„Kaunas 2022“ organizatoriai ypatingam pasirodymui kviečia savanorius: laukia nepamirštama patirtis
Gegužės 20-22 dienas būtina pasižymėti savo kalendoriuose: Kauną ir Kauno rajoną išjudins didysis „Santakos“ savaitgalis, šįkart kviesiantis sugrįžti prie miesto upių. Daugiau nei 40 renginių, instaliacijos, koncertai, teatro pasirodymai, pasiplaukiojimai ir netikėtumai – laukia patyrimų kupinos dienos. Vieną savaitgalio staigmeną „Kaunas 2022“ organizatoriai atskleidžia jau dabar: pasaulinio garso akrobatė, aukščio meistrė Cie Basinga dovanos kraują stingdantį pasirodymą, kuriam reikalingi savanoriai.
180 metrų lynas, ištiestas 10 metrų aukštyje ir akrobatė, balanso meistrystę įrodanti be jokių savisaugos priemonių. Skamba neįtikėtinai? Balansas ir disbalansas, drąsa ir baimė, jėga ir silpnumas – visa puokštė emocijų susilies pasaulinio garso profesionalų kuriamame reginyje „Open lines“. Muzika, akrobatinių elementų kupinas pasivaikščiojimas lynu ir aukščio bei oro sinergija laukia dviejuose išskirtiniuose pasirodymuose Kaune, gegužės 21-22 d.
Tam, kad pasirodymai įvyktų sklandžiai, reikalinga 50 savanorių komanda, kurie savo kūno svoriu prilaikytų lyną nuo siūbavimo. Tai – jėgos nereikalaujanti, tačiau atsakinga užduotis, leisianti unikalų pasirodymą pajusti savo kūnu. Lyną prilaikantys savanoriai pasirodymą išgyvena kitaip nei likusi publika. Jie jaučia kiekvieną akrobatės krustelėjimą, todėl apie tykančius pavojus ar netikėtą pasirodymo eigą sužino pirmieji. Prisidėti prie pasirodymo nesudėtinga – tereikia įsisegti prilaikomąjį lyną ir reaguoti į akrobatės judesius.
Savanoriai pasirodymą ne tik stebės iš labai arti, bet ir turės galimybę susipažinti su atvykusia trupe. Dvi repeticijų popietės – gegužės 19 ir 20 dienomis, skirtos ne tik įsisavinti užduotį, bet ir pabendrauti su pasirodymą kuriančia komanda bei akrobate. Panašūs Cie Basinga pasirodymai jau rengti ir svetur – didžiuliame aukštyje lynai siūbavo Šveicarijoje, Čekijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse, o pasirodymui talkino vietiniai žmonės. Kas 8-10 metrų sustoję savanoriai simboliškai ir tiesiogine prasme tampa pasirodymo dalyviais, be kurių trupės kuriamas reginys taptų žymiai pavojingesnis.
Registruotis kviečiami 18 m. sulaukę asmenys, galintys dalyvauti gegužės 19-20 d. rengiamose repeticijose bei gegužės 21-22 d. vyksiančiuose pasirodymuose. Registruotis galima čia.
Repeticijos vyks gegužės 19 d. 18:00-21:00 val. bei 20 d. 14:30-18:00 val. Pasirodymas vyks gegužės 21 ir 22 d. 14:30-18:00 val.
Kompozitorius Paulius Kilbauskas: kiekvienas miestas gali turėti savo skambesį
Kaip galėtų skambėti miestas, kuriame gyvenate? Į šį nekasdienišką klausimą turbūt galėtų atsakyti tikras „garsų kolekcionierius“, vienas iš legendinės grupės „Empti“ įkūrėjų, filmų, teatro ir medijų kompozitorius Paulius Kilbauskas, į kurio kūrybinių darbų portfolio būtų galima įrašyti dar vieną – garsinio identiteto kūrimą šių metų Europos kultūros sostinei – Kaunui.
Kompozitoriaus kurtas muzikinis takelis skamba „Kaunas 2022“ įvaizdinėse reklamose, renginių anonsuose ir specialiai projektui dedikuotuose filmukuose, tačiau ryšys su Kaunu yra ne tik darbinis, o kaip pats kūrėjas sako – „draugiškas“: Paulius savo vaikystę leido Žaliakalnyje, Kaune sugrojo pirmąjį legendinės grupės „Empti“ koncertą, o dabar turi ir garbingą Kauno – Europos kultūros sostinės 2022 ambasadoriaus titulą.
Apie tai, kaip skamba miestai, kas įkvepia kūrėją ir kodėl muzika teka kaip vanduo, pasakoja Paulius Kilbauskas.
Pauliau, kuriate muzikinius takelius filmams, žinoma, muziką atlikėjams, grupėms, o dabar įgyvendinote visiškai kitokį projektą – sukūrėte ir Europos kultūros sostinės „Kaunas 2022“ muzikinį takelį. Kas jus įkvėpė? Ir ar šio kūrinio kūrybinis procesas skyrėsi nuo kitų?
Manau, kad kiekvienas projektas turi savo metodiką, tad ir čia ne išimtis, pavyzdžiui, svarbus užsakovo komandos įsitraukimas. Kalbant apie įkvėpimą, man „raktas“ buvo „Kaunas 2022“ logotipas – raidė „K“. Stilizuota raidė sudaryta iš penkių linijų – būtent tai man davė mintį, kad gal vertėtų melodiją kurti iš penkių natų. Manau, kad tai gerai suveikė, paspartino kūrybinį procesą ir taip gimė muzikinis takelis.
https://www.youtube.com/watch?v=WfSDS43MrwM
Tad galima teigti, kad „Kaunas 2022“ vizualinis identitetas įkvėpė garsinį?
Tikrai taip.
Ar tai yra Kauno miesto ar „Kaunas 2022“ muzikinis takelis? O gal tokios distinkcijos brėžti negalime?
Geras klausimas. Kurdamas jį, labiau rėmiausi pačia Europos kultūros sostinės idėja, tačiau, žinoma, galvojau, apie tai kaip ši muzika miesto kontekste skambės ateityje, po projekto ir po šio tūkstančio renginių.
O jei kalbėtume apie miesto garsą: Kaunas tituluojamas upių miestu – čia susibėga dvi didžiosios Lietuvos upės, jums pačiam labai artimas vandens motyvas. Kaip manote, ar vandens tėkmę būtų galima atrasti Kauno garsiniame identitete?
Nežinau. Kaunas – upių miestas... Tad galbūt.
Vandens motyvas stipriai juntamas ir jūsų kūryboje. Jūsų paskutinis albumas vadinasi „Vanduo“, o kažkuriame interviu minėjote, kad savo darbiniams failams duodate su vandeniu susijusius pavadinimus. Kodėl vanduo? Juk atrodo, kad iš gamtoje esančių garsų būtų galima pasirinkti daugybę kitų.
Tiesiog iš pasąmonės išplaukė. Vandens motyvas yra labai platus: jis tave ramina, duoda minčių, gali į tėkmę žiūrėt nesustodamas. Nesu filosofas, bet tas pasąmoninis vandens motyvas atėjo natūraliai.
Dabar populiaru, o gal net gi būtina, kad miestas turėtų savo vizualinį identitetą: tokį turi visi Lietuvos miestai ir net mažesni miesteliai. Kaip galvojate, ar garsinis identitetas miestui būtinas, kaip ir vizualinis?
Aš manau, kad būtinybės nėra, pats miestas geriausiai žino, ko jam reikia – vienam mažiau, kitam – turbūt labiau. Kalbant apie garsą, kaip marketingo elementą: su garsu, skirtingai nei su vaizdu, yra kiek sunkiau, kadangi jį sudėtingiau ištransliuoti miestui, dėl kanalų ribotumo. Čia jau reikėtų nemažai pagalvoti, kaip tai padaryti.
Pauliau, o jeigu kalbėtume apie bet kurį Lietuvos miestą, nebūtinai Kauną, ar jums iškart ateitų mintys, kaip tas miestas galėtų skambėti?
Galima kalbėti apie Vilnių, kadangi, įdomu, bet būtent ties tuo dabar ir dirbame – gal ne visai oficialiai, bet kuriame tarsi Vilniaus muzikinį takelį.
Papasakokite plačiau.
Prieš keletą metų su Vygintu Kisevičiumi pradėjome kurti garso takelį trumpametražiui Eitvydo Doškaus filmui „Čia buvo Vilnius“. Projektas gana ilgai buvo vystomas, jam sekėsi ir nesinorėjo tiesiog jo „paleisti“, bet dar kažkur su juo „nueiti“: galiausiai išvystėme idėją, kurią pristatysime liepos 15-ąją, Valdovų rūmuose. Tai bus gyvas filmo įgarsinimas – miesto garsinio identiteto atskleidimas. Tarsi simfonija, tarsi koncertas, tarsi kinas. Mes dar patys nežinome, į ką finale užaugsim (šypsosi). Bet jau dabar užaugome iki audiovizualinio miesto koliažo „Tarsi Vilnius“.
Miesto identiteto atskleidime bus daug miesto garsų, orkestras, diriguojamas Modesto Pitrėno bei choras „Bel Canto“ – nemaža žmonių ir garsų amplitudė.
Labai įdomu. Viskas jūsų gyvenime sukasi apie garsus. Kas tai – darbas, hobis, laisvalaikis?
Man studija, ir apskritai muzika, yra viskas viename: čia mano pasaulis. Tai ir sportas, ir menas, buvimas su savimi, atsipalaidavimas. Žodžiu, aš toks (juokiasi).
O būna, kad pavargstate nuo garsų? Kai norisi juos apleisti, uždarius studijos duris.
Tuomet renkuosi pasivaikščiojimą miške. Apskritai, įdomu tai, kad namuose aš beveik neklausau muzikos. Turbūt natūralu. Daugiau renkuosi kiną. Tai – mano mylima meno rūšis.
Tačiau ar išvykus į mišką, nebūna taip, kad vis tiek galvojate, kad galėtumėte įsirašyti vienus ar kitus gamtos garsus ir vėliau panaudoti savo kūryboje? Ilsitės, bet mintyse esate kūrybiniame procese?
O taip. Tikrai. Tas kūrybinis procesas yra nesustojantis, jis niekad neišsijungia. Jis galvoje visada skamba ir sukasi. Dar kol kas neišmokau „išsijungti“. Gal reikės pradėti medituoti (juokiasi).
O kaip pats jaučiatės, kai kažkur – kine, teatre ar kur kitur – skamba šio kūrybinio proceso rezultatai? Ar kyla mintys „čia galėjau kitaip“ ar klausote ramiai, atsipalaidavęs?
Nežinau. Visada kyla mintys, kad „galėjau kažką pridėti“, „čia pakeisti“. Žinoma, tos mintys vidinės, jų niekas negirdi, bet taip jau kūrėjams yra. O išgirdus savo kūrybą kažkokiame renginyje… Mano vaikai ja labiau džiaugiasi, negu aš pats (juokiasi).
O kokios muzikinės vizualizacijos dabar skamba jūsų studijoje ir galvoje? Ar dar galime tikėtis jūsų kurtą skambesį išgirsti ateities „Kaunas 2022“ renginiuose su naujomis variacijomis?
Kaip tik šiuo metu dirbu prie ateinančio „Santakos“ renginio klipo muzikinio takelio. Kaip programos ambasadorius, visuomet prisidedu prie įvairių pranešimų, klipų, renginių skambesio – siekiu suteikti jiems personalizuotą skambesį, adaptuoti esantį muzikinį takelį.
Ačiū Jums už pokalbį.
Interviu parengė Vaida Morkūnaitė
Nuotr. autorė Nendrė Žilinskaitė