Kaunas sugrįžo prie miesto upių: Nemunu ir Nerimi plaukė šimtai žmonių
Keli šimtai Kauno miesto ir rajono gyventojų šeštadienį praleido plaukdami Nerimi ir Nemunu, dar panašiai tiek pat juos pasitiko pakrantėse – su muzika, dainomis ar kitomis veiklomis. „Apie tai buvo galima tik svajoti“, – sako patys renginio dalyviai, nustebę projekto „Švęskime upę. Kultūriniai upių maršrutai“ masiškumu.
Projekto „Švęskime upę“ pradžia buvo prieš trejus metus. Tai – Kaune gimusi bendraminčių iniciatyva, kuria siekiama paskatinti upes, jų vandenis ir pakrantes išnaudoti kultūriniams renginiams, bendruomeniniams susitikimams, kurti naujus meno reiškinius.
Iniciatyvą palaikė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ir upių projektas tapo vienu iš programos dalių. Jo veiklos taip pat yra „Interreg Europe“ projekto „STAR Cities“ dalis.
Šeštadienį upėmis plaukė daugiau nei 300 žmonių. Vieni iš jų buvo įsigiję kultūrinius bilietus bei pasinaudojo organizatorių pasiūlytomis vandens transporto priemonėmis, kiti – savomis vandens transporto priemonėmis.
Lietus nuotaikos nesugadino
„Tai yra bendruomeninis plaukimas. Jį ir kultūrinę dalį organizuoja bendruomenės, o iniciatyvos pagrindinė mintis – kad žmonės, bendruomenės sugrįžtų prie upių, į pakrantes ir kad vieni į kitus pažvelgtume per upes“, – sako „Kaunas 2022“ bendruomenių programos „Fluxus labas!“ kuratorė Aistė Ptašinskaitė-Paukštė.
Plaukti buvo galima dviem skirtingais maršrutais Nerimi ir Nemunu, o finišas – abiejų upių santakoje. Tuo pačiu tai ir simbolinis finišas, skleidžiantis žinią ne tik apie upių, bet ir žmonių susijungimus ir bendrystę.
Veiksmas vyko taip pat pakrantėse, kur plaukiančiuosius sutiko vietos bendruomenės, siūlydamos stabtelėti ir prisijungti prie jų siūlomų pramogų.
„Lietus nuotaikos nesugadino, jis nesutrukdė švęsti upių, nors, žinoma, visi sušlapome. Negirdėjau nė vieno komentaro, kad lyja ar šalta. Visi dalyviai – tiek plaukiantieji, tiek krante – į iniciatyvą pažvelgė išties kūrybiškai“, – sakė A. Ptašinskaitė-Paukštė.
Dalis kauniečių – tų, kurie sausumoje jaučiasi geriau, nei ant vandens – kultūriniais upių maršrutais jų pakrantėmis leidosi pėsčiomis arba dviračiais.
Plaukė ir savadarbiais plaustais
Prieš šeštadienio plaukimą dalyviai pakviesti į plaustų dirbtuves. Savo pačių pagamintais plaustais plaukė septynios komandos. Būta ir daugiau išradingų dalyvių. Viena mergina upe plaukė atsisėdusi ant pripučiamos gulbės, o ją traukė bičiulis su valtimi. Kita itin linksma plausto komanda paskui save tempė pripučiamą orką. Kauniečiai taip pat plaukė baidarėmis ir kanojomis, kitomis vandens priemonėmis.
Aplinką puošė aitvarai, kuriuos šventės dalyviai pasigamino taip pat prieš šeštadienio plaukimą surengtose dirbtuvėse.
Kartu su kauniečiais su Kauno upėmis susipažino svečiai iš Suomijos Oulu miesto. Jis 2026 metais taps Europos kultūros sostine, o šiame mieste taip pat vyksta panašus upių renginys: „Tai – septynių žmonių orkestras ir jie pasidalino ta programa, kurią daro ir Suomijoje. Labai bendruomeniški, linksmi ir lengvai žvelgiantys į visas situacijas žmonės“.
Vienas iš plaustų buvo virtęs plaukiančia scena – jį sukonstravo čia koncertavę muzikantai, kurie vandeniu ir su muzika lydėjo renginio dalyvius. „Projektas vyksta tik treti metai, tačiau kalbant apie pokytį, prie upių jau yra tiek veiksmo. Kaip sakė viena iš šio renginio iniciatorių, prieš 2–3 metus sunku buvo įsivaizduoti, kad toks renginys įvyks, kad susiburs tiek žmonių. Pokytis yra, jis matomas. Mes turime upes, kurių iki šiol neišnaudojome bendruomeninėms ir kultūrinėms veikloms.“
Pasak A. Ptašinskaitės-Paukštės, upėmis plaukė labai skirtingi žmonės – tie, kuriems vandens pramogos yra gyvenimo būdas ir tie, kurie iki šiol tokios patirties neturėjo arba ji buvo labai minimali.
Įdomi patirtis ne tik plaukimas, tačiau ir plausto statyba
Kaunietis Gaudenis Satkus su bendraminčiais plaukė Nerimi, pačių pasigamintu plaustu: „Jo statymas galbūt buvo net didesnis nuotykis. Dalyvavome „Švęskime upę“ savadarbių plaustų dirbtuvėse. Ir geresnio team building‘o dar neturėjome. Kiekvienas įgulos narys prisidėjo savais talentais, iš to gimė lavina kitų gerų idėjų, emocijų ir bendruomeniškumo.“
G.Satkus pasakojo, kad Nerimi plaukęs buvo, tačiau seniai, tad jam ši patirtis – tarsi visai nauja. Be to, į miestą ir pakrantes žvelgdamas iš upės, o ne kuo kranto, matai visai kitokį vaizdą – tokį, kokio nuo pakrančių nesimato.
„Dalyvauti nusprendėme, nes tai pasirodė įdomus projektas. Komandoje buvo šeši žmones, mes – kauniečiai, užaugę prie upių. Bet tikriausiai visiems lietuviams yra svarbios upės, upeliai – nuo jų neatskiriamas gyvenimas.
Plaukimas buvo fantastiškas. Iš karto oras buvo puikus, o vėliau ėmė lyti. Bet nuotaika yra daug svarbesnė už orą. Ant plausto turėjome įsirengę nedidelį stogelį, pasigaminę dekoracijų.
Leidome dainas apie upes, daug dainavome, šokome ir visus kitus linksminome. Iš mūsų pačių veiklų plaukiat įsiminė kūrybinės orientacinės varžybos. Bet visas plaukimas buvo įdomus patyrimas“, – kalbėjo G. Satkus.
Plausto kompanija stabtelėjo ir pakrantėse, kur laukė bendruomenės bei vyko įvairūs užsiėmimai.
Plaukiančiuosius išlydėjo „Mergicos“
Tie, kurie pasirinko plaukimą Nemunu, startavo Petrašiūnuose, o į startą juos išlydėjo Petrašiūnų bendruomenės centras.
„Visi susitikome Nemajūnuose ir iš čia išlydėjome plaukikus. Petrašiūnų bendruomenėje yra susibūrusi senjorų veiklos grupė „Mergicos“, tad viena iš jų senjorė Valentina prieš plaukimą pasiūlė pasimankštinti.
Bendruomenės moterys turėjo išlanksčiusios popierinių gervių – kaip išsipildžiusių norų simbolį. Po gervę padovanojome kiekvienam dalyviui. Ir prie gervių – kaip stiprybės simbolį – po gervės kiaušinį. Tik jį pakeitė putpelės kiaušinis. Mūsų bendruomenės narė Marytė iškepė juodos dienos ir ja taip pat vaišinome“, – pasakojo Petrašiūnų bendruomenės centro vadovė Ina Kunavičiūtė Mikučionienė.
Tačiau, pasak pašnekovės, iniciatyva, kviečianti švęsti upes, nebuvo tik vienadienis renginys.
„Pro Petrašiūnus teka Nemunas, bet jis nuo mūsų tarsi paslėptas – gamyklos, priėjimas iki jo. Tad ilgą laiką mes Nemuno nebuvome atradę. Kai prieš kelis metus prasidėjo „Kaunas 2022“ upių iniciatyva, mums tarsi atsivėrė akys. Labai maloniai Nemuną priėmėme. Juk jis yra mūsų dalis.
Pamatėme, kad upe galime naudotis, kiek emocijų, džiugesio ji teikia. Buvo nuostaba, kad mes galime būti su Nemunu, šalia Nemuno. Mes jį pažinom.
Išlydėdami plaukikus ne tik pasidalinom džiaugsmu, bet daug jo gavom atgal. Todėl kitais metais mes savo iniciatyva taip pat planuojame siūlyti veiklų prie upės“, – sakė I. Kunavičiūtė Mikučionienė.
Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.
Kauną užtvindė „Santaka“: miestą užplūdo tūkstančiai žmonių
Kiek egzistuoja būdų švęsti bendrystę ir gyvenimą? Antrasis Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos veiksmas „Santaka“, daugialype programa užtvindęs miestą, parodė – lygiai tiek, kiek yra mūsų. Kiekvienas kaunietis ar Europos kultūros sostinės svečias šį gegužės savaitgalį kūrė savo šventės formulę. Skaičiuojama, kad per tris dienas „Santakos“ renginiuose apsilankė keli šimtai tūkstančių kultūros ir meno ieškotojų, o pasirodymus kūrė virš 1000 atlikėjų – dainininkų, akrobatų bei aktorių.
Nuo vakarienės stalo Laisvės alėjoje iki trankių šokių Rotušės aikštėje, nuo klausimus keliančių šiuolaikinio meno akcentų netikėtose erdvėse iki širdį ir kūną glostančių tradicinių pirties ritualų paupyje. Nuo karštligiško, net labiau nei sausį į lipdukų medžioklę įtraukusio Kauno Žvėries žaidimo iki ramių atokvėpio stotelių meno oazėse ar asmenukės įkopus į tik šiam savaitgaliui Nemuno ir Neries santakoje iškilusį apžvalgos bokštą. Tarptautiniu kultūros festivaliu virtusi „Santaka“ – iki šiol spalvingiausia ir turiningiausia Kauną ištikusi šventė.
Penktadienį atšventus penktąją „Kiemų šventę“ centrinėje Kauno ašyje, Laisvės alėjoje, šeštadienį pagrindinis „Santakos“ veiksmas persikėlė į Senamiestį ir kitas miesto dalis. Nuo ryto oranžiniai kamuoliai bumbsėjo turnyre „Gatvės Žvėris“ prie Krepšinio namų, o prie Neries susirinkę vantos broliai įkūrinėjo savo pirteles bei rengėsi pokalbiams apie sveikesnį gyvenimą. Nekantriausieji jau vidurdienį nėrė į tris katalonų „Espectacle Spectacular“ įkurtus teminius labirintus, kuriuos pereiti norint teko gerokai paklaidžioti ir pasukti galvas. Atpildas už sėkmingai įveiktus užraktus – visų amžiaus grupių žiūrovus įtraukęs spektaklis „Asteroidas, kurį dovanojo Kauno valstybinio lėlių teatro surengtas tarptautinis festivalis „Kaunas Puppet 22“ ar, užsukus į kūrybinių patirčių miestelį, pačių pasidaryti smilkalai. Žinoma, ir suvenyrai iš tradicinės Kauno gimtadieniui dedikuotos mugės, kurioje, kaip ir Kiemų šventėje, šiemet netrūko ir dalyvių iš Ukrainos bei kitų šalių.
Ypatingą, kvapą gniaužiantį šou susirinkusiems prie Kauno pilies padovanojo prancūzų akrobatikos trupės „Cie Basinga“ atstovė. 230 m ilgio lynu ji žingsniavo, rodosi, laisvai ir nerūpestingai – ovacijomis pasitikti tokie triukai, kaip špagatas, stovėjimas ant galvos ir kiti neįtikėtini, daugelį metų repetuoti judesiai ore, dešimt metrų virš žemės. Kad šis pasirodymas, lydimas fantastiškos gyvai atliekamos muzikos, pavyktų, kartu dirbo penkiasdešimt „Kaunas 2022“ savanorių-kultūristų, savo kūnais sukūrusių tobulam šou reikalingą lyno įtampą.
Muzikos mylėtojams taip pat atiteko itin skambios dovanos. Tai – populiarių ir dar kylančių atlikėjų koncertai net dviejose scenose. Santakos parke penktadienį visus sveikino Justinas Jarutis, „Saulės kliošas“ ir Monique, šeštadienį estafetę perėmė „Sisters on Wire“, GJan, Saulius Prūsaitis. Ką tik Rotušės aikštėje įsikūrusioje „Kaunas 2022“ vasaros scenoje netrūko ir svečių iš užsienio – tarp jų LÜCY iš Taivano, „Bratri“ iš Čekijos, švedai „Musica Vitae“. Iki pat rudens aikštę puošiančioje scenoje koncertavo ir įdomiausi Lietuvos kūrėjai bei atlikėjai – Kristijonas Ribaitis, „shishi“, ar siautulingą vakarėlį po didžiojo „Santakos“ šou užkūrę „Baltic Balkan“.
Temstant stebuklingai – o gal Kauno Žvėriui pamojus uodega? – nustojus lyti į Nemuno ir Neries santaką, suplūdo keliasdešimt tūkstančių žiūrovų, nenorėjusių praleisti antrojo Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos veiksmo. „Santaka“ įspūdingo dydžio scena pavertė upių tėvą – pasirodymo žvaigždėmis tapo ne tik įkvepiančius kūrinius dovanoję muzikantai, tarp kurių – savo ugningu pasirodymu apstulbinusi ukrainietė Jamala, Giedrė ir Jessica Shy, Linas Adomaitis, „Beissoul & Einius“, Algirdas Kaušpėdas ir Viktoras Diawara, grupė ROYCE, bet ir baidarininkai, burlentininkai, vandens akrobatai ir visi kiti, kuriems vanduo – labiausiai traukianti stichija.
Aktorius Dainius Svobonas savo klausimais susirinkusiųjų akis, ausis ir sielas navigavo iki pat šou kulminacijos, visam pasauliui dar kartą priminusios, kad Kaunas yra ne tik Lietuvos, bet ir europietiškosios kultūros centras. Kaunas – gyvas organizmas, kurio širdis stipriausiai plaka Nemuno ir Neries santakoje, mitiniame miesto pradžios taške. „Mes galime daugiau nei mums atrodo“ – šiuo teiginiu D. Svobonas palydėjo tūkstantinę minią toliau švęsti „Santakos“, švęsti meno ir kultūros, kurios padedami visi drauge miestą kurs ir po 2022-ųjų.
Sparčiausieji nugriaudėjus ovacijoms skubėjo prieš srovę – atgal į Kauno centrą, į Nemuno salą, kur vidurnaktį įvyko bene sparčiausias skulptūros atidengimas istorijoje. Prožektorių šviesos pasveikino pagaliau pasirodžiusį, švytintį savo kūną pademonstravusį Kauno Žvėrį, kurį nuo šiol gali aplankyti visi norintys. Beje, dar vienas naujas akcentas – keramiko Remigijaus Sederevičiaus atrastas Kauno Žvėries dantis – susidomėjusių laukia prie Kauno pilies. Jis, sakoma, neša laimę tiems, kurie jį pamato ir parodo kitiems.
Šeštadienį prie vandens būrė iniciatyva „Švęskime upę“, pasiūliusi du kultūrinius maršrutus Nerimi ir Nemunu. Išradingai pasipuošusių upeivių laukė kultūrinės stotelės ir bendrai kuriami meno kūriniai.
Sekmadienį „Santakos“ vektorius krypo į Kauno rajoną. Zapyškyje, vaizdingoje Nemuno pakrantėje – jau tradicinis tarptautinis aitvarų festivalis „Tarp žemės ir dangaus“ ir ilgai lauktas kultūros laivo „Nemuno7“ atidarymas. Istorinė žemkasė, atgimusi kaip meno erdvė, iki šiltojo sezono pabaigos kvies į šiuolaikinio meno parodas, dirbtuves, rezidencijas.
Šiuolaikinio Kauno mito trilogija, prasidėjusi sausio „Sukilimu“ ir padovanojusi nepamirštamą „Santaką“, lapkritį kulminuos paskutiniuoju veiksmu – „Sutartimi“. Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone tęsiasi visus metus – 2022-aisiais suplanuoti šimtai tradicinių ir debiutuojančių renginių, tarp kurių parodos, festivaliai, spektakliai ir kitos veiklos, kuriamos vietos ir tarptautinių menininkų bei Kauno bendruomenių. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.