Įsibėgėja Europos kultūros sostinės metai Kaune: ko tikėtis renginiams pasibaigus?

Kaunas šiais metais sulaukia dėmesio iš viso pasaulio – kultūrą švenčiantis miestas alsuoja turininga renginių programa. Visgi su kiekvienu praūžusiu renginiu Kultūros sostinės metai Kaune iš lėto artėja į pabaigą. Kas laukia miesto, rajono, šiems pasibaigus? Kaip tęsime pradėtas kultūrines iniciatyvas ir kaip keisis miesto ritmas jau visai netrukus, gegužės 19 d., kvies diskutuoti Europos kultūros sostinės forumas.

„Palikimas“ – taip vadinsis šių metų forumo tema. Kultūros lauko profesionalai, tyrėjai, svečiai iš kitų Europos kultūros sostinių bei „Kaunas 2022“ organizatoriai pasirengę atsakyti į visus dominančius klausimus apie tai, kaip projektas keičia miestus ir kokio kultūrinio palikimo gali tikėtis miesto ir šalies gyventojai.

Didėjantis šalies žinomumas ir diskusijų platforma, jungianti Europos kultūros sostines

Anot „Kaunas 2022“ programos vadovės ir Europos kultūros sostinės forumo kuratorės Anos Kočegarovos–Maj, ne vienerius metus vykstantis renginys – itin svarbi ir reikalinga platforma, kuria naudojasi ir kiti Europos kultūros sostinės miestai. „Forumo idėja kilo dar tik rašant Europos kultūros sostinės paraišką – tuomet kaip niekada rūpėjo mokytis iš kitų šalių patirčių, kultūrinių projektų. Mūsų tikslas buvo sukviesti kultūros sektoriaus lyderius, kolektyviai tobulėti, ieškoti mūsų Kultūros sostinių vizijos, ilgalaikių projektų paslapčių. Supratome, kad forumas tapo Kultūros sostinių inovacija, būtina visiems organizatoriams.“

Forumas pirmą sykį suorganizuotas dar 2018 m., tačiau šių metų tema – naujovė, o keliami klausimai niekuomet nediskutuoti anksčiau. Ne paslaptis, kad pastaruosius penkerius metus šalies kultūros sektorius buvo nukreiptas į 2022-uosius. Lietuva mirga užsienio žiniasklaidos puslapiuose bei portaluose, o pasaulinio lygio vardai – William Kentridge, Yoko Ono, Marina Abramović – didina šalies žinomumą. Nors šiandien kultūros srities matomumas Kaune bei Lietuvoje išgyvena tikras aukštumas, svarbu jau dabar spręsti, kokių tikslų bus siekiama Kultūros sostinės metams pasibaigus.

Panašu, kad su šiuo klausimu gyvena ir kiti Europos kultūros sostinės miestai. Ana Kočegarova–Maj teigia, kad pranešėjai iš kitų šalių noriai atvyksta į forumą, o diskusijos aktualios ne tik dabartinėms, bet ir būsimoms Europos kultūros sostinėms: „Tokio didelio masto projektų organizatoriams tvarius ir reikšmingus sprendimus rasti vieniems – sudėtinga. Galimybė susitikti su kolegomis iš buvusių, esamų ir būsimų Kultūros sostinių yra labai svarbi žinant, kad kultūra – plataus poveikio veiklos sektorius, kuris liečiasi ir su urbanistika, socialiniais klausimais, švietimu“.

Programoje – žinomi pranešėjai iš Europos

Forumas kvies pažvelgti į EKS poveikį – giluminius pokyčius, ateities perspektyvas ir tai, ką galime daryti jau dabar, kad pokyčiai mieste būtų tvarūs. Daug dėmesio bus skiriama ne tik palikimo temai, bet ir dabartiniam sostinės gyvenimui – festivaliams, iniciatyvoms, inovacijoms ir naujai užsimezgusiems kontaktams. Žvelgiant į kitų Europos kultūros sostinių pavyzdžius, dalyviai pradės ruoštis palikimo išsaugojimui ir naujiems projektams.

Europos kultūros forume – gausus būrys dalyvių iš visos Europos. Programa prasidės nuo žinomų tyrėjų pristatymų. Menininkas ir sociologas Tadas Šarūnas, šiuo metu atliekantis išorinį „Kaunas 2022“ įvertinimą, kvies atsigręžti į kultūrines praktikas ir kasdienybę, o  Beatriz Gracia – analizuoti palikimo sąvoką. Viešnia iš Liverpulio universiteto Europos kultūros sostinės atrankos ekspertų grupės narė, nominuota Europos Komisijos, taip pat Kultūros ir olimpinio paveldo komisijos narė, galinti apžvelgti ne vienos Europos kultūros sostinės sėkmės veiksnius bei rezultatus.

Forume dalyvaus ir kauniečių puikiai pažįstami cirko režisierius Roberto Magro bei cirko menininkas Džiugas Kunsmanas. Jie kalbės apie numanomą ir kartu nenuspėjamą jų meninės veiklos poveikį Kauno rajono bendruomenėms. Kartu su tarptautine trupe ir vietos bendruomenėmis kurti spektakliai „Radijo angelai“ ir „Vizijos“ įprastas Kauno rajono vietoves, tokias kaip Linksmakalnis, Bubiai, Mastaičiai ar Neveronys, jau spėjo transformuoti į magiškas vietas.

Lvivo kultūros strategijos instituto vadovė Julija Chomčyn Europos kultūros sostinės forumo metu komentuos įvykius Ukrainoje bei Lvivo transformaciją į humanitarinės pagalbos, žiniasklaidos ir kultūros centrą šalį siaubiant karui. Kiek vėliau, Europos kultūros sostinės palikimą Leuvardenui ir Fryzijos regionui aptars Immie Jonkmann („Leeuwarden-Friesland 2028“ vadovė).

Tarp pranešėjų – ir „Impact Foundation“ vadovė Agata Etmanowicz, kuri pokalbiui pakvies solidžią komandą – svarbiausių Kauno kultūros institucijų vadovus bei renginių organizatorius. Forumą apibendrinančiose diskusijose dalyvaus ir LR Kultūros ministerijos atstovai bei „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.

Forumas vyks gegužės 19 d. „Žalgirio“ arenos amfiteatre. Registraciją rasite čia.

Pilna programa: https://forumas.kaunas2022.eu


„Santakos“ šou kostiumų dizaineris Egidijus Rainys: „Svarbiausia detalė yra žiūrovas“

Jau šią savaitę Kauną ir Kauno rajoną „ištiks“ šventinis savaitgalis, kurio metu daugiau nei 60 renginių „sutekės“ į įvairias miesto erdves. Vienas svarbiausių renginių – gegužės 21 d. 22 val. vyksiantis šiuolaikinio Kauno mito trilogijos šou „Santaka“.

„Santakos“ renginio metu susilies ne tik dvi didžiausios Lietuvos upės, bet ir įvyks  garso, vaizdo ir gamtos sintezė, sukurdama unikalų, daugialypį performansą, kuris šventės dalyviams žada palikti neišdildomą įspūdį.

Renginyje bus galima išgirsti orkestrą, chorus, išvysti akrobatinius pasirodymus, o daugiau nei šimto atlikėjų, pasirodysiančių renginyje, vizualinis įvaizdis yra patikėtas vienam žymiausių Lietuvos dizainerių Egidijui Rainiui, kuris pravėrė paslaptimi alsuojančio, naktimi pasipuošusio šou sceną ir papasakojo, kokias vizijas jam, kaip kūrėjui, atnešė „Santaka“ ir Kaunas.

Egidijau, daugelis jus pažįsta kaip vestuvinių suknelių dizainerį, net gi, pavadinčiau jus neoficialiu šios srities ambasadoriumi Lietuvoje. Dabar kuriate kostiumus „Santakos“ didžiojo renginio artistams. Sakykite, ar šios veiklos – vestuvinių suknelių dizainas ir renginio artistų kostiumų kūrimas – tarpusavyje labai skiriasi? 

Vestuvinių suknelių kūrimas yra tik viena iš mano veiklos sričių. Nuo 2002-ųjų dirbu su įvairiais televiziniais projektais. Įgytas įdirbis šiuose projektuose grįžta su kaupu, kadangi „Santakos“ renginys pasižymi masiškumu, dideliu tempu. Mano darbas yra paskirstytas į dvi dalis: viena, ką aš darau savo studijoje, o kita – didžiuliai renginiai, projektai. Tie vadinamieji – shiny floor. Man tai nėra naujiena, tačiau galbūt šis „Santakos“ renginys yra pats masiškiausias visais atžvilgiais.

Jeigu dirbi su vienu žmogumi – tai yra asmeniškas priėjimas prie modelio, o  šiuo atveju keliami skirtingi iššūkiai – masiškumas, lokacija. Visą laiką turi galvoti, kad tu to nedarai sau ar kitam vienam konkrečiam žmogui. Tavo idėjos turi patikti šimtams, o gal net tūkstančiams žmonių. Norisi, kad žiūrovas, atėjęs ir pamatęs kostiumus, nustebtų, lauktų – „kas gi bus toliau?” Tai nėra vien tik savų kūrybinių ambicijų įgyvendinimas, visuomet galvoji apie žmogų, kuris žiūrės reginį iš pakankamai toli. Visuomet mintys sukasi apie masiškumą.

Pats „Santakos“ renginys yra apie vandenį, upę ir Kauną, kaip „upių miestą“, galų gale, pats pavadinimas diktuoja apie didžiųjų Lietuvos upių susiliejimą. Sakykite, kiek jūsų kuriamus kostiumus įkvėpė šis motyvas? Ar kūrybinėje vizijoje dominavo vanduo? 

Galbūt šis motyvas daugiau atsispindės tekstinėje dalyje, o vizualinė, kostiumų išpildymo dalis, daugiau sujungta su atliekamais kūriniais, jų atlikimo būdu. Prie kostiumų išpildymo buvo pasirinktas kiek kitoks priėjimas – ne tiek iliustratyvus.

Papasakokite apie pačius kostiumus – jų medžiagiškumą, formą, kokią žinią jie transliuoja? Kaip tai siejasi su pačiu programos išpildymu ir idėja? 

Norėjome, kad vizualiai būtų patrauklu, ryšku ir atkreiptų dėmesį. Daugelis kostiumų bus labai ryškūs, išdidintos formos, kadangi žiūrovai renginį stebės iš pakankamai didelio atstumo, atlikėjai bus ant vandens, bus sutemę. Bus daug šviesos, įvairių efektų. Labai norėjosi, kad atlikėjai nepranyktų, būtų ryškūs. Kaip ir minėjau, norėjosi, kad jie pažadintų susidomėjimą – o kas bus toliau? Kad nebūtų vienos lygios ir nuspėjamos linijos. Tai yra masiškas renginys – orkestras, du chorai – naudojami blizgūs audiniai. Kadangi choras ir orkestrai – ramesni, nejudantys, tad jiems naudojami blizgūs audiniai, tarsi vanduo naktį. Vedėjas – lyg steampunk stilistikos. Beje, šis stilius atsikartos netiesiogiai kitose pasirodymo vietose.

Ar kostiumai gali būti vadinami tęstine pasirodymo dalimi ir ar jie drauge pasakoja žiūrovui? 

Taip, tie kostiumai bus tokie, kurie sukurtų šventės atmosferą, kad nebūtų nuobodu, vienoda.

O kaip vyksta kūrybinis procesas? Ar prie renginio dirba didelė komanda? 

Taip, dirbame daug ir intensyviai, gausi komanda – yra siuvėjų, konstruktorių ir net elektrikų! Pasiruošimo etapas apėmė ilgus derinimo darbus ir pokalbius su prodiuseriais, kostiumų eskizų ruošimą. Kitas etapas – įgyvendinimas, prie kurio ir dirba ta gausi komanda.

Kas padiktavo kūrybinę viziją? Minėjote, kad norėjote, jog būtų ryšku, matoma. Suprantu, kad tai ir techninės priežastys, bet turiu omenyje labiau idėjinę pusę. 

Visų pirma, mano patirtis su didžiuliais renginiais. Dirbant šioje srityje tu dirbi kiekvieną dieną, tad vienas įgyvendintas darbas įkvepia kitą. Paprastai galvoje verda milijonai minčių – tik reikia jas pritaikyti. Esu dizaineris, ne stilistas, tad ir mados tendencijos daro didelę įtaką. Tos ryškios spalvos, kurias išvysime pasirodymo metu – šiuo metu jos labai madingos.

Antra, įvertinta renginio specifika: koks tai renginys, kokioje aplinkoje jis vyksta, kokie atstumai, koks metų ar net koks paros laikas. Pirmiausia viską vertinu iš pragmatinės pusės, o po to jau kitas dalykas – vizualinis kūrybinimas. Kiekvienas turime savo stilistiką, nuo kurios nepabėgsime, kuria remiantis dirbame – tą savitumą tikrai galima pajusti.

Egidijau, Kaunas šiemet švenčia, metai – neeiliniai. Sakykite, gal kiek banalokas klausimas, bet ką jums pačiam reiškia Kaunas? Ar turite sentimentų šiam miestui? 

Aš turiu be galo daug sentimentų, nes tai mano gimtasis miestas. Tai – mano vaikystė ir jaunystė. Tai – pirmieji žingsniai žengti mados kelyje, kuomet nuo 17-os metų pradėjau savo kelionę. Tai – mano šeima. Tiesiog taip jau susiklostė, kad šiuo metu jame negyvenu, tačiau aš be galo myliu šį miestą (šypsosi). 

Dėkoju jums už pokalbį. 

Visa aktuali „Kaunas 2022“ mito trilogijos savaitgalio „Santaka“ programa skelbiama kaunas2022.eu ir „Kaunas 2022“ mobiliojoje programėlėje.

Interviu parengė Vaida Morkūnaitė