Festivalis kaune — nuo taksi parko ar metalo gamyklos iki Ąžuolyno širdies
Artėjanti vasara su savimi atsineša ir renginius po atviru dangumi ar mieste. Birželio 29 – liepos 3 dienomis Kauną užklups „Audra“ — penkių dienų trukmės muzikos ir meno festivalis miesto erdvėse. Naktinis klubas „Lizdas“ kartu su Kauno miesto bei rajono jaunimu ir „Kaunas 2022“ komanda rengia didžiulę renginių programą, kuri išsibarstys po įspūdingiausius miesto urbanistinius taškus.
Pačią pirmą festivalio dieną bus galima apsilankyti įspūdingame 1978 m. pastatytame Kauno taksi parke, įsikūrusiame Vilijampolės mikrorajone. Šiandien menkai tebefunkcionuojantį ir dėl savo itin vaizdingos lokacijos svarstomą nugriauti parką, kadaise sudarė ne tik keliaaukštis automobilių garažas, bet ir plovykla, dirbtuvės, administracinis korpusas, kuro kolonėlė. Taksi automobiliai buvo parkuojami ne tik viduje, tačiau ir ant plokščio stogo terasos. Įspūdingiausia pastato dalis – iki viršutinio aukšto kylanti estakada, leidžianti pakilti automobiliu iki pat pastato viršaus. Įdomu tai, jog šis pastatas dar niekada neregėjo jokių kultūrinių ir muzikinių renginių. Tačiau birželio 29 d. Kauno taksi parkas vienai dienai taps italų elektroninės muzikos kompozitorės Caterina Barbieri pasirodymo vieta bei išskirtinės audiovizualinės instaliacijos erdve (apie instaliaciją organizatoriai žadėjo pranešti greitu metu). Apsilankymas trečiadienį taksi parke nieko nekainuos – šis nemokamas renginys taps naktinio klubo „Lizdas“ ir „Kaunas 2022“ dovana miestui.
Ketvirtadienį pasirodymai persikels į kiek labiau konvenciškas erdves. Garsusis Berlyno šokių muzikos bendruomenės radijas „HÖR“ savo transliacijas perkels į šiuo metu rekonstruojamą, tačiau festivalio metu duris nemokamai praversiančią Mykolo Žilinsko galeriją, įsikūrusią prie pat ikoniškojo Kauno soboro. Tuo tarpu viena iš svarbiausių festivalio viešnių, japonų perkusininkė ir kompozitorė Midori Takada, savo pasaulinę „Silence Birds“ projekto premjerą įgyvendins VDU didžiojoje salėje.
Tiek penktadienio, tiek šeštadienio vakarinė programos dalis persikels į kadaise metalo gamybai tarnavusias patalpas miesto centre – Pergalės koncerną. Šios plačios industrinės erdvės, talpinusios didžiagabaritę techniką plienui formuoti, dviems naktims taps didžiule šokių aikštele, kurioje pasirodys vieni garsiausių šiandieninių elektroninės muzikos didžėjų, tokių kaip: Helena Hauff, Job Jobse, Call Super, Partiboi69, Miss Kittin & The Hacker, LSDXOXO, Hector Oaks, kuriuos apšildys visa plejada geriausių vietinių scenos atstovų, tokių kaip Manfredas ar Loranas Vaitkus.
Įspūdingas nemokamas koncertas festivalio lankytojų lauks šeštadienį, kiekvieno kauniečio mylimoje vietoje – Ąžuolyno parke. Bene intymiausioje miesto dalyje, tarp ąžuolų ir žaliuojančios augmenijos išdygusi scena, priglaus tiek gyvą koncertą, tiek dieninį vakarėlį. Čia, palaikant didžėjams Bradley Zero, Violet ir Gabrielle Kwarteng, pasirodys grupės Planeta Polar, Garbanotas, Esa Afro-Synth Band, The Mauskovic Dance Band ir kiti.
Festivalio muzikinė dalis užsidarys įspūdingiausioje Kauno vietoje – Nemuno ir Neries santakoje. Čia įvyks didžiulis, visiems atviras ir nemokamas koncertas, kuriame pasirodys estų repo superžvaigždė Tommy Cash, o jį apšildys Lietuvos R&B muzikos pirmūnas Free Finga bei kaunietiško roko pažibos Flash Voyage.
Be aukščiau išvardintų muzikinių pasirodymų erdvių – įvairiomis kultūrinėmis veiklomis bei menais knibždės visas Kaunas. Šias nemokamas veiklas, akcijas bei renginius bus galima sutikti ir gerai pažįstamose erdvėse, pvz. prie Karo muziejaus, Kauko laiptų ar Kauno geležinkelio stoties. Tačiau dalis jų slėpsis ir kiek mažiau ištyrinėtuose Kauno kampeliuose, kurių vienas – plika akimi iš gatvės nematomas, tačiau įspūdingai atrodantis Velnių muziejaus kiemelis Putvinskio gatvėje.
Šiuolaikinio miesto festivalio „Audra“ programą kartu su „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ bendromis jėgomis kuria jaunimo organizacija VšĮ „Kylantis Kaunas“, VšĮ „Freimas“ bei naktinio klubo „Lizdas“ komanda. Prie festivalio renginių prisideda ne tik tokios ilgametės institucijos kaip Pažaislio muzikos festivalis ar Kauno miesto kamerinis teatras, bet ir įvairūs partneriai iš Japonijos, Graikijos, Serbijos, Prancūzijos, Vokietijos, Estijos, Suomijos ir kitų Europos šalių.
Asta Ivanauskienė: „gali būti, kad "nemuno7“ yra pirmasis toks pasaulyje“
Jau porą metų Kaune ir ne tik jame vis garsiau kalbama apie projektą „Nemuno7“ – antram, visai kitokiam gyvenimui, kupinam meno ir kultūros, prikeliamą žemkasę. „Kaunas 2022“ mito trilogijos antrojo savaitgalio „Santaka“ metu, gegužės 22 d., kultūros laivas oficialiai prisistatys Zapyškyje, Kauno rajone.
Vien šiemet „Nemuno7“ suplanuotos penkios meno parodos ir daug jas papildysiančių veiklų. Kad šis projektas gyvuotų ir po Europos kultūros sostinės metų, užtikrins jo idėja neabejojanti meno, architektūros ir kitų sričių specialistų komanda. Šios kapitonė – meno prodiuserė Asta Ivanauskienė. Laivą rengiant kelionei iš Kauno žiemos vidaus vandenų uosto, kur buvo ruošiamas savo reinkarnacijai, su moterimi kalbamės apie tai, kuo šis projektas išskirtinis tiek savo struktūra, tiek lokacija, tiek dėmesiu šiuolaikiniam menui bei šiuolaikinėms temoms.
Tokio kultūros laivo, kaip „Nemuno7“, Lietuvoje dar tikrai nebuvo. Kokie pasauliniai pavyzdžiai ar jų mišinys jus įkvėpė tokiam iššūkiui?
Gamtos ir meno salelės tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme yra vis labiau populiarėjanti ir ateityje tik ryškėsianti tendencija pasaulyje. „Nemuno7“ šią tendenciją atplukdo į Lietuvą.
Vienu iš įkvėpimų projektui laikyčiau „The High Line“ parką Niujorke. Tai parkas – šiuolaikinio meno galerija po atviru dangumi, įrengtas ant apleistos geležinkelio linijos. Buvusi industrinė zona, kurią planuota naikinti, bendruomenės iniciatyva paversta unikalia gamtos, meno ir kūrybiškumo vieta, atvira visiems norintiems. Dar keli įkvepiantys pavyzdžiai – „Little Island“ parkas ant vandens tame pačiame Niujorke, „Copenhagen Islands“ Danijos sostinėje. Visgi apie žemkasę, kurioje tilptų sodas, parodų, edukacijų erdvės, menininkų rezidencijos, dar neteko girdėti. Gali būti, kad „Nemuno7“ yra pirmasis toks pasaulyje.
Kokie techniniai iššūkiai netikėčiausi įrenginėjant šį objektą, vieną laukiamiausių „Kaunas 2022“ programos akcentų?
Nuo laistymo sistemos laive montavimo iki meno kūrinių instaliavimo – galima sakyti, viskas buvo iššūkis, nes visuomet teko ieškoti nestandartinių sprendimų. Itin mažoje erdvėje sutalpinome parodų salę, nuolatinę šiuolaikinio meno kūrinių ekspoziciją, augalų pionierių želdynus, edukacijų erdvę, menininkų rezidenciją, scenos menų platformą ir dar svarstome įkurti skaityklą-biblioteką. Bet kai komandoje – kūrybingi žmonės, kai partneriai ambicingi, viskas įgyvendinama.
Kokius savo, kaip meno prodiuserės, įgytus naujus asmeninius įgūdžius atradote kurdama „Nemuno7“?
Na, man labai patinka įgyvendinti tai, ko iki šiol nebuvo, ko pati nesu patyrusi. Šis laivas – gyvenimo projektas, padėjęs realizuoti mano asmenines savybes, tokias, kaip adaptyvumas, lyderystė, gebėjimas telkti žmones dirbti kartu ir siekti nerealiausių iš pirmo žvilgsnio tikslų. Turiu pripažinti, kad su šiuo projektu pasiektas mano naujas streso toleravimo lygis (šypsosi).
Kokie pagrindiniai tikslai keliami menininkams, norintiems reziduoti, kurti būtent čia?
Pageidavimai menininkams išlieka tokie, kaip ir visam „Nemuno7“ projektui: savo darbais jie turėtų kalbėti apie vandenį, kūrybai rinktis kiek įmanoma aplinkai draugiškesnius būdus ir skatinti dialogą.
Pasitarę su kuratoriais ir kitais komandos nariais nusprendėme atvirą kvietimą rezidencijoms skelbti kiek vėliau, jau po didžiojo atidarymo. Norime sukurti menininkams komfortiškas, saugias gyvenimo ir kūrybos sąlygas. Atsidarysime, apsiprasime ir tuomet galėsime šį kvietimą skelbti. Į planus įtraukėme ir specialų kvietimą karo niokojamos Ukrainos menininkams.
Kuo „Nemuno7“ planuojamos šiuolaikinio meno parodos išsiskirs Lietuvos kontekste?
Parodų erdvės kuratorius Valentinas Klimašauskas visą sezono ciklą pavadino taip: „Takūs kūnai“. Pasak Valentino, vanduo yra mūsų komunikacijos ir cirkuliacijos pagrindas platesnėje sociopolitinėje ekosistemoje – remiantis šia mintimi ir buvo kuriama „Nemuno7“ parodų programa. Joje dalyvaujantys menininkai savo kūriniuose prisiliečia prie įvairiausių ekologijos sampratų bei bendradarbiavimo ar veiksmo formų. Vėliau, asociatyviai ar tiesiogiai, jas dar praplečia, papildo ir komentuoja kiti. Todėl plačiausią vaizdą lankytojai susidarys aplankę visas penkias šį sezoną suplanuotas parodas.
Turiu pastebėti, kad nemažai sprendimų diktuoja pats Nemunas. Pavyzdžiui, šiemet Lietuvai Venecijos bienalėje atstovaujantis Robertas Narkus planuoja ekspediciją Nerimi ir Nemunu iš Vilniaus – ši idėja įmanoma būtent dėl specifinės „Nemuno7“ lokacijos.
Taigi, chronologine tvarka, 2022 m. pas mus savo kūrinius rodys šie menininkai: Tomas Daukša, Goda Palekaitė ir Adrijana Gvozdenović, Gailė Cijūnaitytė, Jonathas de Andrade, Aistė Ambrazevičiūtė, Henrikas Gulbinas, Ieva Kotryna Ski, Robertas Narkus ir Autarkia, Kamilė Krasauskaitė, Mindaugas Gapševičius bei kiti.
Dar norėčiau paminėti ir nuolatinę žemkasės erdvei sukurtą (site-specific) denio ekspoziciją, kuruojamą Emilijos Šneiderytės. Joje – devynių Lietuvos menininkų kūriniai, kviečiantys pažvelgti į laivo, Nemuno ir vandens mikro ir makro aplinkas. Realizuodami šį projektą siekėme dinamiškos įvairovės, tad pakviesti skirtingų sričių menininkai, kurie, susipažinę su kontekstu ir temomis, leidosi į procesą ir sukūrė unikalius, šiai vietai pritaikytus kūrinius. Tai Dovilė Gecaitė, Kipras Dubauskas, Tauras Kensminas, Ieva Kieliauskaitė Mališauskė, Žygimantas Kudirka ir Adas Gecevičius, Adomas Palekas, Sigita Simona Paplauskaitė, Irina Peleckienė, Julija Pociūtė.
Kiek tarptautiškumo šiame projekte? Galbūt vanduo, neturintis sienų, įkvepia ir laisvą programos toną?
Tarptautiškumas išties aktualus. Labai taikliai pasakėte apie vandenį be sienų. Tačiau ištikus pandemijai šiek tiek išsigandome ir susikoncentravome į tuos kūrėjus, kurie galėtų būti šalia. Bet komandoje netrūksta užsienyje kuriančių menininkų. Tarp jų – Londone gyvenanti aplinkos dizaino kūrėja Ula Marija, Belgijoje kuriančios Adrijana Gvozdinovic ir Goda Palekaitė bei kiti.
Kaip kauniečiai, vilniečiai galės pasiekti „Nemuno7“? Galbūt atplaukti?..
Skatinsime lankytojus, kiek tai įmanoma, rinktis tvaresnius keliavimo būdus. Pavyzdžiui, kauniečiams Zapyškis itin patogiai pasiekiamas dviračių taku. Nuo Kauno centro iki Zapyškio dviračiu – 17 km, o „Nemuno7“ bus prišvartuotas visiškai šalia dviračių tako. Jei pasirinksite dviračių maršrutą pro Kulautuvą, turėsite galimybę patirti dar vieną nuotykį ir į kitoje Nemuno pusėje esantį Zapyškį persikelti keltu. O vilniečiai gal baidarėmis gali atirkluoti (šypsosi)?
Ką dar, be meno parodų žvalgymo, bus galima pas jus nuveikti?
„Nemuno7“ funkcija – toli gražu ne vien tik meninė. Didelį dėmesį skiriame žemkasėje tarpstantiems augalams pionieriams, tokiems, kurie plinta dar laisvuose plotuose, vėliau užgožiami kitų. Su kiekvienu jų lankytojai galės susipažinti: ne tik sužinoti konkretaus augalo pavadinimą, bet ir jam būdingas savybes, kodėl jis priskiriamas pionieriams.
Vasarą pakviesime į edukacines veiklas, kurioje lankytojai ras ir vandens temai skirtų leidinių biblioteką, kurioje bus galima prisėsti atsipūsti peržvelgus meno kūrinius. Taip pat – apsilankyti ekskursijoje po laivą su gide.
O vėliau – matysime. Spėju, kad realus pokytis Zapyškyje įvyks po dvejų ar trejų metų. Tai vadovėlinė taisyklė – pirmiausia žengia menas, kultūra, po jų ateina infrastruktūra ir verslai.
Kokius gegužės 22-osios, didžiojo atidarymo dienos, akcentus išskirtumėte?
Pagrindinis akcentas laukia jau vakare, nusileidus saulei. 21.30 val. prasidės audiovizualinis muzikinis pasakojimas apie vandenį, tvarumą ir dialogą, kurį atliks duetas iš Klaipėdos „Tykumos“. Menininkai įgarsins požemines, geologines, žmogaus vidines, matomas ir nematomas vandens sroves, o metalinės žemkasės konstrukcijos vienam vakarui taps muzikos instrumentais. Visa tai sujungs autorinė atmosferinė muzika ir mišraus choro „Kamertonas“ įdainuotos autentiškos folklorinės dainos. Duetui ant denio talkins perkusininkas Viktoras Rubežas. Šviesų ir spalvų atmosferą kurs apšvietimo dailininkas Mantas Bartusevičius ir „Disco4U“.
Atidarymo renginį žiūrovus kviesime stebėti nuo kranto, o apsilankymą žemkasėje planuoti nuo gegužės 24 d.
Visa aktuali „Kaunas 2022“ mito trilogijos savaitgalio „Santaka“ programa skelbiama kaunas2022.eu ir „Kaunas 2022“ mobiliojoje programėlėje.