Festivalis „Ekskursas: švytuoklė” sustabdė akimirką: sukūrė atradimo džiaugsmą Kauno tarpukario modernizmo erdvėse
Praėjusį sekmadienį Kaune, Nepriklausomybės aikštėje, nuo 9:30 iki 16 val. atsidarė vienos dienos iniciatyvos „Ekskursas” paviljonas. Čia, skaisčioje saulės šviesoje, buvo galima išsirinkti patikusį, visada viliojusį Kauno tarpukario modernizmo pastatą ir jo 45 minučių trukmės ekskursiją. Nuo paviljono viena po kitos, grupė lankytojų, leidosi pamatyti pastatus ne tik iš išorės, bet ir atrasti jų autentiškas vidaus erdves, sužinoti pastatų atsiradimo istorijas ir jų vertybes šiandien greitai besikeičiančioje miestų aplinkoje.
Greičiausiai lankytojais užsipildė miesto tyrėjų grupė į Vladimiro Dubeneckio kurtą Karo muziejaus kariljono bokštą. Autentiška, nesenai suremontuota erdvė, su perimetru besisukančiais laiptais, kabančiais laikrodžio mechanizmo svoriais atemė žadą. Tai bene svarbiausias ne tik Karo muziejaus memorialinio komplekso objektas, bet ir viso Kauno miesto vienas iš svarbiausių identiteto ženklų. Nedidelės, dydžiu ribotos grupės, turėjo galimybė prisiliesti prie kariljono varpų, pamatyti neįprastas akiai panoramas.
Lankytojų gausa ir didžiausiu ekskursijų skaičiumi varžėsi netgi du pastatai: išgirtasis 1933-1934 metų, Arno Funko suprojektuotas, A. ir J. Iljinų gyvenamasis namas su įžymiuoju apvaliu langu ir buv. „Pažangos” rūmai, pastatyti 1933-1934 m., bet pagal Felikso Vizbaro projektą. Iljinų bute šiuo metu įsikūrusi dizaino studija „Blank page” atvėrė autentiškai tvarkytas erdves, derinamas su šiuolaikiniais lietuviško dizaino objektais. Tuo tarpo buv. „Pažangos” rūmai, ypač apžiūrint pro lenktą laiptinę kiemo pusėje, gali tikrai pasijusti ne kaip Kaune, o daug didesniame metropolyje. Pastatas atskleidė išlikusius turtingus puošybinius elementus, bandančius interpretuoti nacionalinį lietuvių charakterį materialioje metalo, medžio ar tinko formoje.
Lankytojai registravosi į likusias pastatų ekskursijas: buv. Taupomąsias kasas, buv. Žemės banką, buv. Prekybos, pramonės ir amatų rūmus ar pirmą kartą ekskursijoms atvertą buv. burmistro M.Gravrogko daugiabutį gyvenamąjį namą, su autentiškais baldais viduje ir J.Zikaro sukurtais bareljefais fasade. Kol buvo laukiama ekskursijos, lankytojai čia pat galėjo atsispausti sau šilkografijos technika drobinį maišelį su „Ekskurso” iliustracija mobiliose „Hands on Print” dirbtuvėse.
Ekskursijų ciklas tęsiasi rugsėjo 19 ir 26 dienomis: dėmesys kreipiamas ne tik į Kauno, bet ir į Kauno rajono tarpukario modernizmo objektus. Registracija skelbiama internetu: ekskursas.lt, kur artimiausią savaitgalį galima bus išsirinkti aplankyti Kulautuvos ar Kačerginės kurortinę modernizmo architektūrą, taip pat S.Kudoko projektuotą bažnyčią Pažėruose. Rugsėjo 26 dieną laukia ypač retai lankomi arba visai nematomi tarpukario objektai: žiedinė plytų degimo krosnis Palemone ir radijo stotis Sitkūnuose.
Ekskursijų ciklas „Ekskursas: švytuoklė” rengiamas iš dalies remiant „Kaunas 2022”, kaip programos „Modernizmas ateičiai” dalis. Ekskursijų turinio rengimo partneris – Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras AUTC. Nuotraukų autorius „Ekskursas” fotografas Renardas Gruodis.
Renginio vizualinį identitetą ir suvenyrinių maišelių iliustraciją sukūrė ir pagamino savilaidos spaustuvė „Hands on Press”, Gabrielė Gudaitytė ir Inga Navickaitė–Drąsutė.
Kontaktai: Algimantas Grigas, +370 654 03055, [email protected]
Festivalis „Magenta“ – naujam žvilgsniui į gamtines ir urbanistines vertybes
Į Kauną grįžęs landšafto dizaino festivalis „Magenta“ kviečia apsilankyti netikėtose ir paslaptingose miesto viešosiose erdvėse. Rugsėjo 17–26 d. festivalis apkeliaus beveik dvidešimt vietų Kauno mieste, o rugsėjo 24 d. kvies į muzikinę programą ant Kauko laiptų. Projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ inicijuotas festivalis „Magenta“ Kaune vyks antrą kartą, ir, kaip teigia jo vadovė ir programos sudarytoja Ingrida Vainauskienė, nors šiemet jis bus ne toks ryškus, koks numatomas šventiniais 2022 metais, apsilankyti jame būtina. „Festivalio organizatoriai visų pirma stengėsi atrinkti dalyvius į šventinių 2022 metų festivalį, kada Kaunas atsidurs Europos dėmesio centre, todėl šių metų turiniui dėmesio ir lėšų teko mažiau. Visgi festivalio lankytojai turės unikalią progą iš naujo pažvelgti į miestą ir į festivalio akcentuojamus šlaitus. Labai džiaugiamės, kad, nepaisant organizacinių iššūkių, turėsime ne tik laikinų kūrybinių objektų, ekskursijų, pokalbių, bet ir ilgalaikių reikšmingų objektų, kurie kasmet papildo miesto erdves ir lieka visuomenei“, – sako I. Vainauskienė.
Anot vieno organizatorių, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kuratoriaus Gedimino Banaičio-Skrandžio, Kauno urbanistinę plėtrą veikė Nemuno ir Neries santaka, upių slėniai ir mažųjų upelių griovų šlaitai, aukštus krantus išgraužęs dirbtinis Kauno marių tvenkinys. „Šiandien Kauno miestas turi galimybę iš naujo pažvelgti į susiformavusias gamtines ir urbanistines vertybes, įsivertinti viešąsias erdves, šlaituose augančius miškus ir neskubėdamas jautriai apsvarstyti jų likimą, vertę ir galimybes. Tam festivalio komanda ir kūrėjas Gytautas Kulakauskas sukūrė specialias „Magenta“ kėdes, kurias kviečiame rasti, ant jų prisėsti ir pažvelgti į Kauno miesto panoramą. Taip pat kviečiame skirti laiko pamąstymams, idėjoms ir pasiruošus atvykti į festivalio diskusiją-dirbtuves, kurios vyks rugsėjo 28 d. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje“, – sako Gediminas. Čia visų atėjusiųjų bus klausiama, ką ir kaip daryti, kad miestas vystytųsi tvaria ir žalia kryptimi, ir kad kuo artimesnėje ateityje Kaunas dar kartą taptų sostine – šįkart Europos žaliąja sostine.
„Magenta” startuos jau rugsėjo 17 d. Antano Žmuidzinavičiaus memorialinio muziejaus sodelyje, kur architektas Algimantas Grigas, muziejaus darbuotojai ir kiti kūrėjai atskleis unikalaus, epochų kaitos ir nuoširdžios muziejaus darbuotojų priežiūros suformuotą žaliąją erdvę. Beveik nežinoma, neatrasta, tačiau daug potencialo priimti ir vilioti lankytojus jaukesniam, intymesniam bendravimui ir susitikimams turinti erdvė pasipildys specialiai sukurtu architektūriniu objektu. Šalia vyks kūrybinės dirbtuvės, kuriose visi bus kviečiami įsivaizduoti ir sukurti savo žaliąją erdvę mieste, kurioje norėtųsi medituoti, išgerti kavos ar romantiškai susitikti su mylimu žmogumi.
Festivalis pasipildys performatyvaus meno, garso ir vizualiųjų menų kontekstuose dirbančio Patrio Židelevičiaus instaliacija „Indent“, architektų Kęsto Vaikšnoro ir Lino Tuleikio tarp Pelėdų kalno medžių sukurtu vizualiu objektu „Ryš[k]iai“, Džiugo Karaliaus ir Povilo Konkulevičiaus objektu „Properša“ ir jau minėtomis „Magenta“ kėdėmis, kuriomis bus atkreipiamas dėmesys į Mažojo Ąžuolyno ir kitas Kauno miesto panoramines aikšteles.
Tie, kurie nori prisiminti 2020 metų festivalį, kviečiami užsukti į Nacionalinio Kauno dramos teatro vidinį kiemelį ir įvertinti sienografo Tado Vincaičio-Plūgo ir landšafto dizainerės Ingridos Vainauskienės kūrinio „Šimtmetis“ pokyčius ir augimą, taip pat kino centro „Romuva” pasaže esančią Algimanto Grigo instaliaciją „Ars Plantae“, kurios reikšmė nuolatinėse Kauno statybų nuotaikose tik dar ryškesnė.
Speciali programa sukurta smalsiems ir judriems žmonėms, visada pasiryžusiems miestą, miesto gamtą ir žmones pažinti dar giliau ir plačiau. Ekskursijų programą įgyvendins botanikas Kęstutis Obelevičius, architektas Audrys Karalius, ornitologas Mindaugas Kirstukas, o iššūkį Kauno miesto gyventojams mes trenerė Vilma Povilionienė.
Festivalio programą papildo fantastiškas ir unikalus KTU SAF profesoriaus, miestų tyrinėtojo Kęstučio Zaleckio projektas „Dirbtinio intelekto improvizacijos Kauno ortofotografinio žemėlapio tema“, su kuriuo bus galima susipažinti Laisvės alėjos parduotuvės vitrinoje. Programą vainikuos vieno geriausio Lietuvos multiinstrumentalisto, kompozitoriaus Donato Bielkausko-Donio instaliacija-koncertas „Mirštantis. Miestas. Gyvenimui“. Rugsėjo 24 dieną Kauko laiptų viršutinėje dalyje, Žaliakalnio šlaitų fone Donio muzikoje derės iš prigimties skirtingas garsų turinys – urbanistiniai ir natūralūs gamtos garsai, industrinis peizažas ir natūralios gamtos kraštovaizdis, negyva ir gyva. Instaliacija bus perteikta dviem stereosistemomis, dėl kurių skirtingose erdvės pusėse vienu metu skambės skirtingas garso turinys, todėl klausytojas galės interaktyviai dalyvauti ir pats pasirinkti, kurio šaltinio klausytis, kam teikti pirmumą.
Tiksli reginių ir renginių pradžios vieta ir laikas: www.magentafestival.lt ir festivalio „Facebook“ paskyroje. Visa festivalio programa – nemokama.
Festivalis „Magenta“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Primename, kad Europos kultūros sostinės metais Kaune ir Kauno rajone renginių numatoma daugiau nei metuose yra dienų: daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, iš kurių daugiau nei 50 premjerų, daugiau nei 250 koncertų. Ilgai kartu su daugybe partnerių brandintą Europos kultūros sostinės metų programą „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ atskleis jau šio mėnesio pabaigoje. Rugsėjo 22 d. vyksiančioje tarptautinėje spaudos konferencijoje bus pristatomos „Kauno 2022“ bei kitų Europos kultūros sostinių – „Esch 2022“ ir „Novi Sad 2022“ – programų detalės tarptautinei ir nacionalinei žurnalistų publikai. Rugsėjo 23–24 d. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ pakvies į jau ketvirtą kartą rengiamą Europos kultūros sostinės forumą, kuris šiemet bus dedikuotas išsamiai „Kaunas 2022“ programos apžvalgai ir įvertinimui.