Penkeri metai kūrybiškų patirčių, atradimų ir pasiekimų Kaune ir Kauno rajone pristatyti Europos kultūros sostinės forume


Rugsėjo 22–24 dienomis ne tik visos Lietuvos, bet ir visos Europos dėmesys krypo į Kauną ir Kauno rajoną. Atskleidus didžiuosius kitų metų renginius ir kūrybiškai pristačius „Kaunas 2022“ idėjas bei vertybes tapo aišku, kad tai bus vieni geriausių metų miesto istorijoje – tuo pačiu ir įžanga į naują veiksmo ir idėjų kupiną etapą.
Šimtai skvarbių žvilgsnių, stebėjusių „Kaunas 2022“ programos pristatymo renginius gyvai, ir tūkstančiai reakcijų į tiesiogines Europos kultūros sostinės forumo transliacijas, tapo įkvėpimu didiesiems 2022-iesiems metams besiruošiančiai komandai. 
„Jaučiuosi kaip tada, prieš beveik penkerius metus, kai stovėjome prieš dešimt Europos Komisijos ekspertų Vilniuje, Kultūros ministerijoje“, – prieš imdamasi didžiosios programos, prie kurios kūrimo prisidėjo 80 organizacijų, 500 prodiuserių, 4000 atlikėjų ir menininkų, atskleidimo prisiminė V. Vitkienė. Ji prisiminė, kad tuomet pažadėjo žiuri, jog kultūra gali padaryti pokytį žmonių sąmonėse, savitarpio supratime, taip pat – pagydyti miestą nuo amnezijos. 

 
Atminties temos aktualios nepaisant valstybių ribų 
Būtent nuo programos „Atminties biuras“ pristatymo prasidėjo Europos kultūros sostinės forumas. Į dvi ekskursijas po miesto centrą ir Ramybės parką pakvietusios programos kuratorė Daiva Citvarienė ir Justina Petrulionytė-Sabonienė įsitikinusios, kad į meno kalbą išversti žmonių liudijimai gali pasiekti daug daugiau, nei sausai beriami faktai. 
Tokiu būdu ir konstruota „Atminties biuro“ programa – 1972 m. Kauno pavasario įvykiai kitąmet bus pristatyti net dviejuose spektakliuose, tikrais prisiminimais paremtas „Istorijų festivalis“ truks visą mėnesį, šimtus įvairių tautų ir konfesijų atstovų suvienys įspūdingos apimties kūrinys „Kauno kantata“, o į protėvių žemę sugrįšiančių pasaulio litvakų kongresas taps akstinu kalbėti ne tik apie skaudžią praeitį, bet ir apie visų mūsų bendrą ateitį. Itin daug susidomėjimo iš tarptautinės žiniasklaidos sulaukusį programos pristatymo renginį praturtino ir žinia apie ką tik pasirodžiusią iliustruotą knygą „Kauno žydai“ – tai pirmasis toks bandymas papasakoti daugiasluoksnę miesto istoriją. 

Partneriai, kuriantys vertę sau ir miestui
„Šis forumas pradėtas kaip proga ir vieta mokytis ir pasisemti įkvėpimo iš miestų ir organizacijų sėkmės istorijų“, – pristatydama „Kaunas 2022“ partnerysčių programos diskusiją kalbėjo Šiuolaiakinės sostinės programos vadovė Ana Kočegarova. Anot jos, šiemet, patvirtinus drąsią ir ambicingą kitų metų programą, paremtą bendrakūrybos principu, pasirodė natūralu savo patirtimi dalintis su kitais – miestais, kurie planuoja Europos kultūros sostinėmis tapti ateityje, bei šio kultūrinio fenomeno dalimi norinčiais būti kūrėjais. 
Be kitų prelegentų, diskutuoti apie partnerystės ir bendradarbiavimo prasmę A. Kočegarova pakvietė Kaune ir Kauno rajone sėkmingai augančio festivalio „ConTempo“ vadovę Gintarę Masteikaitę. Ji pabrėžė, kad 2022-ieji – unikali galimybė į Kauną atvežti visą pasaulį, o pasauliui – atrasti Kauną. Kultūros profesionalė taip pat džiaugėsi scenos menais kaip vienu efektingiausių būdų veikti kartu, o į „ConTempo“ sėkmės formulę įtraukė į Lietuvą dėl šio festivalio grįžtančius užsienyje kuriančius mūsų šalies atstovus. 
Architektūra kaip katalizatorius
„Modernizmas ateičiai“ – viena ambicingiausių „Kaunas 2022“ programų, siekianti kitąmet žmonėms, idėjoms, renginiams atverti 360 tarpukariu Kaune ir Kauno rajone iškilusių pastatų. Šis siekis sutampa su sparčiu Kauno modernizmo, vadinamo „optimizmo architektūra“, žingsniu UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo link. Neatsitiktinai programos pristatyme modernistinėje Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus auditorijoje dalyvavo ir UNESCO atstovai.
„Modernizmas ateičiai“ – tai architektūros kaip jausmo suvokimas, asmeninio santykio su paveldu mezgimas, istorijos dekonstravimas ir tarptautiniame kontekste aktualių idėjų mezgimas pasitelkiant vietos ir užsienio patirtis bei požiūrius. Visa tai per dirbtuvių, parodų, šiuolaikinio šokio pastatymų, kitų kultūros renginių, ekskursijų ir kelionių prizmę atsivers 2022-aisiais.

 
Suprasti save ir pasaulį per mitą
Nemuno ir Neries santakoje temstant susirinkusius žmones pasveikino vienas „Kaunas 2022“ programos autorių, „Kauno žvėries“ mito kuratorius ir istorijų pasakotojas Rytis Zemkauskas. Jis pakvietė panirti į metaforą ir pabrėžė, kad viskas, ką žinome apie šį pasaulį ir dar sužinosime, yra čia ir dabar, o pasakotojas yra kiekvienas mūsų. 
„Esame tai, ką pasakojame“, – dėstė R. Zemkauskas, pakvietęs suvaldyti aplink tvyrantį chaosą neriant vieną bendrą istoriją, o Europos kultūros sostinės programą atrasti per šiuolaikinį Kauno mitą. Būtent drauge kuriamo mito koncepcija paremta didžioji 2022-ųjų trilogija „Sukilimas“ (sausio 22 d.), „Santaka“ (gegužės 20 d.) ir „Sutartis“ (lapkričio 25–27 d.). Šie renginiai drauge kuriami daugybės Lietuvos ir užsienio menininkų, jų idėjose atgimsta ir istorinės Kaune gimusios bei kūrusios asmenybės bei šių idėjos.

 
Visi kaip vienas istorijoje ir ateityje
Nuo pristatymo metu Kauno kultūros centro terasą užtvindžiusių tradicinės muzikos garsų ir papročių iki drąsių šiuolaikinio meno pareiškimų – Kauną ir Kauno rajoną vienijanti bendruomenių programa siekia atskleisti visapusišką šio regiono veidą, sudarytą iš daugybės vienodai svarbių bruožų, legendų, įsitikinimų bei troškimų. 
Švęsti bendruomeniškumą – vienas didžiųjų „Kaunas 2022“ tikslų. Bendruomenių laboratorijos mikrorajonuose „Fluxus Labas!“ ir „Šiuolaikinių seniūnijų“ programa Kauno rajone – tai jau įvykę renginių, daugiau nei 18000 dalyvių ir per 55000 žiūrovų. Prie ketverius metus trunkančios kelionės jau prisidėjo daugiau nei 350 užsienio ir Lietuvos menininkų, sukurta daugiau nei 70 įvietinto meno kūrinių. Apie savo asmenines keliones ir bendrus žingsnius tikslo link susirinkę Kaune pasakojo bei savo identitetą atskleidžiančius pasirodymus pristatė tradicines ir šiuolaikines vertybes suvieniję bendruomenių atstovai, o Kauno rajoną „apkeliauti“ susirinkusieji buvo pakviesti vaizdo klipo pagalba. Be abejo, tai buvo tik kvietimas 2022-aisiais šią kelionę įgyvendinti ir gyvai.

 
Laimingo miesto formulė – neatsiejama nuo dizaino
Nuo auditorijų plėtros iki žalesnio miesto – dizainas kaip įrankis svarbus iš esmės visuose Europos kultūros sostinės veiklos sferose. Programa „Dizainas laimei“, kaip platforma kurti laimingesnį, tvaresnį, žalesnį miestą, gimė kartu su idėja Kaunui tapti Europos kultūros epicentru. „Jau ruošiant programos paraišką mums buvo aišku, kad norime Kauną matyti ir pristatyti ne tik kaip modernistinės architektūros, bet ir kaip šiuolaikinio dizaino miestą“, – atidarydama penktadienio ryto sesiją verslo centre „Magnum“ kalbėjo „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.
V. Vitkienė ir partneriai susirinkusiems bei sesiją stebėjusiems internetu pristatė lyg vešlus medis išsišakojusį „Dizaino laimei“ veiklų žemėlapį, kuriame – ir naujas prieinamumo gidas bei ženklinimo sistema plačiau auditorijoms atsiverti siekiančioms kultūros įstaigoms, ir kūrybiškam meniniam gyvenimui prikeliama žemsiurbė Nemune prie Zapyškio, ir itin skalsus bendradarbiavimas su Kauno bičiuliu UNESCO dizaino miestų tinkle – Kortreiku Belgijoje, ir tvari mada, ir landšafto dizaino atgimimas, ir, be abejo, Tarptautinė laimės diena, ryškiai įrašyta į svarbiausių tradicinių miesto renginių kalendorių.

 
Kauno ateitis pristatė ugningą užtaisą ne tik 2022-iesiems
Ne tik  platus vietos ir užsienio profesionalų tinklas, bet ir jaunojo Kauno atstovai aktyviai dalyvauja formuojant Europos kultūros sostinės programą. Urbanistiniais ritmais pradėta paskutinioji šių metų forumo sesija pristatė būtent šiuos – „Kylančio Kauno“ – programos akcentus. Apie pokyčius, kuriamus savo galvose ir savo rankomis, kalbėjo nuo pat titulo gavimo metų augantys su Kauno Europos kultūros sostine, jaunuoliai. Dalis jų, pradėję savo kelią kaip mokymų dalyviai, jau dirba „Kaunas 2022“ organizacijoje, kiti aktyviai vysto šio projekto dėka startavusias menines idėjas, kurios taip pat buvo pristatytos Kauno kultūros centro terasoje. Užsiminta ir apie kitąmet vyksiantį jaunimo festivalį „Audra“, jo erdves, nuotaikas ir mastelius, prisimintas šiemet įvykęs „Audros“ pirmtakas – „Per_kūnija“, renginys, kurio programa patikėta išskirtinai jauniesiems. Kuriantys tokį miestą, kuriame patogu ir įdomu gyventi patiems, „Kylančio Kauno“ dalyviai – didžiausias įrodymas to, kad 2022-aisiais Kaunas įžengs į naują kultūrinį ir vertybinį etapą.

Visos Europos kultūros sostinės forumo sesijos buvo transliuojamos tiesiogiai, jų įrašus galima peržiūrėti „Kaunas 2022“ feisbuko ir „YouTube“ paskyrose.
Kaunas ir Kauno rajonas 2022 m. taps viena didele Europos scena. 2022 m. sausio 22 d. įvyks didysis programos „Kaunas 2022“ atidarymas, o per ateinančius metus Kaune ir Kauno rajone įvyks apie 40 festivalių, daugiau nei 60 parodų, per 250 scenos meno renginių (iš kurių – daugiau nei 50 premjerų) ir per 250 koncertų. 
 
Teksto autorė: Kotryna Lingienė
Nuotr. autorius: Martynas Plepys