Išskirtinio muzikinio filmo premjeroje Kaunas atsiskleidžia kaip viena didelė Europos scena

Kaunas pasitinka Europos kultūros sostinės titulo metus. Visas miestas ir rajonas gyvena laukimu ir ruošiasi tapti viena didele Europos scena. Šia proga vieni žymiausių šiuolaikinių Lietuvos atlikėjų bei šokėjų sutiko vienintelį kartą pasirodyti netikėtose Kauno erdvėse. „Kaunas – viena didelė Europos scena“ – taip vadinasi naujas muzikinis filmas, kurio premjera „LRT Plius“ eteryje suplanuota spalio 3 d.

Filmas žiūrovus pakvies keliauti realiame gyvenime sunkiai įgyvendinamu, todėl itin įkvepiančiu maršrutu po būsimąją Europos kultūros sostinę. Maršrutas prasideda ant šią vasarą automobiliams uždarytas Petro Vileišio tilto, jungiančio Vilijampolę ir Senamiestį, tęsiasi per VDU botanikos sodą, Nemuno ir Neries santaką, Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės konstrukcijas, M. Žilinsko dailės galerijos ir Kauno autobusų stoties stogus. 

Muzikos pasaulio atstovai šioje kelionėje – tokie jaunąją urbanistinės kultūros mylėtojų kartą džiuginantys kūrėjai, kaip Monika Liu, Lukas Pilkauskas ir grupė „Flash Voyage“, taip pat – didingos dinastijos atstovas pianistas Lukas Geniušas bei disko skambesio Lietuvoje pradininkas kompozitorius Teisutis Makačinas. „Kviesdami herojus mąstėme apie tai, kad kūrinys turi pasiekti kiekvieną lietuvį, žiūrintį kanalą „LRT Plius“, nepriklausomai nuo jo amžiaus ar skonio – taigi ieškojome balanso tarp pripažintos klasikos ir drąsių šiuolaikinių sprendimų“, – šypsosi filmo kūrime dalyvavusi „Kaunas 2022“ atstovė Irutė Tumaitė. Ji prideda, kad šiuo kūriniu norėjosi dar kartą pabrėžti, kad Kaunas – šiuolaikinio šokio lopšys, tad ypatingi vaidmenys skirti šokio trupei „Nuepiko“, šokėjui Petrui Lisauskui bei išskirtinį braižą turintiems broliui ir seseriai Jokūbui ir Stefanijiai Nosovams. 

Filmą režisavo Tomas Lukaševičius, kurio balsas puikiai pažįstamas radijo programos „LRT Opus“ klausytojams, o drąsios vizualinės idėjos – unikaliomis lokacijomis pasižyminčio audiovizualinio elektroninės šokių muzikos projekto „Antidote“ sėkėjams. „Ypač džiugu, kad tokių objektų, kaip Kauno autobusų stotis ar Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė, valdytojai bemat sutiko su mūsų avantiūra ir visais įmanomais būdais prisidėjo prie kokybiško bei kūrybiško jos įgyvendinimo – tai tik dar kartą patvirtina, kokia didelė jėga yra vienos pagrindinių Europos kultūros sostinės idėjų, bendrakūrystė ir partnerystė“, – džiaugiasi I. Tumaitė. Anot jos, filmas įprasmina ir kultūros decentralizacijos principą, kuris itin aktualus „Kaunas 2022“ programos įgyvendinime, bei leidžia nusiteikti, kad kitąmet Kaunas ir Kauno rajonas bus išties pilni kultūros.

Po premjeros televizijoje spalio 3 d. „Kaunas 2022“ muzikinis filmas kurį laiką bus pasiekiamas LRT.lt mediatekoje. Vėliau „Kaunas – viena didelė Europos scena“ papildys kūrybinį „Kaunas 2022“ arsenalą ir bus rodomas įvairiuose renginiuose Lietuvoje ir užsienyje – pavyzdžiui, dar šiemet išskirtinius Lietuvos menininkų pasirodymus išvys „Expo 2020“ lankytojai Dubajuje. 

2022 metais Kaunas iš tiesų taps milžiniška Europos kultūros scena – čia vyks daugiau renginių nei metuose dienų. Kultūros išvengti tikrai nepavyks: kauniečiai ir miesto svečiai bus apdovanoti pasaulinio lygio parodomis ir spektaklių premjeromis, viešo meno kūriniais, scenos menų pasirodymais jaukiose kamerinėse erdvėse, bei naujos kokybės masiniais renginiais Kaune ir Kauno rajone. „Kaunas 2022“ programoje – daugiau kaip 1 000 renginių. Kitąmet vyks virš 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių (iš kurių – daugiau nei 50 premjerų), daugiau nei 250 koncertinių pasirodymų.


Sugrįžtantis trečiasis „Istorijų festivalis“ – apie namus, kuriuose telpa pasaulis

Prieš beveik dvejus mūsų gyvenimas pasikeitė – jis liko namuose, jie tapo tapo mūsų prieglobsčiu ir visatos centru. „Normalaus“ gyvenimo atsiminimai, buvusių kelionių įspūdžiai ar prieškarantininio gyvenimo fotografijos tapo inkarais, teikiančiais vilties ir padedančiais nenuskęsti nerimo jūroje. Apie namus, kuriuose gimsta istorija, kviečia kalbėti trečiąkart grįžtantis „Istorijų festivalis“. Jis Kaune ir Kauno rajone šiemet vyks spalio 7–9 dienomis. 

2019 m. debiutavęs nauju kūrybišku žvilgsniu į nevienalytę senųjų miesto kapinių – Ramybės parko – istoriją, pernai festivalis per garsus, vaizdus ir pasakojimus bei naujus gatvės meno kūrinius ragino iš naujo apmąstyti, kaip su koronavirusu susijusi patirtis paveikė įpročius ir tarpusavio santykius. 

„Šįkart istorijas pasakosime šiuolaikinio meno kūriniuose, aktorių pasirodymuose. Naujas patirtis pasiūlys „sumuziejinti“ namai – memorialiniai muziejai ir kitos miesto bei rajono miestelių erdvės“, – teigia festivalio ir jį inicijavusios „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ kuratorė Daiva Citvarienė.

D. Citvarienė įsitikinusi, kad „Istorijų festivalis“ – tai metas susitaikymui su savimi ir supančiu pasauliu: „Todėl jau pirmąją festivalio dieną į centrinę miesto gatvę išvažiuos ratuoti angelai. Jie primins mums tai, ką galbūt gyvendami nerimo kupinuose namuose pamiršome – taikos, ramybės, artimojo meilės, empatijos ir atvirumo kitam vertybes.“

Tradiciškai festivalio programą sudaryti padėjo galybė partnerių – kultūros įstaigų ir iniciatyvų, veikiančių Kaune ir Lietuvoje. Simboliškai savaitgalio renginį jau spalio 7 d. rytą atidarys itin tampriai su namų jausmu susijęs ritualas – pasakų sekimas. Projektą „Kauno tautų pasakos“ pristato leidykla „Debesų ganyklos“, kurios dėka Istorinės LR Prezidentūros kiemelyje nuskambės rumunų ir moldavų pasakos. Vėliau festivalyje bus sekamos ir lenkų bei graikų pasakos.

„Istorijų festivalio“ proga savo vartus ir duris plačiai atvers kadaise žymių Kauno asmenybių namais buvę, jų prisiminimus bei kitas vertybes saugantys muziejai. Scenografo Liudo Truikio ir dainininkės Marijonos Rakauskaitės bute bus ruošiamasi operai „Aida“ – čia, kaip ir Maironio bute prie pat Rotušės, vyks vaidmenų žaidimai. 

Ekskursijos rašytojo Balio Sruogos ir jo žmonos Vandos namuose (ar žinojote, kad jų sode auga šilbaravykiai?) metu vėl pakvips kava ir žagarėliais, taip pat festivalis taps proga gal net pirmą kartą užsukti į poetės Salomėjos Nėries ir jos vyro skulptoriaus Bernardo Bučo meilės istorijos vaisiumi tapusius šeimos namus Palemone.

Prabudimo orkestras ir Kauno žydų bendruomenė pakvies su muzikos garsais paminėti Didžiosios akcijos Kauno gete 80-metį.  Dar vienas Antrojo pasaulinio karo atminčiai skirtas projektas – režisierės Saulės Sakalauskaitės spektaklis „Jaunimas kalba apie karą“, rengiamas kartu su olandų teatru „Na de Dam“ ir į savo veiksmą viešose erdvėse bei pokalbius apie karą įtrauksiantis miesto gyventojus.

Škotų menininko Sven Werner patyriminė garso ir vaizdo instaliacija atvers retam miestiečiui pažįstamą Kauno evangelikų reformatų bažnyčią E. Ožeškienės gatvėje. „Istorijų festivalio“ partneriai V. Kudirkos viešoji biblioteka pakvies į pasivaikščiojimą S. Daukanto gatvėje, gidė Karina Židokaitė – į ekskursiją apie Kauno rusus, gidas Jonas Oškinis – į aviacijos istoriją pasakosiantį žygį į Aleksotą. 

Programoje bus paminėti ir Lietuvos totorių istorijos metai. Menininkė Eglė Narbutaitė šiai progai sukūrė specialius atvirukus, kuriuos viso festivalio metu bus galima rasti „Kaunas 2022“ biure ir miesto kavinėse. Be to, savaitgalį Kauno kavinėse vyks „Gruby Punkt Urban Lab“ organizuojama atvirukų akcija „Jautrusis Kaunas“ – jos metu visi norintys, įkvėpti festivalio patirčių, kviečiami užrašyti savo istoriją ir pasidalinti su nepažįstamuoju.

Jau tradiciškai Istorijų festivalis siekia užčiuopti ir Kauno rajono gyvenviečių atminties pulsą. Specialūs „Kaunas 2022“ autobusai kvies kartu keliauti į Vandžiogalą ir Linksmakalnį. Pastarajame šeštadienį šiuolaikinio cirko pasirodymą pristatys skulptorė Marit Benthe Norheim (Danija) ir šiuolaikinio cirko artistas Džiugas Kunsmanas. Vandžiogaloje tuo tarpu vyks dailininko Mindaugo Lukošaičio parodos „Atminties atspindžiai kraštovaizdyje“ pristatymas bei pokalbis su kūrėju. Abu ekskursai – paskutinę Istorijų festivalio dieną, spalio 9 d.

Du ypatingus festivalio akcentus ruošia aktoriai Dominykas Vaitiekūnas ir Eimutis Kvoščiauskas. Abu menininkai šeštadienį pakvies į „O kodėl ne?“ medinuką Vytauto parke. Dominykas savo pasakojimą „Slabodkės Vyšnelė“, skirtą Vilijampolėje gyvenančiai savo tetai, praturtins muzika, o Eimutis aktoriniais sugebėjimais įprasmins kruopščiai vestą karantino dienoraštį. 

Spalio 7–9 dienomis organizuojamas „Istorijų festivalis“ yra vienas iš didžiųjų „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ renginių, subūręs muziejininkus, teatralus, menininkus, pavienius istorijos entuziastus, profesionalius pasakotojus („storytellers“), vietos bendruomenių aktyvistus ir kitus. Festivaliu siekiama priminti daugiatautę Kauno ir jo apylinkių atmintį, stiprinti dialogą tarp skirtingų bendruomenių, skatinti pasididžiavimą vieta, kurioje gyvename, o kartu – kalbėti šiuolaikiniam europiečiui aktualiomis temomis. Kitąmet festivalis truks beveik visą mėnesį ir prisidės prie Kauno ir Kauno rajono virsmo viena didele Europos scena.

 

Nuotr. autorius: A. Aleksandravičius