Kauno miesto pakrantėse visą vasarą vyks unikalus socialinis upės žaidimas „Kitam Krante“
„Kitam Krante” – tai visą vasarą truksiantis unikalus bandymas sugrąžinti miesto krantams upių kultūros tėkmę, kuri sustojo praėjusiame amžiuje po šimtmečius trukusios turtingos Kauno uostamiesčio istorijos. Tuo pačiu – tai kvietimas kauniečiams atrasti miesto paupius ne vien kaip rekreacijos oazę, bet prisijaukinti juos per kultūrinį veiksmą – visiems atvirą upių paštą – , kuris suteiktų šalia tekančioms upėms Nemunui ir Neriai naują vaidmenį šiuolaikinio miesto gyvenime.
Daugybę metų Kaunas augo ir vystėsi šalia upių – vos prieš šimtmetį miestas vis dar buvo vienas didžiausių upių uostų visame regione! Čia kasdien aukštyn ir žemyn upe kursuodavo laivai, atplaukdavę iš Mažosios Lietuvos bei Nemuno aukštupio, o miesto pakrantėse galima buvo skaičiuoti dešimtis (ir netgi šimtus!) įvairaus dydžio vandens transporto priemonių: baidokų, vytinių, o vėliau – garlaivių ir motorlaivių. To meto upeiviai į uostamiestį atplukdydavo ne tik prekių, bet ir naujienų, laiškų, neregėtų papročių ir tradicijų. Krante, tuo tarpu, klostėsi unikalus
socialinis gyvenimas, tampriai surištas su upėmis, upeiviais bei jų kultūra. Šalia prekybinių laivų, Nemuną bei Nerį raižė ir mažesni gyventojų laiveliai bei keltai, tarsi tiltai jungę skirtingas upių pakrantes ir šių krantų gyventojus. Upės ir paupiai tais laikais nebuvo rezervuoti rekreacijai, bet veikė kaip pati tikriausia viešoji erdvė, pilna gyvenimo ir veiklos. XIX a. ir XX a. pradžios Kauno gyventojui „išėjimas“ į upę buvo toks pats natūralus ir įprastas reiškinys kaip mums kasdienė kelionė automobiliu ar viešuoju transportu.
Deja, šiandienos Kaune turtinga uostamiesčio atmintis beveik išnykusi ir likusi tik pačių seniausių miesto gyventojų prisiminimuose arba aptariama istorikų tyrimuose. Kartu pamirštos ir su upėmis bei upių krantais surištos ilgametės kauniečių paupių tradicijos. Upės šiandien dažniau skiria, o ne jungia miesto bendruomenes. Nuo 2016 m. veikiančios kultūrinės upių tyrimų platformos TẽKA komanda kviečia visus kauniečius semtis įkvėpimo iš turtingos Kauno uostamiesčio istorijos ir pradėti kurti šiuolaikinio miesto šiuolaikinę upių atmintį, dalyvaujant unikaliame visą vasarą vykstančiame socialiniame upės žaidime „UPYNĖS: Kitam Krante“!
Upės žaidimas „Kitam Krante“ – tai siekis užmegzti dialogą su upe ir kitu krantu bei atkurti kadaise buvusius tamprius paupių bendruomenių diplomatinius ryšius, kuomet gyventojai aktyviai naudojosi upe ir bendravo su kito kranto kaimynais, dažnai lankydavo vieni kitus. Ši krantų interakcija bus kuriama per simbolinį socialinį procesą, panaudojant unikalią upės pašto platformą: visą vasarą kauniečiai galės registruoti savo siuntas kitam krantui, o taip pat gauti siuntas iš kito kranto. Tokiu būdu pati upė taps reikšmingu komunikacijos koridoriumi tarp skirtingų krantų gyventojų. Šie siuntiniai – kiekvieno kauniečio vaizduotės vaisius. Tai galės būti atvirlaiškis arba laiškas, rankdarbis, įdomus radinys, meno kūrinys arba bet koks kitas nepavojingas daiktas, sveriantis ne daugiau kaip 6 kg.
Per vasarą surinkti ir užregistruoti siuntiniai tris rugpjūčio savaitgalius bus plukdomi iš vieno kranto į kitą trijose Kauno lokacijose: Nemune – tarp Šančių ir Jiesios krantų bei tarp Aleksoto ir Centro (Naujamiesčio) krantų, Neryje – tarp Vilijampolės ir Senamiesčio krantų. Šios logistinės pašto operacijos metu visi upės žaidime dalyvavę miestiečiai pateikę savo išsiųstos siuntos įrodymą žymintį kvitą galės iškeisti šį kvitą į siuntinį, atkeliausiantį iš kito kranto.
Upės žaidime „Kitam Krante“ dalyvauti ir siuntas registruoti galima jau dabar! Savo savarankiškai paruoštas siuntas nuo birželio 20 d. kauniečiai galės pristatyti skirtinguose krantuose vyksiančio dirbtuvių ciklo „Laiškai kitam krantui“ metu, kuris tęsis birželio ir liepos mėnesiais. Dirbtuvių metu taip pat bus kuriamos įvairios originalios kitam upės krantui dedikuotos siuntos kartu su projekto komanda.
Nuoroda į renginį: Laiškai kitam krantui (https://fb.me/e/2fs9b6oTe)
Sekite informaciją projekto UPYNĖS tinklapyje www.upynes.lt ir kultūrinės upių tyrimų platformos TẽKA paskyroje facebook.com/tekakrantine
……………………………………………………………………
Projektą vykdo kultūrinė upių tyrimų platforma TẽKA
Projektą pristato Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022
Projekto partneris – Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius
„Kaunas 2022“ ieško kultūros partnerysčių koordinatoriaus/-ės
Darbo pobūdis:
· vykdyti priskirtų partnerių projektų veiklų įgyvendinimo kontrolę, informuoti programos kuratorių apie partnerių veiklų pasikeitimus ir iškilusių klausimų sprendimų paieška;
· paskirtų partnerių ir kitų programų kuratorių bei koordinatorių konsultavimas partnerių projektų administravimo klausimais;
· atlikti vidinę projektų ataskaitų kontrolę prieš buhalterinę apskaitą;
· kaupti ir sisteminti partnerių sutartis, projektų rezultatų duomenis, pildyti ataskaitas apie partnerių veiklą (mėnesio, ketvirčio ir metinių ataskaitų pildymas);
· rengti informacinius laiškus partneriams ir organizuoti susitikimus.
Reikalavimai:
· aukštasis humanitarinių arba socialinių mokslų srities išsilavinimas;
· ne mažesnė nei 1 metų patirtis kultūros vadybos srityje;
· puikios lietuvių kalbos žinios;
· labai geros anglų kalbos žinios;
· puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai;
· viešojo administravimo patirtis – privalumas;
· Kauno ir Kauno rajono kultūros sektoriaus išmanymas instituciniu požiūriu – privalumas;
· pareigingumas, komunikabilumas, pozityvumas, puikūs darbo komandoje įgūdžiai, reprezentaciniai ir viešojo komunikavimo įgūdžiai.
Iš mūsų gali tikėtis:
· prasmingos ir įdomios patirties tarptautiniame kultūriniame projekte;
· galimybės dalyvauti visuose „Kaunas2022“ veiksmuose, projektuose ir renginiuose bei būti gerojo pokyčio Kaune ir Kauno rajone dalimi;
· profesinio tobulėjimo galimybių;
· darbo užmokesčio – 800-900 Eur („į rankas“)
Siūloma terminuota darbo sutartis iki 2022 m. pabaigos.
Manai, kad turi visus reikiamus įgūdžius? Nedelsk – laukiame Tavo CV iki 2022 m. liepos 8 d. el. p. [email protected]. Telefonas pasiteirauti: 8 672 06529
Jeigu atitinki ne visus kriterijus, bet turi stiprią motyvaciją – norime apie tai sužinoti – parašyk mums!
Naktinio žygio „Raudondvaris. Kelionė laiku“ režisierė: leisimės į neakivaizdaus Raudondvario paieškas
Prakalbus apie keliones laiku, dažnam iš mūsų, pirmiausiai į galvą ateina fantastinių filmų vaizdiniai ar literatūros leitmotyvai, kuriuose dominuoja laiko mašinos ir kiti futuristiniai atributai. Raudondvario kultūros centras į kelionę laiku siūlo keliauti kitu unikaliu būdu – einant į kultūrinių patirčių kupiną naktinį žygį „Raudondvaris. Kelionė laiku“, vyksiantį birželio 17 dieną. Renginio metu svečiai bus pakviesti į žygį, kuriame bus galima išvysti Raudondvario bendruomeniškumo atspindžius iš skirtingų Lietuvos kultūros istorijos laikotarpių.
Šį, baigiamąjį „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginį Raudondvaryje, organizuoja gausi bendruomenė – nuo mažiausiųjų iki senjorų, kurie ne tik aktyviai įsitraukia į organizacinius procesus, tačiau svariai prisideda prie kūrybinio ir meninio renginio išpildymo, tapdami režisuoto žygio dalimi.
Apie bendruomenės įsitraukimą, įspūdingos teatralizuotos ekskursijos „maršrutą“ ir tai, kas būtina, rengiantis į naktinį žygį Raudondvario istorija, pasakoja renginio režisierė Eglė Valadkevičiūtė.
Egle, visų pirma, ši teatralizuota kelionė vyks naktį, tai jau savaime uždeda paslapties šydą renginiui, tačiau visgi galbūt galite atskleisti – kas lauks renginio turinyje? Kodėl pasirinktas nakties metas?
Iš tiesų, geras pastebėjimas, kad naktis suteikia paslapties – tokia mūsų intencija nėra atsitiktinė, kadangi naktys prieš Jonines – nors paslaptingos, tačiau labai šviesios, kai galima ieškoti tų paslapčių ir jas aiškiai pamatyti. Mes bandysime ieškoti to, kas Raudondvaryje nėra akivaizdu, nes kiekvienas kaunietis žino, kad Raudondvaris – tai Raudondvario dvaras, tačiau vargu ar visi žino, jog čia galima rasti nuostabių Nevėžio prieplaukų, medelyną, Meilės alėją ir kitus istorijoje nugulusius objektus. Viso kūrybinio proceso metu mes ieškojome „neakivaizdaus“ Raudondvario ir neakivaizdžių Raudondvario istorijos faktų.
Ar tai pasakojimas tik apie Raudondvarį?
Renginys aktualus ne tik Raudondvario bendruomenei, kadangi keliaujama per Lietuvos kultūros istoriją. Ieškome kaip raudondvariečiai atsispindėjo tuose skirtinguose istorijos tarpsniuose. Pavyzdžiui, sovietmečiu – žmonės vis tiek kūrė, dainavo dainas, viskas vyko paslapčia, kažkur net tūnojo hipiai, ypač Kaune. Renginyje mes bandysime atskleisti ir Roko maršą, Sąjūdį, vėliau ir hiphopo kultūros Lietuvoje ištakas… Manau, kad tai aktualus renginys kiekvienam, kadangi atskleisime visai Lietuvai svarbius kultūrinės istorijos momentus.
Renginio pavadinimas aiškiai sako, kad tai – kelionė laiku. Ar jos metu nusikelsime tik į praeitį, ar galime tikėtis pažvelgti ir į ateitį?
Renginyje darysime laiko kilpą. Saugią laiko kilpą (šypsosi). Pirmiausiai, tarsi laiko portalu iškeliausime į gilią praeitį, kai Raudondvario net nebuvo – čia žydėjo tik gėlės, skraidė paukšteliai. Vėliau keliausime per sovietmetį iki dabarties. Į šią dieną, dabartį, grįšime tam, kad sukurtume ateitį. Ji bus palikta žiūrovo fantazijai – jis galės tarsi numatyti tą ateitį, kai išvys visą didingą istoriją, nusidriekusią žygyje. Žinoma, nors ir paliekame ateities perspektyvą atvirą kūrybai, tačiau kai kuriuose momentuose ją bus galima išvysti, pajausti – pavyzdžiui, per artistų kostiumus.
Atrodytų, kad šiame patyrime, jeigu galima taip įvardinti, visko bus daug – garso, šviesų, reginių. Kas bus renginio kulminacija?
Iš tiesų, dvejopi jausmai – lyg ir norisi papasakoti, tačiau drauge norėtųsi palikti ir siurprizą, kad žiūrovas pats atvyktų ir pamatytų viską savo akimis. Galiu tik atskleisti, kad šiame renginyje įtraukta bene šimtas Raudondvario gyventojų: nuo mažiausiųjų iki vyresniojo amžiaus žmonių. Visa bendruomenė aktyviai prisideda prie kūrybos.
Ar renginį kuria tik raudondvariečiai? Ar prie kūrybos išpildymo prisideda ir profesionalūs aktoriai?
Ne, ne tik. Turėsime ir profesionalų. Pavyzdžiui, renginyje pasirodys profesionalus nunčiakų žonglierius – kovų menų ekspertas, o finalinį naktinio kultūros žygio momentą vainikuos Klaipėdos dramos teatro aktorių gyvo garso grupės „Kreivos muzikos orkestras!“ koncertas. Įdomu tai, kad prie pasirodymo prisijungs ir kito miestelio, esančio Kauno rajone ir nutolusio bene labiausiai nuo Raudondvario, Rokų jaunimo teatro trupė. Tikimės rudenį pratęsti gražią sinergiją ir pasikviesti Raudondvario jaunimą į Rokuose vyksiantį renginį. Galbūt taip užsimegs tolimiausių Kauno rajonų bendruomenių draugystė, pradėta kūrybinio bendradarbiavimo pagrindu.
Nors teatralizuotą kultūros žygį kuria ir profesionalūs artistai, tačiau pagrindas išlieka bendruomenės iniciatyva ir jos nariai. Sakykite, koks skirtumas yra jums, kaip režisierei, dirbti su bendruomene ir profesionaliais aktoriais? Ar tai kelia iššūkius?
Iš režisieriaus pozicijos, tai ir privilegija, tačiau ir kur kas didesnis iššūkis, kadangi pradedi dirbti nuo nulio. Žmonių aktyvavimas yra didelis iššūkis, turi svarstyti kokius kūrybinius metodus naudoti juos įtraukiant. Tai atskiras darbas – sukurti kūrybinę metodiką bendruomenės įtraukimui. Režisierius siekia sukurti profesionalius pasirodymus su neprofesionaliais aktoriais.
Grįžkime prie renginio. Aprašyme nurodoma, kad kelionėje laiku netrūks interakcijų – ar žiūrovas turi ruoštis būti spektaklio dalimi?
Ta interakcija yra kaip pati istorija – jeigu tu nori, gali būti aktyvia jos dalimi, jeigu nori – gali tiesiog vartyti jos puslapius ir stebėti iš šalies. Su kūrybine komanda į interakciją taip ir žvelgėme – kaip į pasirinkimą.
Pavyzdžiui, žiūrovai papuls į sovietinę valgyklą, kur galės paragauti tradicinės Raudondvario kiaušinienės. Žmonės bus įtraukiami – jie gaus šaukštą į rankas ir bus pakviesti prie stalo vaišintis. Jeigu norės – galės imtis ir kitų veiklų – pavyzdžiui, piešti. Žiūrovai gali būti ramūs – nestatysime jų į artistų pozicijas, tačiau kviesime žaisti drauge (šypsosi).
Unikalaus renginio apraše sakoma, kad tai – žygis. Tai skamba kaip intriguojantis iššūkis kultūrinių patirčių mėgėjams. Ar einant į šį renginį reikia specialaus pasiruošimo – lyg einant į žygį?
Žinoma! Avalynė yra svarbiausia! Be to, esame Raudondvaryje, kuris yra apsuptas vandenų, upių, tad priemonė nuo uodų į rankinę tikrai gali keliauti drauge su jumis. Primenu, kad tai nebus fizinės ištvermės reikalaujantis žygis, tai – kultūrinė patirtis, per kurią eisime ramiai su meniniais intarpais. Tai kelionė laiku ir erdve.
Dėkoju už pokalbį.
Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.