2019 metais baigęs cirko studijas „Codarts“ menų universitete, Roterdame, cirko artistas Kolja Huneckas iškart buvo nominuotas „circusnext 2020-2021“ – prestižinei Europos cirko projektų platformai. Į Kauną festivalio „ConTempo“ kvietimu kitą savaitę atvykstantis ir net du vakarus kontempliatyvų spektaklį „CM_30“ pristatysiantis menininkas į poetišką vienį sujungs erdvę, žiūrovus ir spalvotus savadarbius diskus, o svaiginantis, bet kartu atpalaiduojantis šviesos, spalvų, šešėlių ir muzikos reginys visus susirinkusius panardins į ramią ir spalvotą atmosferą.
„Spalvos yra labai galingos ir aš pats tai stipriai patyriau“, – prisipažįsta K. Huneckas. – Kelias valandas praleidęs studijoje, apšviestoje žalia šviesa, supratau, kaip ji pakeitė mano suvokimą. Turbūt dėl to spektaklis „CM_30“ tapo meditatyvus – juk jame šviečianti monochromatinė šviesa leidžia auditorijai nurimti.“
– Kolja, kaip susidomėjote cirku?
– Mokykloje reikėjo pristatyti projektą ir aš pradėjau žongliruoti kamuoliukais bei diabolo. Laikui bėgant šis pomėgis niekur nedingo – jis buvo gyvas ir per savaitines jaunimo cirko treniruotes. Baigęs mokyklą nusprendžiau gilintis į žongliravimo kamuoliais subtilybes ir pasirinkau cirko bakalauro studijas „Codarts“ menų universitete, Roterdame.
– O tada įūsų gyvenimą atėjo magija – magija tikrąja žodžio prasme!
– Miunchene dirbau su draugu, kuris jai skyrė labai daug dėmesio. Mes kartu mokėmės Roterdame ir nuo tada aš jos nepaleidau – naudojau ją savo asmeniniuose darbuose.
– Dar studijuodamas sukūrėte vien tik jums būdingą stilių – pradėjote derinti teatrą su vinilinėmis plokštelėmis. Ir nors paskutiniais metais jos išgyveno atgimimą, jūs jas naudojote ne visai pagal paskirtį.
– Universitete, gavęs užduotį, pradėjau tyrinėti magiją bei žongliravimą vinilo plokštelėmis. Tiek jomis susidomėjau, kad su šiais diskais dirbau ir toliau – naudodamas jas sukūriau baigiamąjį projektą „me-mo-ri!“ Tačiau vinilo plokštelės labai trapios ir greitai lūžta, todėl pamažu pradėjau naudoti skaidresnį ir tvirtesnį plastiką. Supratau, kad naudodamas paprastus diskus, turėsiu daugiau galimybių pasakyti žiūrovams tai, ką noriu. Juk paprastai žmonės turi savo nuomonę, susijusią su tam tikrais kasdienio gyvenimo atributais. Pavyzdžiui, vinilai jiems asocijuojasi su didžėjais ar primena senelius. O neutralūs objektai nesukuria klišinių asociacijų.
– Spektaklyje „CM_30“ žiūrovą kviečiate į pasivaikščiojimą po spalvų pasaulį, kuriame kartu su juo kuriate sinestetinę spalvų erdvę, akustiškai užpildytą Rutgerio Zuydervelto sukurtomis kompozicijomis, padedančiomis stipriai patirti visatos laikinumą ir grožį. Kaip pasirodyme atsirado spalvos?
– Nuo pirmųjų prototipų, kuriems naudojau skaidrų plastiką, sukūriau kitokio tipo diskus: kai kurie jų veidrodiniai, kiti – su viduje esančiais spalvų filtrais. Papildomai pastačiau 30 cm skersmens lempas, prie kurių diskus galima pritvirtinti, taip pakeičiant visos erdvės atmosferą. „CM_30“ diskai ir lempos tampa mano tapybos įrankiu.
– Negalime pamiršti ir dar vieno svarbaus elemento – muzikos.
– Muziką spektakliui sukūrė olandų kompozitorius Rutgeris Zuyderveltas-Machinefabriek. Kartu kūrėme ryšį tarp vaizdinės ir akustinės patirties, kad žiūrovai galėtų visiškai pasinerti į ramią „CM_30“ atmosferą.
– Turbūt galima teigti, kad kiekvienas, apsilankęs spektaklyje „CM_30“, iš jo išsineš labai skirtingas patirtis?
– Spalvos suvokimas – labai subjektyvus. Pavyzdžiui, mano raudona atrodo kitaip nei jūsų raudona. Be to, asociacijos vizualios informacijos, cirko technikos ir muzikos atžvilgiu yra labai įvairios, todėl norėčiau, kad kiekvienas žiūrovas atsisėstų, atsipalaiduotų ir mėgautųsi asmeniniu įspūdžiu bei patirtimi.
 
Festivalį „ConTempo“ pristato „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, organizuoja VšĮ „Kultūros platforma“, finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Kauno miesto ir rajono savivaldybės bei Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerija. Dalis festivalio renginių nemokami, į mokamus renginius bilietus platina „kakava.lt“.
Visa festivalio programa: https://www.contempofestival.lt
 
Nuotraukos autorius M. Ziemer