Žaismingas akibrokštas: Kauno oro uostas tampa „Fluxus“ oro uostu
„Jei žmonės, keliaudami į Kauną ar iš jo, nustebs pamatę žodį „fluxus“ ir pasitikrins jo reikšmę internete – jau labai gerai“, – šypsosi aktorius Tomas Erbrėderis, penktadienį, rugsėjo 10 d., atlikęs svarbų vaidmenį netikėtoje ceremonijoje Tarptautiniame Kauno oro uoste. Tiksliau, „Fluxus“ oro uoste – taip, švenčiant Europos kultūros sostinės metus, iki 2022 m. pabaigos vadinsis antrieji pagal dydį oro vartai Lietuvoje.
Įkvėpimas būti drąsiems
Šiuo simboliniu iškabos pakeitimu „Kaunas 2022“ su partneriais nusprendė dar kartą priminti apie unikalias Kaune gimusio „fluxus“ meno srovės pradininko Jurgio Mačiūno, arba George Maciunas, idėjas, kurioms ištikimos ir tokios pasaulinio garso asmenybės, kaip Yoko Ono ar Nam June Paik.
„Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė pabrėžia, kad „fluxus“ – nekonvencinio meno, meno be taisyklių, kūrybiškumo ir žaismės ženklas. „Kauno oro uosto sutikimas dalyvauti šiame fluxsiškame žaidime rodo, koks yra įtraukus šis projektas, kaip jis užburia, įtraukia ir motyvuoja bendradarbiauti“, – sako V. Vitkienė. Anot jos, „fluxus“ dvasia „Kaunas 2022“ projektuose jaučiama nuo pirmųjų dienų. „Fluxus Labas“ – taip vadinasi viena iš svarbiausių „Kaunas 2022“ programų, bendruomenių laboratorijos, veikiančios Kauno mikrorajonuose ir suburiančios vietos gyventojus bei įvairių sričių menininkus, drauge kuriančius šiuolaikines vertybes. Na, o „Fluxus“ festivalis – vienas ryškiausių šiuolaikinės sostinės programos renginių, šios programos triumfo diena, kuri šiemet vyks rugsėjo 11 d. ir (ne)tradiciškai kulminuos kopimu į Parodos kalną.
Būtent kopimu į Parodos kalną prieš keletą metų susidomėjo Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius Tomas Erbrėderis. „Fluxus“ oro uosto atidaryme lakūną Mačiūną suvaidinęs menininkas pasakojo tuomet su bičiuliu architektu prie akcijos prisijungęs spontaniškai ir dalyvaujantis joje kasmet. T. Erbrėderis, tapęs ir oro uosto persimainymo režisieriumi, išsidavė, kad mąstydamas apie rugsėjo 10-osios renginį ir prisimindamas, kiek drąsos turėjo Mačiūnas kurdamas JAV prieš 60 metų, turėjo save net kiek pristabdyti… „Man patinka šio kūrėjo mintys apie tai, kad menas turi būti prieinamas visiems ir gali būti kuriamas iš to, kas yra po ranka“, – pabrėžia aktorius, kviečiantis pamąstyti, ar apskritai toks judėjimas, kaip „fluxus“, įmanomas šiandien, – „Juk neužtenka vien apsivilkti spalvingo kostiumo – po juo turi slypėti idėja.“
Verslas be kultūros – netvarus
„Labai džiaugiamės tuo, kad jau kitais metais Kaunas taps Europos kultūros sostine, o tai reiškia, kad ir šio miesto oro uostas taps kultūros vartais tūkstančiams atskrendančių lankytojų. Ta proga ir oro uostas laikinai užsideda „Fluxus“ skrybėlę. Tikime, kad organizatoriai pasiūlys nestandartinių sprendimų, kurie ne tik pasitiks bet ir nuo pirmo žingsnio kultūrinėmis iniciatyvomis įtrauks atvykusius svečius“, – apie bičiulišką partnerystę su drąsių idėjų nestokojančia „Kaunas 2022“ komanda pasakoja valstybės įmonės „Lietuvos oro uostai“ generalinis direktorius Marius Gelžinis.
Prie drąsaus ir svarbaus Kaunui, Kauno rajonui bei visai Lietuvai žingsnio prisidėjo ir įmonė „Imlitex Holdings“, finansavusi naujojo „Fluxus“ oro uosto iškabos gamybą. „Manome, kad verslas be kultūros, vertybių ir filosofijos yra visiškai netvarus ir betikslis. Siekiame keisti visuomenės požiūrį, kad verslas visuomet ieško tik finansinių naudų, todėl stengiamės augti kaip socialiai atsakingas, draugiškas bendruomenei verslas ir skleisti žinią, kad pasaulį galima keisti ne tik pinigais“, – įsitikinęs „Imlitex Holdings“ valdybos pirmininkas Vygandas Blandis. Anot jo, šios įmonės vertybės – bendrumas, patikimumas ir kūrybiškumas – sutampa su „Kaunas 2022“ vizija ir idėjomis. „Kauną matome, kaip turintį potencialą, todėl kultūringos bendruomenės ugdymas yra labai svarbus. Norime miesto, kuriame visi svajotų gyventi, o svajonę gali įžiebti tik mylintys šį miestą.“
Kitais metais Kaunas ir Kauno rajonas taps milžiniška Europos scena – čia renginių numatoma daugiau nei metuose yra dienų. Kultūros išvengti tikrai nepavyks – bus surengta daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, iš kurių daugiau nei 50 premjerų, daugiau nei 250 koncertų. Su daugybe partnerių ilgai brandinta didžioji Europos kultūros sostinės metų programa bus atskleista spaudos konferencijos metu rugsėjo 22 d. bei tarptautinio Europos kultūros sostinės forumo metu rugsėjo 23–24 d.
Nuotr. autorius A. Aleksandravičius
