Atidaroma bendra MO muziejaus ir Kauno miesto muziejaus paroda: „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“

Šį šeštadienį, balandžio 23 d., MO muziejus ir Kauno miesto muziejus atidaro unikalią parodą apie du miestus. Parodoje „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ analizuojamas užkoduotas, neišvengiamas Kauno ir Vilniaus konfliktas. Tačiau į šį įtemptą santykį žiūrima iš pozityvios pusės – varžymasis ne ką nors iš abiejų miestų atima ar juos stabdo, bet nepaliaujamai skatina žengti į priekį. Paroda yra vienas pagrindinių programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ akcentų.

Paroda: „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ MO muziejuje / D. Umbraso/LRT nuotr.

Kviesdami į meno ir kultūros istorijos parodą, MO muziejaus ir Kauno miesto muziejaus atstovai visus parodos lankytojus kviečia apmąstyti kintantį dinamišką Kauno ir Vilniaus santykį. Taip pat atsakyti į klausimą, kaip šie miestai, nors ir nevengiantys pasivaržyti, yra susiję ir reikalingi vienas kitam? Visą parodą pamatyti galima aplankius ją abiejuose miestuose – MO muziejuje Vilniuje ir laikinojoje M. K. Čiurlionio dailės galerijoje Kaune. Paroda veiks nuo balandžio 23 d. iki rugpjūčio 28 d.

Paroda: „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ MO muziejuje / D. Umbraso/LRT nuotr.

Daugiau nei išorinis varžymasis

Abu miestai apipinti daugybe stereotipų, greitai nepaaiškinamų, bet visiems žinomų klišių. Vis dėlto parodos kuratoriai pasigedo naujų tyrimų, todėl parodą kurti pradėta nuo konsultacijų su skirtingų sričių ekspertais.

Paroda: „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ MO muziejuje / D. Umbraso/LRT nuotr.

Kaip teigia parodos koncepcijos autorius kultūros istorikas Tomas Vaiseta, iš pradžių buvo manyta, kad paroda bus apie Kauno ir Vilniaus konkuravimą, žodžiavimąsi, stereotipus, kuriuos bus galima analizuoti antropologiškai. Bet neriant giliau į parodos medžiagą, vis labiau pradėjo ryškėti kitas parodos paveikslas – tai pasakojimas apie miestų santykį, kuris yra daug įvairesnis nei tik išorinis varžymasis.

„Parodoje kalbame apie Vilniaus ir Kauno meninę, kultūrinę bei politinę sąveiką. Įvairios siužetinės linijos padeda pristatyti daugiasluoksnius Kauno ir Vilniaus buvimo šalia ir jų santykių aspektus. Tai – meno ir kultūros istorijos paroda, kuria norime užčiuopti nuolat kuriamus ir kintančius abiejų miestų vaizdinius, miestiečių santykius su šiais miestais, jų savivoką ir netgi alternatyvias tapatybes“, – pasakoja T. Vaiseta.

Paroda: „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ MO muziejuje / D. Umbraso/LRT nuotr.

Kokius kalnus verčia?

Parodos kuratoriai pavadinime paliko ir intrigą, ir užuominą į parodos ketinimus – Kauno ir Vilniaus santykiui įvardyti jie pasirinko kalno metaforą. Kalnas yra kliūtis, iššūkis, jis jungia ir skiria vienu metu. Per parodos pasakojime nuolat iškylančius keturis kalnus – Gedimino, Žaliakalnį, Tauro ir Pelėdų – atskleidžiamos skirtingos Kauno ir Vilniaus sąveikos formos.

„Nors parodoje kalbama apie kalnus, tikrų kalnų nei Vilniuje, nei Kaune nėra, tik – kalvos. Todėl „kalnas“ parodoje įgyja keletą prasmių. Jis tampa komplekso ar nuoskaudos metafora, kai trokštame to, ko neturime. Parodos pavadinime atsiradęs siekis „nuversti kalnus“ apeliuoja į pastangas atsikratyti kompleksų, nuoskaudų ir kliūčių, kurios trukdo pamatyti tikrąjį Kauno ir Vilniaus santykį“, – teigia T. Vaiseta.

Paroda: „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ MO muziejuje / D. Umbraso/LRT nuotr.

Kalno motyvas svarbus ir fiziškai – jis atsikartoja parodos architektūroje, kuri vizualiai parodą atskleidžia kaip ekspediciją. Laisvai po parodos erdves vaikštantys lankytojai atras kalnus, pamatus ar griuvėsius. Architektūrą parodai kūrė Julijonas Urbonas ir Vladas Suncovas, parodos dizainerė – Inga Navickaitė-Drąsutė.

Dviejų miestų ir dviejų muziejų bendradarbiavimas

Paroda „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ yra dviejų muziejų – MO ir Kauno miesto – bendradarbiavimo rezultatas.

„Vilniaus ir Kauno santykių tema lyg tvyro ore. Mitų ir stereotipų aptinkame begalę, tačiau tyrimų apie tai nėra. Vis dėlto parodos tikslas – ne gilinti stereotipus, bet su šypsena juos įvardyti, per kultūros prizmę pažvelgti į miestų ir miestiečių santykį. Viso to rezultatas – unikali paroda dviejuose muziejuose. O lankytojai, aplankę parodą Vilniuje ir Kaune, patirs nuoseklų kuratorių komandos pasakojimą apie abiejų miestų ryšį“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus vadovė.

Paroda: „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ MO muziejuje / D. Umbraso/LRT nuotr.

Kauno miesto muziejaus vadovas Gabrielius Sužiedėlis priduria: „Parodą įgyvendino dvi panašios, bet skirtingos institucijos – naujo formato MO muziejus ir daugiau nei šimtmetį skaičiuojantis, kardinalų atsinaujinimą išgyvenęs Kauno miesto muziejus. Skirtingos patirtys ir požiūriai suteikė dar daugiau vertės, tad parodos kūrimo procese ir rezultate atsiveria tai, apie ką ir kalbame – esame reikalingi vienas kitam.“

Paroda – svarbi šių metų renginių Kaune dalis

2022-ieji – išskirtiniai metai, kupini įvairių kultūros renginių Kaune. Kaip Europos kultūros sostinė Kaunas savo tapatybę kuria ir autentišku santykiu su sostine. Ši paroda Vilniuje ir Kaune – integrali visos programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalis. Abu išskirtinius įvykius palaikantys partneriai akcentuoja miestų draugystės svarbą.

Paroda: „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ MO muziejuje / D. Umbraso/LRT nuotr.

„Prisidėti prie du ryškiausius šalies miestus jungiančio projekto mums paskatino ne tik tai, kad į meno ir kultūros palaikymą visad žvelgiame kaip į natūralią praktiką. Vilnius ir Kaunas konkuruoja daugybėje sričių, todėl mus lydėjo noras kitu kampu pažvelgti į šią priešpriešą ir vadovautis mintimi, kad menui bei kultūrai ribų ar konkurencijos nėra. Tai – visuomenės pasaulėžiūrą plečiantis ir lavinantis reiškinys. Ilgametė draugystė su MO bei partnerystė su Kaunas 2022 tik dar labiau sustiprina mūsų siekį skatinti sąjungą tarp miestų, įmonių ir žmonių“, –  pasakoja Rolandas Viršilas, „Švyturio-Utenos alaus“, šios parodos ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ didžiojo partnerio vadovas.

Specialiai parodai kurti meno kūriniai

Parodoje eksponuojami įvairūs meno kūriniai: tapyba, fotografija, videomenas, instaliacijos. Iš viso parodoje yra 202 meno kūriniai (151 – Vilniuje ir 51 – Kaune), iš kurių net septyni sukurti specialiai šiai parodai. Kuratoriams buvo labai svarbu matyti Vilnių ir Kauną kaip čia ir dabar sąveikaujančius, vienas kitą veikiančius ir menininkų kritiškai apmąstomus miestus. Todėl sąmoningai įtraukta nemažai jaunesnės kartos menininkų.

Paroda: „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ MO muziejuje / D. Umbraso/LRT nuotr.

Parodoje taip pat galima susipažinti net su 123 skirtingais istorinės medžiagos kadrais ar ištraukomis: eskizais, plakatais, karikatūromis, internetiniais memais, vaikų piešiniais, socialinių platformų vaizdo įrašais ar dainomis.

Parodą papildančios patirtys

Gilindamiesi į Kauno ir Vilniaus santykius, parodos kuratoriai išplėtė temą įvairiais formatais. Todėl parodą lydi įvairiais pjūviais – iš meninės, geografinės, sociologinės ir netgi lingvistinės perspektyvų – Kauno ir Vilniaus temą analizuojanti knyga. Parodą patirti ir Kaune, ir Vilniuje padės paruoštas parodos e. gidas lietuvių ir anglų kalbomis.

Paroda: „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ MO muziejuje / D. Umbraso/LRT nuotr.

MO muziejus ir Kauno miesto muziejus į parodos temą įtraukti nori ir vaikus. Todėl tradicinė kiekvienai parodai kuriama MO muziejaus kūrybinių užduočių knygelė vaikams išplečiama – su jos užduotimis susipažinti ir ją spręsti galės vaikai tiek Vilniuje, tiek Kaune. Ir tai dar ne viskas – parodos lankytojų laukia specialiai sukurta viktorina, leisianti sužinoti, kaip gerai jie pažįsta Vilnių ar Kauną, o galbūt puikiai išmano apie abu miestus ir yra Kaunavilnio vizionieriai. Viktorinoje bus galima dalyvauti tiesiogiai MO muziejuje arba internetu.

Parodos komanda

Tarp parodos bendraautorių – net šeši meno, kultūros, istorijos ir kitų humanitarinių sričių atstovai. Parodos koncepcijos autorius – Tomas Vaiseta, kuratoriai ir ko-kuratoriai: Justina Juodišiūtė, Kotryna Lingienė, Ernestas Parulskis, Miglė Survilaitė, Rasa Žukienė. Parodos kuratorius konsultavo: Julijana Andriejauskienė, Marija Drėmaitė, Linara Dovydaitytė, Giedrė Godienė, Lara Lempertienė, Jurgita Verbickienė, Sigita Žemaitytė-Strazdė. Parodos architektai: Vladas Suncovas, Julijonas Urbonas, dizainerė – Inga Navickaitė-Drąsutė.

Paroda: „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ MO muziejuje / D. Umbraso/LRT nuotr.

Paroda yra „Kaunas  Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Parodos institucinis partneris – Lietuvos kultūros taryba. Didieji partneriai: „Švyturys-Utenos alus“ ir Erudito licėjus.

 

Daugiau apie parodą Vilniuje – https://mo.lt/ivykiai/kaunavilnis/

 

Apie parodos dalį Kaune – https://kaunomuziejus.lt/parodos/paroda-kaunas-vilnius-nuversti-kalnus/.


Gimtadienis, kokio nebuvo – visos Kauno kultūros upės gegužės 20–22 d. sutekės į „Santaką“

Nemuno ir Neries glėbyje užgimęs Kaunas šiemet savo gimtadienį minės ypatingai – Europos kultūros sostinės gegužės 20-22 dienomis laukia didysis „Santakos“ savaitgalis, antroji Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos dalis.

Miestas į savo gyventojus šįkart kreipsis vandens kalba – kvies ieškoti sankirtų, susiliejimo, jungties, o svarbiausia – ryšio su savimi ir kitais. „Santaka“ kvies pasinerti į tris dienas pilnas netikėtų patirčių, vaizdo ir garso kelionių, susitikimų su kultūra ir menu.

„Jei tik leistų klimato sąlygos, visus Kauno mito trilogijos renginius rengtume prie upės – juk tiek metų Kaunas ignoravo faktą, kad yra miestas prie vandens. „Santakos“ savaitgalis – tai šimtai progų pasidžiaugti santykiu su upe ir bekraštėmis jo galimybėmis tiek kalbant apie kultūrą ir meną, tiek apie prasmingą laisvalaikį ir gyvenimo būdą apskritai“, – įsitikinusi „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.

Savaitgalio kulminacija, žinoma, įvyks pačioje Nemuno ir Neries santakoje. Antroji Kauno mito trilogijos dalis – tai gegužės 21 d. vakarą įvyksianti misterija ant vandens, kurią kurs roko ir pop muzikos žvaigždės bei simfoninis orkestras. Daugiau apie didžiojo „Kaunas 2022“ savaitgalio akcentą žadama papasakoti netrukus. Kol kas aišku tiek, kad po didžiojo šou planuojamas  pasimatymas su Kauno Žvėrimi – šįkart jis įvyks prie „Žalgirio“ arenos.

Nuo Laisvės alėjos iki Zapyškio

Simboliškai – prie vakarienės stalo – „Santakos“ savaitgalį švęsti gegužės 20 d. pradėti kvies Kiemų šventė. Neatsiejama pavasario tradicija, į Kauną atkeliavusi Tarptautinės kaimynų dienos proga, staltieses kloti ir vaišės krauti ragins Laisvės alėjoje. Kiemų šventėje šiemet – ne tik vienas ilgas Kauno miesto ir Kauno rajono gyventojų, bendruomenių, organizacijų stalas, nusidrieksiantis per visą Laisvės alėją, bet ir naujieji kauniečių bičiuliai ukrainiečiai. Žinoma, laukia ir daug kultūrinių akcentų, kurių kulminacija – Kauno miesto simfoninio orkestro pasirodymas prie Kauno Soboro.

Dar penktadienį tarpukariniame „Kauno vandenų“ rezervuare vyks įžanginis „Nemuno7“ renginys – audiovizualinis projekto „Tykumos“ pasirodymas, kuriame skambės garsai iš netikėčiausių vietų. Na, o šlapiausia sezono naujiena, kultūros laivas–žemkasė „Nemuno7“ Zapyškyje, prie Nemuno, prisišvartuos gegužės 22 d. Tądien čia vyks ir tradicinis aitvarų festivalis „Tarp žemės ir dangaus“.

Veiksmas – ir vandenyje, ir ore, ir labirintuose

Visą savaitgalį žiūrovus, miesto svečius stebins akrobatų, šiuolaikinio cirko pasirodymai, veiksmas upėse, muzikinės iškylos jų krantuose. „Santakos“ metu visi kviečiami sudalyvauti ir bendruomeninėje iniciatyvoje „Švęskime upę“. Ji pasiūlys net du kultūrinius maršrutus Nemunu ir Nerimi – abu jie sutekės į bendrą renginį santakoje. Plaukiantys baidarėmis ar plaustais (juos norintys galės pasigaminti specialiose dirbtuvėse dar iki renginio) užsukti į kultūros salas – tapybos plenerą, sporto ir žaidimų stotelę, išgirsti gyvos muzikos ir kt.

„Pasiklysti bus smagu“ – žada kataloniečiai „Espectacle Spectacular“. Šis menininkų kolektyvas prie Kauno pilies įrengs net 700 kv.m. instaliaciją – net tris skirtingus labirintus. Mažieji kauniečiai jau dabar gali žymėti savo tėvelių kalendorius raudonai – lauks įvairios edukacijos, dirbtuvės, kitos pramogos. Žinoma, ir spektakliai – Kauno valstybinis lėlių teatras ir jo festivalis „Kaunas Puppet 2022“  prie pilies parodys net du kosmiškai įdomius spektaklius.

Tarp akcentų – ir miesto gimtadienis 

Nors Kaunas istoriniuose šaltiniuose paminėtas dar 1361 m., miesto gimtadienis tradiciškai švenčiamas gegužės 20 d. ar artimiausią tai dienai savaitgalį, nes būtent šią dieną 1463 m. Kazimieras Jogailaitis gerokai praplėtė miesto teises. Taigi 2022-aisiais, Europos kultūros sostinės metais, Kaunui sukanka 614-a.

„Santakos“ savaitgalio programoje bus gausu šiai progai minėti skirtų akcentų. Vienas jų – Europos kultūros mugė, kurioje vietos ras ir tradiciniai amatai, ir vaišės, ir šiuolaikiniai akcentai. Lietuvos ir Europos tautodailininkai, menininkai ir kulinarai savaitgalį lauks prie Kauno pilies.

Būtinas gimtadienio akcentas – muzika. Baigiantis gegužei bus oficialiai atidaryta „Kaunas 2022“ scena rotušės aikštėje. Geriausi ir originaliausi mūsų ir Europos (net pasaulio!) atlikėjai, spektakliai, literatūra, kiti scenos veiksmai ir pareiškimai – viskas tilps čia iki pat rugsėjo. Atidarymo savaitgalį – šventiniai pop, elektronikos, roko, pasaulio muzikos ritmai. Dar didesnė, specialiai Kauno gimtadieniui skirta scena, iškils ir Santakos parke.

O kur dar ūžiantis menininkų skveras M. Valančiaus gatvėje, unikali pirtininkų salelė, lyno akrobatų pasirodymai – iš viso „Santakos“ savaitgalio programoje „Kaunas 2022“ ir partneriai pristatys apie 60 įvairių veiklų, iš jų – apie 20 koncertų.

Žinoma, gegužės 20-22 d. – puiki proga aplankyti ir jau veikiančias Europos kultūros sostinės parodas. Šiuolaikinio meno ir kultūros mėgėjų maršrutai drieksis per Lietuvos banką ir Yoko Ono instaliaciją „Ex It“, naująją parodą „1972: Pramušti sieną“ Kauno centriniame pašte, parodą „Kaunas-Vilnius: nuversti kalnus“ ant Pelėdų kalno bei Williamo Kentridge’o ir Marinos Abramović retrospektyvas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje bei Kauno paveikslų galerijoje.

Kad didžiulio masto renginys įvyktų sklandžiai, „Kaunas 2022“ organizatoriai žada surinkti net 400 savanorių komandą. Visi, norintys prisijungti prie renginių išsipildymo, kviečiami registruotis užpildant savanorio anketą.

Visa aktuali „Kaunas 2022“ mito trilogijos savaitgalio „Santaka“ programa artėjant gegužės 20-22 d. bus skelbiama kaunas2022.eu ir „Kaunas 2022“ mobiliojoje programėlėje.

Nuotr. autorius Martynas Plepys