Į Kauną sugrįžtantis Istorijų festivalis pakvies į kelionę namo
Kelionė namo – toks šių metų Istorijų festivalio šūkis. Jau ketvirtus metus „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ organizuojamas festivalis šiemet kviečia grįžti į tikrus ir simbolinius namus. Į Kauną su parodomis, koncertais ir spektakliais grįžta ne vienas litvakų menininkas iš Jungtinės Karalystės, Pietų Afrikos Respublikos, Izraelio ir kitų valstybių. Festivalio istorijos padės geriau pažinti ne tik savo miestą, bet ir suprasti, kas mes ir iš kur mes atėjome.
Jau nuo 2019 m. vykstantis Istorijų festivalis žadina daugiatautę Kauno ir jo apylinkių atmintį, skatina savo miesto ar miestelio, jo istorijos ir savęs pažinimą. Festivalio repertuare – parodos, koncertai, spektakliai ir ekskursijos. Iniciatyva jungia ir tuos, kurie mėgsta pasakoti miesto istorijas, ir tuos, kurie yra smalsūs – nori pažinti savo aplinką, tyrinėti praeitį ir istoriją.
„Gerai papasakota istorija – galimybė ne tik kalbėti apie svarbius dalykus, bet ir lavinti vaizduotę, ugdyti empatiją, o galiausiai – naujai atrasti save. Istorijų festivalis kvies atverti primirštus miesto ir rajono puslapius, prisiminti čia gyvenusius skirtingų religijų, tautybių žmones, kuriems taip pat turime būti dėkingi už tai, koks Kaunas yra šiandien. Tikiu, kad iš Istorijų festivalio renginių lankytojai išeis sužinoję kažką naujo, geriau pažinę savo aplinką, jautresni kitam ir kitokiam“, – pasakoja Istorijų festivalio kuratorė Daiva Citvarienė-Price.
Festivalio programą atidarys žydiškajai atminčiai skirti renginiai
Šiais metais Istorijų festivalis truks daugiau nei 4 mėnesius – nuo liepos vidurio iki lapkričio pabaigos. Liepą festivalis startuoja neatsitiktinai – būtent šį mėnesį buvo likviduotas Kauno getas. Simboliškai renginių programą pradės žydiškajai atminčiai skirti renginiai. Kiek vėliau, spalio viduryje, festivalis kvies kalbėti apie šiandieninį Kauną pasakojimų programoje „Kur man tave rasti?“, o festivalio pabaigoje pažvelgs į ateitį – tarptautinis simpoziumas „Europos idėja“ aiškinsis, kokia Europa yra šiandien ir kas jos laukia ateityje.
Jau šią savaitę Istorijų festivalis pakvies į pirmąją kelionę – parodą „Kelionė“. Liepos 14 d. pristatomi prancūzų menininkės Marilios Destot darbai, kuriuose atsivers intymus asmeninių istorijų pasaulis.
Liepos 15 d. Lauko terasoje festivalis pristatys net tris miesto istorijas pasakojančią unikalią garsinės realybės mobiliąją aplikaciją KOSMOS APP. Ramybės parko, IX forto ir mokslininkų Minkovskių istorijas kūrėjai pasakoja jungdami istoriją ir poeziją, dokumentiką ir fikciją. Projektą KOSMOS APP pristatys jo kūrėjai Žilvinas Vingelis, Mykolas Natalevičius, Andrius Šiurys bei Domas Raibys.
Liepos 16 d. Kauno geto likvidavimo tragediją primins Kauno muzikinio teatro projektas, kurio metu gyva žmonių eisena simboliškai pakartos istorinį Kauno geto gyventojų Didžiosios akcijos metu nueitą kelią. „Susitaikymo kelią“ papildys meninės instaliacijos, o simbolinio kelio pabaigoje įvyks Giuseppe’s Verdi operos „Nabukas“ pristatymas (režisierius Kęstutis S. Jakštas).
Išnykusią miesto atmintį žadins Jyll Bradley (JK) skulptūrinė instaliacija „Slenkstis“. Jau šį sekmadienį, liepos 17 d., menininkė Bradley ir projekto koordinatorė, gidė Karina Židokaitė, pakvies į projekto pristatymą – ekskursiją. Jos dalyviai bus vedami keliu, pažymėtu kadaise čia buvusiomis, bet išnykusiomis mezuzomis. Prieš II pasaulinį karą Kaune gyveno beveik 40 000 žydų, o mezuza buvo įprastas vaizdas ant tūkstančių durų. Po Holokausto šis matomas žydų gyvenimo ženklas išnyko be pėdsakų kartu su čia gyvenusiais žmonėmis. „Slenkstis“ iš naujo simboliškai į Kauno gatves grąžins mezuzų kalbą.
Net 4 mėnesius truksiančioje programoje – nuo parodų iki muzikinių patyrimų
Tarp didžiųjų programos renginių – rugpjūčio 4 dieną duris atversianti paroda „Iš tamsos“. Litvakė menininkė Jenny Kagan (JK) sugrįžo į Kauną papasakoti tai, ką girdėjo visą savo vaikystę – tėvų išgyvenimo istoriją Kaune II pasaulinio karo metu. Interaktyvi parodos aplinka – vaizdai, muzika, projekcijos ir kiti elementai – įtrauks žiūrovus į asmenišką ir kartu universalų pasakojimą, kviečiantį tyrinėti savo jausmus ir išgyvenimus atminties, šviesos ir tamsos akivaizdoje.
Vasarai baigiantis, festivalis pakvies į litvakų muzikos programą mieste ir Kauno rajone. Vienas projektų – Klezmeriai grįžta į Kauno rajoną“ – žadins pakaunės miestelių atmintį. Rugpjūčio 12–14 d. Čekiškėje, Babtuose, Vilkijoje, Kulautuvoje, Zapyškyje ir Kačerginėje, kur kažkada gyvavo gausios žydų bendruomenės, vyks ekskursijos ir klezmerių muzikos koncertai. Čia gros smuikininkas Borisas Kirzneris, perkusininkas Arkadijus Gotesmanas, akordeonistas Darius Bagdonavičius ir klarnetistas Haroldas Petrulis.
Rugsėjį išlydės keli grandioziniai muzikiniai projektai „Žalgirio“ arenoje. Rugsėjo 29 d. – Marijos Krupoves jidiš dainų koncertas, skirtas žydiškai miesto atminčiai ir ypatingai Kauno dvasiai. Rugsėjo 30 d. ir spalio 1 d. – „Kauno kantata“. Kompozitorius Philipas Milleris (PAR) ir vizualių sprendimų menininkė Jenny Kagan (JK) muzikos, tekstų ir vaizdų kalba pasakos sudėtingą istorinių perversmų, Holokausto, trėmimų ir asmeninių traumų istoriją bei jos paliktus pėdsakus kartų likimuose, atskirų žmonių gyvenimuose. Įspūdingas muzikos ir video vaizdų labirintas kuriamas bendradarbiaujant su įvairių žanrų Lietuvos ir užsienio atlikėjais – „Kantatą“ atliks virš 200 muzikanų, tarp kurių – solistai Rafailas Karpis, Agnė Stančikaitė, Steponas Zonys, Tshegofatso Moeng (PAR), Kauno simfoninis orkestras, chorai, ansambliai ir kt. Režisierius – Chrisas Baldwinas (JK/Bulgarija), dirigentas – Karolis Variakojis.
Žydiškai atminčiai skirtą programos dalį rugsėjo 29–30 dienomis vainikuos „Kaunas 2022“ litvakų kultūros forumas“. Kelias dienas truksiančiame forume – diskusijos su garsiais menininkais, mokslininkais bei kultūros pasaulio atstovais. Bus keliami klausimai: ką šiandien reiškia būti litvaku? Kaip menas gali padėti prisiminti?
Spalį į mistinę patirtį paslapčių mylėtojus pakvies muzikinis spektaklis „Dibukas“. Simono Ansky sukurtą mistikos, magijos ir simbolinių prasmių kupiną pjesę „Dibukas“ ir pagal jos istoriją sukurtą filmą Kultūros sostinėje papildys Kauno miesto simfoninis orkestras ir grupė Izraelio aktorių, kurie atkurs mistinę spektaklio atmosferą, paremtą dvasių istorijomis.
Rudenėjant festivalis atsigręš į šiuolaikinio Kauno istorijų apmąstymus. Tai padaryti padės pasakojimų programa „Kur man tave rasti?“. Lietuvos ir užsienio pasakotojai (storyteleriai) miesto gatvėse, kavinėse ir kiemuose pasakos šių dienų istorijas, į kurias įsitrauks ir mieste gyvenantys įvairių tautų kauniečiai. Festivalis klausimu – kas yra Europa šiandien ir kas laukia Europos ateityje?
Istorijų festivalis prasideda jau liepos 14 dieną. Daugiau apie projektą ir pilną renginių programą rasite čia.
Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.
Džiugas ir Pilypas iš grupės „jauti“: jausmas kuriant yra bendras
Kaune tęsiasi koncertai daugiabučių kiemuose. „Kultūra į kiemus“ – „Kaunas – Europos kultūros sostinės 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas!“ idėja, debiutavusi 2020 metais, pirmojo karantino metu. Ji nesibaigė ir pasibaigus jam. Ne tik nesibaigė, bet ir įgavo naujas spalvas.
Kauniečių iniciatyva „Kultūra į kiemus“ buvo išrinkta tarp dešimties geriausių projektų su pandemija kovojančioje Europoje, ji atrinkta tarp dešimties unikaliausių muzikos projektų pasaulyje „Classical: NEXT 2021 Innovation Award“ apdovanojimuose.
Liepos 14 dieną Krėvos g. 10, Parko namų kieme, vyks akustinis grupės „jauti“ vokalisto Džiugo Širvio akustinis koncertas. Viena populiariausių grupių į Kauną sugrįš ir liepos 30-ąją – koncertuos „Kaunas 2022“ organizuojamų „Šiuolaikinių seniūnijų“ projekte.
Apie tai ir savo muziką – pokalbis su D. Širviu ir grupės „jauti“ gitaristu Pilypu Gruzdžiu.
– Pokarantininė vasara jūsų grupei – intensyvi koncertais?
P. Gruzdys: Daug koncertų. Mes labai laimingi, nes galime daryti tai, ką norime. Kurti muziką ir groti.
– Džiugai, viename iš Kauno kiemų vyks akustinis jūsų koncertas. Kaip pats atradote „Kultūrą į kiemus“? Ar ji atrado jus?
D. Širvys: Apie tai buvo paskelbta feisbuke. Mane pritagino, klausė, gal man įdomu? Kiek vėliau, po Kaune vykusios koncerto Ukrainai, susitikome su Goda iš „Kaunas 2022“. Taip ir sutarėme.
„Kultūra į kiemus“ atrodo labai miela idėja – bendruomeniška. Ji suburia žmones iš artimiausių kiemų, butų pasiklausyti muzikos. Toks koncertas – ir daug intymesnis, nei tu prekiauji bilietais į savo koncertą ir ten ateina tavo fanai. Šis koncertas nemokamas, prieinamas visiems. Žmonės išeina į lauką pasivaikščioti ir išgirsta muziką. Man tai įdomu. Gal žmonės taip susipažins su mano muzika? Įdomi patirtis ir nežinau, kas laukia. Tikiuosi, kad bus labai jauku.
– Neseniai išleidote savo debiutinį albumą „Pastorių vaikai“. Ką jums pačiam reiškia šio albumo pasirodymas? Ir kaip žinoti, jausti, kada tam ateina laikas?
D. Širvys: Tikriausiai, kai tu nori dalintis savo kūryba plačiau, kai pasitiki savo sukrutu darbu – tada ateina toks momentas. Nori dalintis, išleisti albumą, pradėti koncertuoti, užmegzti ryšį su savo klausytojais, plėsti savo klausytojų ratą ir padaryti taip, kad ši veikla būtų tavo pagrindinė veikla. Nes tu ja degi, tu ja džiaugiesi.
– „Kultūra į kiemus“ – ne vienintelis jūsų vasaros pasirodymas Kaune. Kartu su grupe „jauti“ grosite vienoje iš šiuolaikinių Kauno rajono seniūnijų – Babtuose. Kuo skiriasi koncertai – viename jūs apšildote žinomą grupę, o štai čia – nemokamas pasirodymas Babtų gyventojams?
D. Širvys: Prie kiekvieno koncerto yra skirtingas priėjimas. Būdamas ant scenos tu matai, kad yra žmonės, kurie žino tavo muziką ir tu nori su jais pašėlti, šokti, dainuoti. Ir yra kitas momentas, kai tu atvažiuoji į tau nežinomą mažesnį miestelį, kur žmonės ateina tavęs paklausyti, nes jiems tiesiog įdomu. Gal jie dar nėra tavęs girdėję?
Kai apšildai didelę grupę, žinai, kad nesi čia pagrindinis veikėjas ir atlikėjas, nes žmonės atėjo ne dėl tavęs. Tada gal bandai įrodyti, kad esi vertas apšildyti atlikėją, esi pakankamai geras, kad paklausytų ir tavęs.
Tai iš esmės skirtingi koncertų formatai, todėl ir reikia skirtingo priėjimo, bendravimo su žiūrovais.
Babtuose mus turbūt žino ne visi, nes mes ten nesame koncertavę, neturime savo auditorijos. Tikimės, kad po koncerto apie mus sužinos daugiau.
– Esate sakę, kad prieš kelis metus grojote Kaune už tris eurus – tiek kainavo bilietas į jūsų koncertą. Dabar esate viena iš populiariausių Lietuvos grupių. Kaip manote, koks yra tas populiarumo receptas?
D. Širvys: Mes labai nuosekliai ir strategiškai dirbame kalbant apie mūsų muziką, kūrybą. Dabar muzika – mūsų pagrindinė veikla. Norime, kad tai tęstųsi. Būna, kad žmonės muzikuoja savo malonumui ir į tai nededa didžiausių vilčių. O mes tik tai ir norime daryti, todėl stengiamės augti.
Svarstome, ką mes galime padaryti, kad plėstume savo auditoriją? Taip atsirado bendros dainos su Justinu Jaručiu, Monika Liu, Monique, Gabriele Vilkickyte.
– Viena gražiausių, jautriausių jūsų dainų – „Pražys“, kartu su Gabriele Vikickyte. Vaizdo klipe nusifilmavo ir aktorių Latėnų šeima. Sunku buvo juos įkalbinti?
D. Širvys: Kadangi Gabrielė gražiai ir sklandžiai kalba, moka švelniai prieiti prie žmonių, jai ir pavyko. Kai su Gabriele parašėme dainą apie brandžią meilę, apie meilę, kuri užaugo, buvo ir kitų porų, kurias norėjome kviesti filmuotis. Ne visi sutiko. O Latėnai yra aktoriai, jie patys norėjo išbandyti tokią patirtį – kartu su mumis nuvažiuoti į mano tėvų sodybą ir nusifilmuoti klipe.
Nereikėjo nieko daryti, stengtis, nes jie patys yra labai mieli žmonės. Jie atsisėda vienas kitam ant kelių, kibina vienas kitą, paerzina. Mums reikėjo tik uždokumentuoti, ką jie veikia. Taip gimė visas klipas.
Jų meilė prasidėjo prieš daug metų, filmo „Riešutų duona“ filmavimo aikštelėje. Tokia pat žavi ir tokia pat gyva ji yra ir dabar. Man atrodo, kad mums pavyko įgyvendinti idėją ir parodyti brandžią meilę. Ir ji puikiai siejasi su mūsų daina.
– Ar grupės „jauti“ nariai jaučia vienodai – tai, ką jie nori ištransliuoti?
P. Gruzdys: Dažniausiai taip, pasikalbame apie tai, ką mes norime ištransliuoti. Dainoje viskas paprastai transliuojasi per žodžius. Tad taip, iš esmės su žodžiais galime tapatintis visi. Jausmas kuriant yra bendras.
– Kas jums yra svarbiau – kūrybinis procesas ar jo rezultatas?
D. Širvys: Kartais būna, kad procesas trunka ilgai ir yra varginantis. Tarsi pametame kūrybos džiaugsmą. Bet bandome jo nepamiršti. Kai kartu atsiranda idėjos, jos įgyvendinamos – tai suteikia labai daug džiaugsmo. Bet smagiausia dalis yra tai, ką mes sukūrėme ir ką galime groti gyvai. Gyvas kontaktas su žmonėmis. Daugiausiai emocijų ir ištransliuojame grodami gyvai.
– Kokie būtų raktiniai žodžiai, pristatant jūsų kūrybą?
D. Širvys: Mūsų muziką ir dainos yra apie šviesą. Norime savo muzika kalbėti apie šviesius dalykus. Turime dainą „Daugiau šviesos“, mūsų įkurta mažoji bendrija irgi vadinasi „Daugiau šviesos“. Tokia ir yra mūsų kūryba.
– Jūsų manymu, kiek kūrėjas gali ir turi kalbėti apie mūsų gyvenimo aktualijas?
P. Gruzdys: Nėra būtinybės apie tai kalbėti, bet muzikantui svarbu kalbėti apie tai, kas svarbu yra jam pačiam. Jei muzikantas nenori liesti tam tikrų temų, jis to daryti neprivalo. Bet jei jis jaučia pareigą ištransliuoti savo žinutę ar temą – žinoma, kad taip. Ir tada, jei jam svarbu, bus svarbu ir klausantiems.
Projektas „Kultūra į kiemus“ šią savaitę svečiuojasi Centre, o kitą savaitę kelsis į Gričiupio kiemus. Daugiau informacijos apie kultūros vizitus Kauno kiemuose rasite čia.
Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.