„CulturEUkraine“ centre atidaroma paroda „Menas tarp sienų“
„CulturEUkraine“ – buvusiame Kauno centriniame pašte įsikūrusi „Kaunas 2022“ erdvė, skirta Ukrainos kūrybininkams ir menininkams. Laikinu kūrybiniu prieglobsčiu tapusioje erdvėje vyksta vis daugiau renginių ir įvairių iniciatyvų. Jau birželio 15 d. „CulturEUkraine“ taps traukos centru ir dėl čia atidaromos parodos „Menas tarp sienų“. Unikalioje ekspozicijoje – Lietuvos sulaikymo stovyklose gyvenančių migrantų darbai.
Parodos tikslas – ne tik supažindinti lankytojus su skirtingų menininkų kūriniais, bet ir griauti stereotipus apie žmones, tapusius 2021 metų vasarą prasidėjusios migrantų krizės įkaitais. Paroda siūlo į juos pažvelgti per humanistinę prizmę, atkreipiant dėmesį į kuriančią, mąstančią bei jaučiančią asmenybę, dažnai nepastebimą dėl klijuojamos „migranto“ etiketės.
„Parodos idėja kilo žvelgiant į situaciją Lietuvoje. Savanoriaudami ir vykdydami įvairias veiklas centruose pamatėme, kad užsieniečių gyvenimo sąlygos išties sudėtingos – jie negali palikti savo gyvenamosios zonos, susiduria su neigiama viešąja nuomone. Talentingų užsieniečių meno darbų eksponavimas – būdas visuomenei pamatyti šiuos žmones per kitą prizmę. Pristatant vizualinį meną dingsta kalbos barjeras, tad manau, jog tai puikus būdas prakalbinti Lietuvos žmones, praplėsti santykį su stovyklose gyvenančiais migrantais“, – apie parodos idėją pasakoja organizacijos „MAGIS“ atstovas Lukas Ambraziejus.
Paroda „Menas tarp sienų“ – nuoširdus menininkų istorijų, jausmų bei jų dabartinių išgyvenimų pasakojimas. Viena iš darbus pristatysiančių menininkių – Juliet Hassan iš Irako. Moteris tapyti pradėjo dar būdama labai jauna ir nors niekada nesimokė dailės, dalyvavo ne vienoje parodoje gimtojoje šalyje ir Vokietijoje. „Dažniausiai tapau portretus – galbūt todėl, kad labai myliu žmones, man patinka įamžinti jų veidus. Tapymas man – tiek gyvenimo dalis, tiek hobis, tiek būdas nusiraminti. Kuriant susikoncentruoji ir pamiršti viską aplinkui“, – pasakoja menininkė. Parodoje ji pristatys du kūrinius – „Sumaištis“ ir „Viltis“.
„Dažniausiai tapau tai, kas man patinka, rečiau – tai, ką jaučiu. Šie kūriniai pirmą kartą kalba apie mano emocijas ir tai, ką kiti žmonės jaučia čia, migrantų sulaikymo stovyklose. Kūrinys „Sumaištis“ pasakoja apie mūsų emocijas – jaučiamės išblaškyti ir pasimetę. Piešinyje paliktos tuščios vietos parodo ir patiriamą tuštumą, nes negalime gyventi normalaus gyvenimo. Tapybos darbas „Viltis“ primena, kad mūsų situacija netrukus pagerės, o spalvingos gėlės – kad esame stiprūs nepaisant sunkių aplinkybių. Mano idėjos kilo matant, kaip jaučiasi stovyklose dienas leidžiantys žmonės, girdint, ką jie kalba. Manau, kad menas gali pasakoti apie viską – nuo jausmų iki noro ką nors pakeisti. Tai puikus būdas kalbėti – ypač tiems, kurie nenori garsiai reikšti savo emocijų.“
Parodos bendraorganizatoriai „Sienos grupė“ pastebėjo kelis tapančius bei piešiančius menininkus. Pastarieji su savanoriais vis dažniau dalinosi savo darbais, tad nuspręsta ne tik juos aprūpinti priemonėmis, bet ir darbus pristatyti plačiajai visuomenei. Parodoje bus eksponuojami 8 menininkų, kilusių iš Irako ir Kongo, kūriniai.
„Labai džiaugiuosi organizuojama paroda ir esu dėkinga visiems, kurie sutiko parodyti mūsų darbus. Taip pat norėčiau priminti – gyvenkite ir išnaudokite laiką, kurį turite, nes jis yra nepaprastai brangus. Ačiū, kad skiriate laiko ir skaitydami mano istoriją“, – dėkoja Juliet Hassan.
Paroda atidaroma birželio 15 d. 18 val. „CulturEukraine“ centre Kaune, Laisvės al. 102, III aukšte. Paroda veiks iki liepos 13 d. Daugiau informacijos apie renginį galima rasti čia.
Kauno rajone atidarytas „Smaragdo kelias“: kviečia leistis neįprastu maršrutu
Birželio 10 d. Kauno rajone atidarytas viešo meno objektų maršrutas – „Smaragdo kelias“, kuriame – pastarųjų metų Lietuvos ir užsienio menininkų kūriniai. Lyg brangakmeniai netikėtose erdvėse sužibę objektai Kauno rajoną pavertė išskirtine galerija po atviru dangumi.
„Smaragdo kelyje“ – tiek pirmą kartą pristatomi, tiek jau ne vienerius metus džiuginantys Kauno rajono meniniai objektai – skulptūros, instaliacijos, šiuolaikinio meno kūriniai ir net senoji technika, paversta į meno galeriją ar gastronomijos centrą. Gamtoje, miestelių skveruose ir įvairiose netikėtose erdvėse pastaraisiais metais realizuotos Lietuvos ir užsienio menininkų idėjos nuo šiol lengvai randamos specialiai sudarytame „Kaunas 2022“ maršrute.
„Kauno rajone sukurta daug meninių objektų, tačiau ne visi žmonės žino, kur jų ieškoti. Norėjome sukurti žemėlapį, kuris leistų pažymėti visus menininkų kūrybos vaisius – tiek jau radusius savo vietą Kauno rajone, tiek vietoves praturtinsiančius šią vasarą“, – apie idėją pasakoja „Kaunas 2022“ kuratorė Milda Rutkauskaitė.
Savaitgalį nušvito vandens bokštai
Maršruto atidarymo dieną, birželio 10-ąją, Kauno rajono gyventojai ir svečiai galėjo išvysti ir išgirsti garso instaliaciją gamtoje „Tabalai“. Ji buvo pristatyta partizano Juozo Lukšos Daumanto žūties vietoje Pabartupyje. Kiek vėliau veiksmas persikėlė į Mastaičių parkelį, kur vyko dueto „Tykumos“ (Donato Bielkausko ir Kristijono Lučinsko) koncertas. Tądien pristatytos ir trys instaliacijos ant vandens bokštų. Savotiškais kultūros švyturiais juos pavertė kūrėjai Donatas Jankauskas-Duonis, Kotryna Čalkaitė ir Vėjas Aliukas, Tadas Černiauskas-Tadao. Vakarop, Neveronyse, buvo galima pasiklausyti šių menininkų diskusijos.
Menininkai vienbalsiai sutarė, kad kūrybines idėjas įgyvendinti ant didžiulių vandens objektų lengva nebuvo, o įtvirtinti instaliacijas kai kuriems pavyko ne iš pirmo karto. Visgi galutinis rezultatas – itin džiuginantis.
Neveronyse vandens bokštas pasipuošė Tado Černiausko-Tadao kūriniu „Atpasakojimas“. Pakabintame ekrane dirbtinio intelekto pagalba žiūrovai nuo šiol gali išvysti iš viso pasaulio publikuojamas žmonių nuotraukas, kuriose – saulėlydžių akimirkos. Anot menininko, idėja
kilo vasarą pajūryje, matant besileidžiančią saulę ir suvokiant, kad kažkam pasaulyje ji tik pateka. Šis nenutrūkstamas procesas įkvėpė sukurti instaliaciją, kurioje saulė matoma nuolatos.
Daugėliškių kaimo bokštą papuošusi Kotrynos Čalkaitės ir Vėjo Aliuko instaliacija – iš toli matomi „Spygliai“. Kiekvienas šviesos instaliacijos segmentas – tarsi daug kelio ženklų rodys kryptis judėjimui toliau. Anot menininkės, ypač įdomu kurti vietose, kuriose menas ne toks prieinamas. „Mieste kultūros koncentracija didelė ir lengvai pasiekiama, o miesteliuose – galimybė pamatyti kažką neįprasto. Džiugu, kad pro šalį važiuojantys ūkininkai ar gyventojai sustoja, nustemba, jiems tai įdomu“, – pasakojo K. Čalkaitė.
Piliuonoje nuo šiol bus galima pamatyti Donato Jankausko-Duonio skulptūrą „Veneros gimtadienis“, po kelių savaičių Čekiškės kaime – Vytauto Viržbicko instaliaciją „Prarastų namų raktai“. Aukščiausioje vandens bokšto vietoje pakabinti pamestų namų raktai primins praeityje Čekiškėse gyvenusius žmones, kurių dalis dėl okupacijos ir karo prarado namus.
„Smaragdo kelyje“ – pusšimtis meno objektų
Iš viso „Smaragdo kelyje“ bus galima rasti apie 50 meninių objektų, kurie išsibarstė po visą Kauno rajoną. Visi jie kurti netradicinėse erdvėse ir itin skirtingi: nuo skulptūrų iki gatvės meno kūrinių, stimpankinių suolelių, laisvalaikio erdvių ar net interaktyvaus žaidimo. Kai kurie objektai nustebins ir savo dydžiu – Zapyškyje meno erdve tapo laivas-žemkasė „Nemuno7“. Naujam gyvenimui prikeltas apleistas laivas – originalus landšafto projektas, tapęs daugiafunkcine kultūros erdve. Keletas objektų dar ruošiami – vasaros viduryje Karmėlavoje bus galima pamatyti „Žvaigždžių sieną“ ir skulptūrą „Skrendantis cepelinas“, o įvairiose Vandžiogalos vietose – instaliaciją „Gyvenimai. Vandžiogala“.
Vasara – puikus metas aplankyti turiningą maršrutą, tad nepamirštamai kelionei verta ruoštis jau dabar. „Smaragdų kelias“ Kauno rajoną neabejotinai pavers viena įdomiausių vietų šiuolaikinės kultūros turistui. Unikalus maršrutas – ilgalaikis projektas, Kauno rajono gyventojus ir svečius džiuginsiantis ne vienerius metus. Maršruto žemėlapį galima rasti čia.
Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.
Paroda „Simono Karczmaro Štetlo Šviesa“
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, V. Putvinskio g. 64, Kaune, birželio 16 d., ketvirtadienį, 16 val.
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ proga S. Karczmaro kūrybos namai pristato litvako menininko Simono Karczmaro (1903–1982) parodą „Simono Karczmaro štetlo šviesa”. Parodos atidarymo metu muzikinę programą atliks ansamblis Rakija Klezmer Orkestar.
Štetlas – sumažintas visatos modelis, kurį Simonas Karczmaras nešiojosi visos savo žemiškosios kelionės metu, jo kūryboje įgavo pavidalą, persmelktą vaikystės vaizdinių ir pastebėjimų. Papildomą impulsą suteikė skaitytų jidiš kalba pasakojimų įspūdžiai.
Šviesa – vienas svarbiausių S. Karczmaro paveikslų elementų. Dieveniškių štetlo gyvenimas skendi jaukioje, gelsvai auksinėje šviesoje. Joje – chatos, žmonės, kasdienio gyvenimo ir švenčių scenos. Cfato (tarsi štetlo analogo Izraelyje) serijos darbuose kai kurie siužetai pasikartoja, kai kurie jų nauji, tačiau auksinę šviesą pakeičia išblyškęs, intensyvios Izraelio platumų šviesos paveiktas koloritas, gyvenimo vaizdai paskęsta jau kitoje, kaitra alsuojančioje kasdienybėje. Hebrajiškai „šviesa“ (אור) reiškia ir dvasinę šviesą. Tai nulėmė ir šios parodos pavadinimą.
Dailininko darbai, apkeliavę pusę pasaulio, šiandien simboliškai sugrįžo į vaikystės namus.
Parodos kuratorė: S. Karczmaro kūrybos namų direktorė menotyrininkė Rūta Ostrovskaja
Parodos partneriai: Kaunas 2022 Atminties biuras, S. Karczmaro kūrybos namai, Dieveniškių Simono Karczmaro amatų kiemas, JUDVI&AŠ kūrybinė grupė
Paroda veiks: 2022 06 16 – 10 16
Papildomą informaciją teikia: parodos kuratorė Rūta Ostrovskaja tel. 8 628 344 20