Festivalio „Optimismo“ vizualinių sprendimų architektas: „Tokių autentiškų vietų, įdomių savastimi, beveik nelikę“
Birželio 3-5 dienomis vyksiantis elektroninės ir eksperimentinės muzikos festivalis „Optimismo“ atskleidžia savo lokaciją. Keliolika kompozitorių ir didžėjų iš viso pasaulio į Europos kultūros sostinę – Kauną sukviesiantis renginys vyks istoriniame metalo fabrike Karmelitų kvartale.
Vieta, paperkanti savo daugiasluoksne istorija
„Tokių autentiškų vietų, įdomių savastimi, beveik nelikę – įgyvendinant čia šiuolaikinį renginį mums nereikia naudoti modernios scenografijos, pakanka daug efemeriškesnių sprendimų, ne apkraunančių, o pabrėžiančių vaiskią industrinę erdvę“, – vaikščiodamas po fabriko, kuriame šiandien veikia kartodromas, patalpą komentuoja Eugenijus Sabaliauskas.
Jis – su daugeliu teatro garsenybių dirbęs šviesų režisierius, savo talentą ir patirtį drąsiai išnaudojantis ir elektroninės muzikos renginių žanre. „Sakyčiau, „Optimismo“ projekte spontaniškai, paveiktas renginio idėjos inercijos, tapau vizualinių sprendimų architektu – kartu su Kauno skulptoriumi Andriumi Pukiu tiriame čia esančius istorijos sluoksnius ir interpretuojame juos XXI a. skambesiui.“
XIX a. sparčiai augti ėmęs kvartalas Kauno centre šiandien apsuptas verslo įstaigų, naujų gyvenamųjų pastatų ir daugiasluoksnės istorijos. Čia, netoli geležinkelio, sparčiai kūrėsi įmonės dar caro laikais, o tarpukario Kaune kvartale išdygo tokie ikonininiai modernistiniai kompleksai, kaip „Pienocentras“ ar „Kauno audiniai“.
Istorinis miesto augimas kaip įkvėpimas šiuolaikiniams procesams
Šiandien Kaunakiemio vardą turinti gatvė kadaise vadinosi Malaja Gospitalnaja – šis pavadinimas sufleruoja, kad caro valdžios metu Karmelituose neliko pačių karmelitų – kvartalui pavadinimą suteikė dar XVIII a. čia atsikraustę vienuoliai. XIX a. 4 dešimtmetyje buvusiame vienuolyne įkurta karinė ligoninė, ir jau po keleto dešimčių metų netoli ėmė stiebtis metalo fabrikai. Teigiama, kad lartu su Šančiais, Karmelitai Kauną pavertė vienu svarbiausių metalo apdirbimo centrų Rusijos imperijos vakaruose.
Festivalis „Optimismo“ savo įkvėpimu laiko XX a. pradžios miesto kūrėjų dvasią ir ambicijas – tarpukariu Kaunas išaugo septynis kartus. Architektūros istorikė Marija Drėmaitė būtent todėl Kauno modernizmą ir vadina optimizmo architektūra – ši frazė pasirodė tinkamiausia ir festivaliui, kuris ir vėl pritemusiais laikais kviečia atrasti šviesą menų samplaikoje.
Visai kaip modernizmo architektūros kūrėjai, pasižymėję politiniu, socialiniu, ekonominiu ir kultūriniu optimizmu, taip ir šiuolaikinės muzikos kūrėjai drįsta eksperimentuoti su technologijomis ir išsiskiria virtuoziškumu, netradicine kūrinių struktūra bei naujais kūrybiniais metodais. Visgi joks progresas neateina be aukų – ir jos urbanistiniame miesto veide itin regimos. Kadaise medinukus pakeitę, dabar apleisti fabrikai, galų gale virsiantys prabangiais butais – vienas to pavyzdžių.
Šviesos tinklas kaip statybinis elementas
„Mane itin domina architektūrinių idėjų tikslumo santykis su gamtos ir laiko poveikiu metalo fabrikui – tikiu kad korozija gali būti funkcionali, jei kalbame apie estetiką“, – ekskursiją po metalo gamyklą tęsia E. Sabaliauskas. Jis ir A. Pukis vizualiniams elektroninės muzikos festivalio sprendimams panaudos greta veikiančio betono cecho gaminius – ne užsakomus specialiai, o jau egzistuojančius. Anot autorių, betono monumentalumas žvelgiant šiuolaikiškai gali tapti itin lanksčia materija.
Nors buvusio fabriko erdvės suskaidytos laiko, „Optimismo“ į vientisą pojūtį jas ir architektūrą sujungs lauko instaliacijos, autentiškų elementų išryškinimas, artefaktų ir šiuolaikinių konstrukcinių elementų priešpriešos.
Tai – lauke, o viduje vienas po kito besikeičiant elektroninės muzikos atlikėjams laiko pojūtį sekti – ar jį prarasti – padės stiklo blokelių linijos, įrėminančios fabriko pastogę. Šiuos ir kitus elementus paryškinti bus naudojamas vienintelis įrankis – šviesa: „Tiksliau, du šviesos šaltiniai, tampantys būsenos ir erdvės keitimo įrankiais – sutemus, dirbtinio apšvietimo pagalba, ritmiškai atsikartojantys stiklo blokeliai taps erdvės perspektyvą pabrėšiančiais vitražais, o prašvitus vėsi ryto šviesa, sklindanti per laiko paveiktas stiklo plokštumas, renginiui suteiks tyrą ritualinį poveikį.“
„Naujas, tik festivalio metu gimsiančias virtualias erdves maketuosime ir garso ritmo kilpų pagalba bei perregima tinklaine, paprastai brėžiniuose naudojama mastelio suvokimui“, – teigia E. Sabaliauskas.
Atlikėjai – nuo Kenijos iki Olandijos
Į industrinę miesto praeitį atsigręžiantis „Optimismo“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ dalis. Festivalį kuruoja „Digital Tsunami“ ir „Ghia“ kūrybinės komandos. Tarp jau patvirtintų į buvusį metalo fabriką atvyksiančių atlikėjų – Tarp atlikėjų – „Animistic Beliefs“ (Olandija), Corin (Australija/Indonezija), Slikback (Kenija), Osheyack (Kinija), Bambounou (Prancūzija), Nazar (Angola/Belgija) ir daugelis kitų.
Bilietais į festivalį (birželio 3 d., penktadienį, 4 d., šeštadienį ar visas dienas) prekiauja „Paysera“.
Aitvarų sostinė šiemet stebins įspūdinga vakaro programa
Nemuno slėnyje, greta Senosios Zapyškio bažnyčios, jau 17-tą kartą vykstantis festivalis „Tarp žemės ir dangaus“ iš respublikinio tampa tarptautiniu. Šiemet viename didžiausių Kauno rajono renginių bus pristatyta Lietuvoje dar nematyta meninė instaliacija, kurios kūrėjai atvyksta iš Lyono (Prancūzija).
Veiklos visai šeimai
Gegužės 22 d. vienos dienos festivalis kvies ir vėl pakelti akis į dangų bei jaukiai įsitaisyti Nemuno pakrantėje. Kaip ir kasmet ištikimi šio festivalio gerbėjai galės dalyvauti įvairiose edukacijose, kūrybinėse, bendruomeninėse dirbtuvėse. Norintys galės prisijungti prie bendruomeninio 65 kv. m. dydžio aitvaro piešimo. Festivalio draugai – Kauno rajono Zapyškio pagrindinės mokyklos bendruomenė mokys pasigaminti žaismingas vėjo gaudykles, Lietuvos aviacijos muziejaus edukatoriai pakvies išbandyti skrydžio pilotavimą, taip pat veiks didieji lauko žaidimai, galvosūkių dėžės, piešimo šviesa, odos gaminių dirbtuvės, kils didieji muilo burbulai, vyks kitų veiklų tiek vaikams, tiek suaugusiems.
Aitvarų varžybos – nelaužoma tradicija
Fetsivalio tradicija - aitvarų ir lėktuvėlių varžybos. Varžybų vyriausiojo teisėjo Jono Kriščiūno teigimu, aitvarai skirtingose kultūrose turi vis kitą reikšmę: vieniems tai sportas ar pramoga, kitiems meditacija, o dar kitiems – menas. „Zapyškio Aitvarų festivalyje „Tarp žemės ir dangaus“ susipina visi šie dalykai, bet smagiausia, kad renginyje savo reginį susikuria patys jo dalyviai“, - pasakoja J. Krikščiūnas.
Aitvarų varžybose kasmet dalyvauja daugiau nei 100 dalyvių, kurie varžosi dėl trijų prizinių vietų bei tuo pačiu dalyvauja laimingiausio aitvaro loterijoje. Nugalėtojams atitenka rankų darbo prizai, kuriuos pastaraisiais metais kuria stiklo menininkė Valda Verikaitė ir aitvarų meistras Tadas Surkys. Pirmų vietų nugalėtojai šiemet bus apdovanoti festivalio rėmėjų „Laisvalaikio dovanos“ skrydžiu oro balionu dviems. Laimingiausio aitvaro loterijos nugalėtojas, išrinktas burtų keliu, laimi prekinio ženklo „Vėjo broliai“ aitvarą. Aitvaro neturintys renginio dalyviai galės jį pasigaminti viso festivalio metu veikiančiose dirbtuvėse.
Europos kultūros sostinės programos dalis
Šiemet festivalio laikas vėlesnis dėl keletos priežasčių. „Įprastai dieną vykdavęs festivalis šiemet truputį keičia formatą. Esame Europos kultūros sostinė, todėl kviesime ne tik mėgautis muzikine programa, aivarų pasirodymais, bet ir stebėti meninę šviesos ir oro instaliaciją „Luminéoles“, kurią pristatys svečiai „Porté par le Vent“ iš Prancūzijos. Todėl prireiks šiek tiek vakaro magijos, kad pasirodymai būtų dar įspūdingesni“, - pasakoja Ežerėlio kultūros centro Zapyškio laisvalaikio salės kultūrinių renginių organizatorė Eglė Goštautienė. Instaliacijai sukurtas specialus garso takelis, skambėsiantis žiūrovams palydint heliu pripildytus ir šviečiančius objektus, kurių kelionės tikslas - Kaunas 2022 projekto „Nemuno 7“ kultūrinės ir meninės erdvės pristatymas.
Festivalio metu ant didžiosios senos pasirodys žinomi atlikėjai ir grupės: Viktoras Diawara su projektu „Afrodelic“, lotyniškus ritmus užsuks „Planeta Polar“, renginį užbaigs grupė „Kamanių šilelis“.
Organizatoriai kviečia tausoti gamtą ir į festivalį atvykti ekologiškesnėmis priemonėmis – plaukti laivu, keliauti dviračiu, rinktis viešąjį transportą. Renginio pradžia 14 val.
Aitvarų festivalis „Tarp žemės ir dangaus“ yra „Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022“
programos dalis.
„Kaunas 2022“ atidaro „Vasaros sceną“: laukia kelionė aplink muzikos ir kultūros pasaulį per 80 dienų
Gegužės 12-13 dienomis „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ atvers svarbiausią šiltojo sezono kultūrinę dovaną miestui – „Vasaros sceną“. Kiekvieną ketvirtadienį–sekmadienį iki pat rugsėjo vidurio Kauno rotušės aikštėje vyks Lietuvos atlikėjų ir užsienio svečių koncertai, spektakliai bei kitos kūrybinės veiklos.
Naujosios kultūrinės erdvės vieta – Rotušės aikštė – idealiai dera su „Kaunas 2022“ šūkiu „Iš laikinosios į šiuolaikinę sostinę“. Tai viena tradiciškiausių vietų mieste, kurioje simboliškai visą sezoną skambės šiandienos muzikos garsai, o vėliau aikštės laukia rekonstrukcija.
Per aštuonias dešimtis scenos veiklos dienų žadama, kad Kaune svečiuosis atlikėjai ne tik iš Lietuvos ir Europos, bet ir iš Azijos, Pietų Amerikos. Čia koncertuos įdomiausios Lietuvos grupės bei „Kaunas 2022“ ambasadoriai. Žiūrovų taip pat laukia Oskaro Koršunovo, Kauno nacionalinio dramos teatrų spektakliai ir kiti renginiai.
Atidarymo savaitgalį – svečiai iš Latvijos ir Vokietijos
„Vasaros scenos“ atidarymo proga – dovanos iš Lietuvos bei užsienio atlikėjų. Scenoje – keturi pasirodymai ir tiek pat skirtingų muzikos stilių.
Ketvirtadienį, gegužės 12 d. po dvejų metų pertraukos į Kauną sugrįš Latvijos indie-roko atlikėjai „Carnival Youth“, viena sėkmingiausių naujos kartos grupių Baltijos šalyse. Dar 2016 metais šis trio gavo „The European Border Breakers“ apdovanojimą. Išskirtinai Kauno miestui grupė pristatys naujausią savo kūrybą. „Vasaros scena“ tądien įgaus ir naują, išskirtinį skambesį, kurį miestui padovanos kūrybinis legendinio kauniečio Algirdo Kaušpėdo („Antis“) ir Viktoro Diawaros („Skamp“) duetas „KAnDIs“. Simboliškai minint Kalantinių savaitgalį, nepriklausomybės judėjimo metu tikrą muzikinę revoliuciją sukėlusios grupės „Antis“ narys kartu su V. Diawara pristatys dar negirdėtą programą.
Atidarymo savaitgalio „vinis“ – prie didžiausio kultūrinio renginio prisijungsiantis ir itin retai Lietuvoje pasirodantis ekscentriškas elektroninės muzikos duetas „Beissoul & Einius“. Atlikėjai penktadienio vakarą stebins ne tik nesibaigiančia energija ir išskirtiniu skambesiu, bet ir savo kurtais drabužiais.
Penktadienį pirmąjį kartą Lietuvos sceną išbandys ir džiazo grupė iš Vokietijos „TOYTOY“, kurių muzika pavergė ne vieno melomano širdį. Kvarteto kūryba įkvėpta hip-hopo ritmų, šiuolaikinės klasikinės muzikos natų ir art-pop garsų.
„Santakos“ savaitgalį švęsime Kauno gimtadienį – lauks net 14 koncertų
Sutapimas ar ne, bet antrojo šiuolaikinio Kauno mito trilogijos veiksmo „Santaka“ metu vyks ir miesto gimtadienis. „Vasaros scenoje“ miestą ir miestiečius sveikins atlikėjai iš viso pasaulio – Švedijos, Vokietijos, Čekijos, Taivano bei Lietuvos. Net 14 svečių pasiūlys alternatyvų miesto gimtadienio garso takelį.
„Vasaros scenoje“ muzikinė trijų dienų programa prasidės nuo lengvesnių natų – gitarų muzika susijungs su džiazo ritmais, o vėliau stiprės ir peraugs į elektroninės muzikos fiestą. O mėgstantiems pasaulio muzikos garsus – puokštė įdomių pasirodymų programoje „World music“ (liet. pasaulio muzika), kurioje net keturi svečiai iš Azijos ir Europos šalių.
Gitaros garsais „Santakos“ savaitgalio dalyvius stebins alternatyvaus noise-roko grupė „Sraigės efektas“. Prie jų prisijungs ir roko grupė „Shishi“, dažnai įvardijamos kaip itin stiprus šiandieninės lietuviškos muzikos trejetas, laužantis standartus apie moteris alternatyvioje muzikoje. Abi grupės buvo nominuotos M.A.M.A. (2021 m.) apdovanojimų „Metų alternatyvos grupė“ kategorijoje.
Penktadienį džiazo ritmais praturtins kvartetas „Juzt“. Nors grupė, susikūrė vos prieš keletą metų, jau spėjo užkariauti Lietuvos džiazo sceną – atlikėjai gali pasigirti Menų fabriko „Loftas“ jaunų grupių „Novus’19“ ir „Vilnius Jazz“ jaunųjų talentų pirmosiomis vietomis. Aštresnių garsų į sceną įneš indie bei elektronikos atlikėjas Kristijonas Ribaitis, kurio kūryboje girdimi post-punk garsų motyvai kvies ir pašokti.
Antrąją „Santakos“ savaitgalio dieną, šeštadienį, švedų styginis orkestras „Musica Vitae“ istorinių žanrų garsais papasakos Švedijos legendas. Grupė iš Miuncheno (Vokietija) „JISR“ sujungs Vakarų bei Rytų kultūras. Tądien scenoje – ir pop/indie garsai iš Taivano – tai šimtus tūkstančių perklausų turinti ir pagrindiniuose Europos festivaliuose vasarą pasirodysianti atlikėja „LÜCY“.
Dažnai Europoje koncertuojantis DJ duetas iš Čekijos „Bratři“ į savo kelionių planus įtraukė ir Kauno gimtadienį. Sutemus, po didžiosios „Santakos“ misterijos, šurmulį į Rotušės aikštę sugrąžins įvairių tautų folk muzikos diskotekomis garsėjantys „Baltic Balkan“.
Sekmadienį, „Santakos“ programai tekant pabaigon, pozityviais skambesiais Rotušės aikštę nuspalvins roko, hiphopo, soulo, džiazo muzika užburianti grupė „Kedrostuburas“. Į Kauną užsuks ir reggae/dub muzikos grupė „Ministry of Echology“, kurie per savo karjerą išleido tris albumus, ruošia ir ketvirtąjį – jį pristatys „Vasaros scenoje“. Dar vieni laukiami „Santakos“ savaitgalio svečiai – art-roko grupė „Arklio galia“, kurie pasirodymą kurs saksofonais, gitaromis, lėkštėmis ir būgnais, o grupės nariai atliks libretus sunkiausiomis temomis.
Išlydint gegužę – „Garbanotas“ albumo pristatymas, hiphopo legendos bei Afrikos ir Čilės ritmai
Pavasarį Kaune triukšmingai užbaigs Afrikos ritmai. Į „Vasaros sceną“ gegužės 25 d. atkeliauja Afrikos būgnų šventė. Kultūros renginys „Afrikos dienos“ jau dešimtmetį pristato afrikietišką kultūrą ir kiekvieną pavasarį skleidžia žinią apie šį žemyną.
Prie muzikinės terapijos gegužės 27 d. prisidės atlikėjai iš Čilės – „Subhira“. Tai yra vienas inovatyviausių pasaulio muzikos žanro ansamblių Čilėje, kurio kompozicijose persipina Pietų Amerikos tautų ritmai ir kalbos, progresyvi ir šiuolaikinė pasaulio muzika, džiazas ir folkloras. Į Kauną juos atveža festivalis „Pasaulis skamba“, kuris vasarą pateiks ir daugiau egzotiškų staigmenų.
Ilgesingo roko grupė „Garbanotas“ Kauno miestui paruošė ilgai lauktą dovaną – gegužės 26 d. būtent „Vasaros scenoje“ atlikėjai pristatys savo naująjį albumą.
Staigmena gatvės kultūros gerbėjams – vienai dienai, gegužės 28 d. į miestą sugrįšiantis legendinis hip-hopo festivalis „Live from Kaunas Streets“, nukelsiantis žiūrovus į 2005–2014 metus. Kauno kultūros raidai itin reikšmingas festivalis prisidėjo prie tokių atlikėjų kaip „Lilas ir Innomine“, „MC Mesijus“, „Tie Geresni“, „Micro One“ bei kitų įžengimo į muzikos sceną. Išsiilgę hiphopo žiūrovai galės ir vėl išvysti legendinius atlikėjus – Vaiper, Erke, MC Mesijus ir kitus. Šio muzikinio stiliaus gerbėjai sugrįš beveik 10 metų atgal – Lietuvos hiphopo atlikėjai antram gyvenimui prikels jungtinę dainą „Kambariokai“, kuri yra viena žinomiausių ir daugiausiai peržiūrų tuomet turėjusi daina.
Dar vienas tarptautinis, bet iš tiesų itin vietinis akcentas „Vasaros scenoje“ suplanuotas gegužės 29 d. „Kaunas 2022“ programa atminties biuras organizuoja klezmerių muzikos koncertą „Songs from Testimonies“.
Visi „Kaunas 2022“ „Vasaros scenos“ renginiai nemokami. Koncertų ir kitų veiklų grafiką rasite kaunas2022.eu, „Kaunas 2022“ programėlėje ar kalendoriuje kultura.kaunas.lt.
„Kauno literatūros savaitėje“ – nuo elegantiškos jaunųjų autorių poezijos iki eksperimentų su kalba
Gegužės 4–8 d. Kaunas suburs literatūros mylėtojus – ilgai brandintą turtingą programą jiems dovanos Vytauto Didžiojo universiteto organizuojamas tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Vienas renginių gegužės 6 d., penktadienį, 19 val. jaunųjų literatų kūrybai bei nevaržomai saviraiškai neabejingus festivalio lankytojus sukvies į Kauno menininkų namuose vyksiantį „Naujųjų vėjų“ ir atviro mikrofono vakarą.
Pasak pirmosios renginio dalies vedėjos, literatūros kritikės Neringos Butnoriūtės, šiemet „Naujų vėjų“ skaitymus galima pavadinti švelniai magiškais. „Daugeliui kūrėjų rūpi bendražmogiškos problemos, su kuriomis susiduria jautrus individas. Tačiau jas atskleisdami jaunieji literatai realybei suteikia truputį buitinės magijos, nesvarumo ir žaismės. Taigi tokios būsenos kaip netektis, tuštuma įgyja kasdienišką, suprantamą pavidalą, kartais ironiškai ar su humoru pagilina tikrovės pažinimą“, – įspūdžiais apie renginyje skambėsiančius tekstus dalinasi N. Butnoriūtė.
Tekstai – ne tik lietuvių kalba
Jaunųjų Kauno literatų tekstai savo žanrais ir stiliumi skirtingi, kaip ir jų kūrėjai. Aktorystę studijuojantis Dominykas Matulionis „Naujų vėjų“ vakarui ruošia niekur neskelbtą apsakymą, kuris stebina nenuspėjamais siužeto posūkiais, gyvybingais, ryškiai perteiktais charakteriais. Lituanistės Aušros Kaminskaitės proza išsiskiria originaliu požiūriu į žmogaus išgyvenamą vidutiniškumą ir bandymą jį įveikti. Renginyje pristatoma novelė žaismingai kalba apie tai, kad vidinis žmogaus pasaulis yra sudėtingesnis nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Gonzo kūrinių rašytoją ir „Writest“ rašytojų bendruomenės įkūrėją bei vystytoją Miglę Galvonaitę daug kas pažįsta kaip įvairius žanrus išmėginusią kūrėją. Ją jau buvo galima girdėti ir atviro mikrofono vakaruose. „Naujiems vėjams“ M. Galvonaitė paruošė elegantiškos poezijos apie pasitikėjimą bei ryšį su kitu. Ją rašydama autorė galvojo apie platesnę auditoriją, todėl kai kurie tekstai skambės ne tik lietuvių kalba. Dar vienas autorius – Benas Baranovskis, ne kartą jėgas išbandęs sleme, linkęs eksperimentuoti su kalba ir rašyti socialiai aktualiomis temomis. Jis puikiai suvokia, kad ryšys su auditorija yra svarbus, todėl moka provokuoti ir ketina išjudinti auditoriją.
Ant scenos lips jaunieji konkursų laureatai
Kartu su kauniečiais renginyje šiais metais dalyvaus ir autorės iš esamų ir būsimų Europos kultūros sostinių – Ešo ir Tartu. Marta-Liisa Talvet iš Estijos studijavo semiotiką ir kultūros teoriją Tartu universitete, o dabar Berlyne studijuoja muzikos kompoziciją. Jos prozą spausdino literatūros žurnalas „Värske Rõhk“. Jaunosios rašytojos iš Estijos istorija apie močiutės vėlę naujai užkabina literatūroje esminius gyvybės ir mirties klausimus. Apie tai rašydama autorė parodo, kad jų pažinimas neatsiejamas nuo intuicijos, meilės ir vaizduotės. Poetė Christine Lauer iš Liuksemburgo paprastai rašo vokiškai, bet už vienintelį savo eilėraštį prancūziškai gavo Mouvement Européen – Cabourg premiją. Tikimasi, jog savo šaliai būdingomis daugiakalbystės tradicijomis ji pasidalins ir su „Naujų vėjų“ žiūrovais.
„Pasirinktas „Naujų vėjų“ renginio formatas padeda ne tik suburti ir pristatyti jaunuosius literatus, tačiau tampa akstinu tobulėti, dalyvauti kūrybinio rašymo dirbtuvėse, siekti naujų kūrybinių tikslų. Štai Monika Staugaitytė praėjusiais metais lipo ant „Naujų vėjų“ scenos, vėliau atsiliepė į Vytauto Didžiojo universiteto kvietimą dalyvauti „Prix Laurence 2022“ konkurse, kurį organizuoja Betembūro literatūros festivalis „LiteraTour“ (Liuksemburgas), o visai neseniai su būriu kolegų lankėsi Liuksemburge ir pristatė savo kūrybą tarptautinei publikai“, – teigė viena iš festivalio iniciatorių ir organizatorių, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė Rūta Eidukevičienė.
Kvies pasidalinti savo tekstais
Kaip ir praėjusiais metais, antroji vakaro pusė skirta visiems norintiems pasidalinti savo talentu tam puikiai tinkamoje draugijoje. Kaip pastebi organizatoriai, atviro mikrofono skaitymų mėgėjų gretos auga. Kauniečiams gerai pažįstamas slemeris ir šios renginio dalies vedėjas Jovaras Kelpšas padės žiūrovams išrinkti ir apdovanoti savo favoritus. Kad pabandyti verta, byloja ankstesnių dalyvių patirtys: „Dalyvavau pirmuosiuose „Naujų vėjų“ atviro mikrofono skaitymuose – tai buvo puiki patirtis, suteikusi galimybę pasidalinti savo eilėraščiais bei susipažinti su kitų jaunųjų rašytojų kūryba. Manau, jog „Nauji vėjai“ yra labai reikalinga ir kylančius rašytojus padrąsinanti iniciatyva. Raginu visus kuriančius dalyvauti, pasidalinti savo tekstais bei išgirsti, kaip rašo bendraamžiai – man tai buvo labai vertinga“, – sakė praėjusių metų atviro mikrofono laimėtoja Patricija Gudeikaitė ir pridūrė, kad iš anksto pasižymėjo šiųmetinio renginio datą savo planuose.
„Naujų vėjų“ vakare svečiuosis ir muzikinę atmosferą kurs jaunosios kartos poetė Greta Ambrazaitė (kog leval). Už debiutinę knygą „Trapūs daiktai“ (2018) jai paskirta prestižinė Jaunojo jotvingio premija, knyga tapo ir 2018-ųjų Metų poezijos knyga. G. Ambrazaitė ne tik rašo, bet ir kuria muziką, kurią pristato kaip autsaiderišką meną (angl. outsider art). Jos atliekamų triphopinės atmosferikos kupinų kūrinių bus galima išgirsti ir penktadienio vakarą.
Tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Daugiau informacijos apie festivalį, jo programą ir dalyvius: www.literaturossavaite.lt bei https://www.facebook.com/literaturossavaite/