, kas mes ir iš kur mes atėjome. 

Jau nuo 2019 m. vykstantis Istorijų festivalis žadina daugiatautę Kauno ir jo apylinkių atmintį, skatina savo miesto ar miestelio, jo istorijos ir savęs pažinimą. Festivalio repertuare – parodos, koncertai, spektakliai ir ekskursijos. Iniciatyva jungia ir tuos, kurie mėgsta pasakoti miesto istorijas, ir tuos, kurie yra smalsūs – nori pažinti savo aplinką, tyrinėti praeitį ir istoriją.  

„Gerai papasakota istorija – galimybė ne tik kalbėti apie svarbius dalykus, bet ir lavinti vaizduotę, ugdyti empatiją, o galiausiai – naujai atrasti save. Istorijų festivalis kvies atverti primirštus miesto ir rajono puslapius, prisiminti čia gyvenusius skirtingų religijų, tautybių žmones, kuriems taip pat turime būti dėkingi už tai, koks Kaunas yra šiandien. Tikiu, kad iš Istorijų festivalio renginių lankytojai išeis sužinoję kažką naujo, geriau pažinę savo aplinką, jautresni kitam ir kitokiam“, – pasakoja Istorijų festivalio kuratorė Daiva Citvarienė-Price. 

Festivalio programą atidarys žydiškajai atminčiai skirti renginiai 

Šiais metais Istorijų festivalis truks daugiau nei 4 mėnesius – nuo liepos vidurio iki lapkričio pabaigos. Liepą festivalis startuoja neatsitiktinai – būtent šį mėnesį buvo likviduotas Kauno getas. Simboliškai renginių programą pradės žydiškajai atminčiai skirti renginiai. Kiek vėliau, spalio viduryje, festivalis kvies kalbėti apie šiandieninį Kauną pasakojimų programoje „Kur man tave rasti?“, o festivalio pabaigoje pažvelgs į ateitį – tarptautinis simpoziumas „Europos idėja“ aiškinsis, kokia  Europa yra šiandien ir kas jos laukia ateityje. 

Jau šią savaitę Istorijų festivalis pakvies į pirmąją kelionę – parodą „Kelionė“. Liepos 14 d. pristatomi prancūzų menininkės Marilios Destot darbai, kuriuose atsivers intymus asmeninių istorijų pasaulis. 

Liepos 15 d. Lauko terasoje festivalis pristatys net tris miesto istorijas pasakojančią unikalią garsinės realybės mobiliąją aplikaciją KOSMOS APP. Ramybės parko, IX forto ir mokslininkų Minkovskių istorijas kūrėjai pasakoja jungdami istoriją ir poeziją, dokumentiką ir fikciją. Projektą KOSMOS APP pristatys jo kūrėjai Žilvinas Vingelis, Mykolas Natalevičius, Andrius Šiurys bei Domas Raibys.  

Liepos 16 d. Kauno geto likvidavimo tragediją primins Kauno muzikinio teatro projektas, kurio metu gyva žmonių eisena simboliškai pakartos istorinį Kauno geto gyventojų Didžiosios akcijos metu nueitą kelią. „Susitaikymo kelią“ papildys meninės instaliacijos, o simbolinio kelio pabaigoje įvyks Giuseppe’s Verdi operos „Nabukas“ pristatymas (režisierius Kęstutis S. Jakštas). 

Išnykusią miesto atmintį žadins Jyll Bradley (JK) skulptūrinė instaliacija „Slenkstis“. Jau šį sekmadienį, liepos 17 d., menininkė Bradley ir projekto koordinatorė, gidė Karina Židokaitė, pakvies į projekto pristatymą – ekskursiją. Jos dalyviai bus vedami keliu, pažymėtu kadaise čia buvusiomis, bet išnykusiomis mezuzomis. Prieš II pasaulinį karą Kaune gyveno beveik 40 000 žydų, o mezuza buvo įprastas vaizdas ant tūkstančių durų. Po Holokausto šis matomas žydų gyvenimo ženklas išnyko be pėdsakų kartu su čia gyvenusiais žmonėmis. „Slenkstis“ iš naujo simboliškai į Kauno gatves grąžins mezuzų kalbą. 

Net 4 mėnesius truksiančioje programoje – nuo parodų iki muzikinių patyrimų 

Tarp didžiųjų programos renginių – rugpjūčio 4 dieną duris atversianti paroda „Iš tamsos“. Litvakė menininkė Jenny Kagan (JK) sugrįžo į Kauną papasakoti tai, ką girdėjo visą savo vaikystę – tėvų išgyvenimo istoriją Kaune II pasaulinio karo metu.  Interaktyvi parodos aplinka – vaizdai, muzika, projekcijos ir kiti elementai – įtrauks žiūrovus į asmenišką ir kartu universalų pasakojimą, kviečiantį tyrinėti savo jausmus ir išgyvenimus atminties, šviesos ir tamsos akivaizdoje. 

Vasarai baigiantis, festivalis pakvies į litvakų muzikos programą mieste ir Kauno rajone. Vienas projektų – Klezmeriai grįžta į Kauno rajoną“ – žadins pakaunės miestelių atmintį. Rugpjūčio 12–14 d. Čekiškėje, Babtuose, Vilkijoje, Kulautuvoje, Zapyškyje ir Kačerginėje, kur kažkada gyvavo gausios žydų bendruomenės, vyks ekskursijos ir klezmerių muzikos koncertai. Čia gros smuikininkas Borisas Kirzneris, perkusininkas Arkadijus Gotesmanas, akordeonistas Darius Bagdonavičius ir klarnetistas Haroldas Petrulis. 

Rugsėjį išlydės keli grandioziniai muzikiniai projektai „Žalgirio“ arenoje. Rugsėjo 29 d. – Marijos Krupoves jidiš dainų koncertas, skirtas žydiškai miesto atminčiai ir ypatingai Kauno dvasiai. Rugsėjo 30 d. ir spalio 1 d. – „Kauno kantata“. Kompozitorius Philipas Milleris (PAR) ir vizualių sprendimų menininkė Jenny Kagan (JK) muzikos, tekstų ir vaizdų kalba pasakos sudėtingą istorinių perversmų, Holokausto, trėmimų ir asmeninių traumų istoriją bei jos paliktus pėdsakus kartų likimuose, atskirų žmonių gyvenimuose.  Įspūdingas muzikos ir video vaizdų labirintas kuriamas bendradarbiaujant su įvairių žanrų Lietuvos ir užsienio atlikėjais – „Kantatą“ atliks virš 200 muzikanų, tarp kurių – solistai Rafailas Karpis, Agnė Stančikaitė, Steponas Zonys, Tshegofatso Moeng (PAR), Kauno simfoninis orkestras, chorai, ansambliai ir kt. Režisierius – Chrisas Baldwinas (JK/Bulgarija), dirigentas – Karolis Variakojis. 

Žydiškai atminčiai skirtą programos dalį rugsėjo 29–30 dienomis vainikuos  „Kaunas 2022“ litvakų kultūros forumas“. Kelias dienas truksiančiame forume – diskusijos su garsiais menininkais, mokslininkais bei kultūros pasaulio atstovais. Bus keliami klausimai: ką šiandien reiškia būti litvaku? Kaip menas gali padėti prisiminti? 

Spalį į mistinę patirtį paslapčių mylėtojus pakvies muzikinis spektaklis „Dibukas“. Simono Ansky sukurtą mistikos, magijos ir simbolinių prasmių kupiną pjesę „Dibukas“ ir pagal jos istoriją sukurtą filmą Kultūros sostinėje papildys Kauno miesto simfoninis orkestras ir grupė Izraelio aktorių, kurie atkurs mistinę spektaklio atmosferą, paremtą dvasių istorijomis. 

Rudenėjant festivalis atsigręš į šiuolaikinio Kauno istorijų apmąstymus. Tai padaryti padės pasakojimų programa „Kur man tave rasti?“. Lietuvos ir užsienio pasakotojai (storyteleriai) miesto gatvėse, kavinėse ir kiemuose pasakos šių dienų istorijas, į kurias įsitrauks ir mieste gyvenantys įvairių tautų kauniečiai. Festivalis klausimu – kas yra Europa šiandien ir kas laukia Europos ateityje? 

Istorijų festivalis prasideda jau liepos 14 dieną. Daugiau apie projektą ir pilną renginių programą rasite čia. 

Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.