Kauno patriotas ir Lietuvos čempionas Paulius Jankūnas: „Esame drąsūs, ryžtingi, energingi, ambicingi“
[embedyt] https://www.youtube.com/watch?v=wfX-_buE210[/embedyt]
„Gimiau, užaugau, mokiausi, šeimą sukūriau Kaune, sportuoju ir dirbu, žaidžiu už geriausią Lietuvos komandą“, – tikrai ne per kukliai prisistato Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos kapitonas Paulius Jankūnas, 2021 m. birželio 7-osios vakarą „Žalgirio“ arenoje į savo biografiją „įsirašęs“ jau penkioliktąjį Lietuvos čempiono žiedą.
Tiesa, ši vasara jau beveik du dešimtmečius, su trumpa pertrauka, žaliai-baltai alsuojančiam puolėjui – išskirtinė. Neseniai jis priėmė svarbų sprendimą savo, kaip profesionalaus sportininko, gyvenime – nebeatstovaus Lietuvai nacionalinėje vyrų krepšinio rinktinėje. „Kaunas 2022“ ambasadorius, savo miesto patriotas apie pokyčius kalba šaltakraujiškai, kartu nė akimirkai neleidžia sudvejoti, kad krepšinis ir Kaunas – dvi jo didžiosios meilės. Žinoma, po šeimos.
Kaip jūs pats suprantate, kad atėjo metas pokyčiams – štai ką tik paskelbėte, kad baigiate karjerą rinktinėje. Ar ilgai tenka ruošti save rimtam žingsniui?
Tai tiesiog procesas. Visi mes senstame, o sportininkams kūno pokyčiai dar anksčiau pasijaučia. Aš tai priimu kaip natūralų dalyką. Kai pats atėjau visai dar jaunas, tada išėjo vyresni. Dabar ateina nauji žaidėjai. Visada taip bus.
Kokius esminius etapus savo kaip sportininko karjeroje išskirtumėte?
Pirmasis etapas – kai iš vaikų krepšinio perėjau į vyrų sportą, iš „Žalgirio“ dublerių patekau į pagrindinę komandą. 2003 metais žaisti petis į petį su Arvydu Saboniu ir visais kitais garsiais žaidėjais man, paprastam vaikui iš Kauno, buvo kažkas neįtikėtino, svajonės išsipildymas. Baimės, nerimo jaučiau, buvo nedrąsu, bet vyresni žaidėjai rodė pavyzdį.
Kitas etapas – patekimas į nacionalinę komandą. Tai, aišku, lieka visam gyvenimui. O trečias įsimintinesnis – patekimas į finalinį „Eurolygos“ ketvertą su „Žalgiriu“. Mano ir „Žalgirio“ ilgoje kelionėje, po ne vienos negandos, kurios liko praeityje, tai simbolizavo tobulėjimą, augimą ir sustiprėjimą.
O kokie „Žalgirio“ klubo pokyčiai įsiminė jums asmeniškai visam gyvenimui?
Tikrai, negali pasakyti, kad „Žalgiris“ – vien darbas. Tai ir hobis, ir gyvenimo būdas, ir pats gyvenimas. Daug laiko tam atiduodi, daug sportuoji, daug stengiesi, kad laimėtum ir kažką pasiektum. O kai tai pavyksta padaryti, malonu. Malonu gauti medalį, Lietuvos čempiono žiedą. Emocijos praeina, medalius pasidedi į lentyną, bet jie nepasimiršta. Atsiminimai lieka visam gyvenimui.
Koks Kauno, būsimosios Europos kultūros sostinės, pokytis pastaraisiais metais jūsų akimis ryškiausias?
Man kaip tikram kauniečiui labai patinka, kaip mano miestas keičiasi ir tobulėja. Kaip auga, virsta gulbe iš ančiuko, jei galima taip pasakyti. Manau, kad Kaunas tampa komfortiškesniu gyventi, o kai žmonėms gerai gyventi, tai ir bendra miesto emocija geresnė. Išvažiavę grįžta, nauji atvažiuoja. Pamato, kad Kaunas dideliais šuoliais eina į priekį, pasilieka, sukuria šeimas, įkuria verslus. Manau, Kaunas tampa labai patrauklus. Jis smarkiai auga – pažiūrėkite, ne vien geografiškai, bet ir kultūriškai. Daug renginių – kad ir toje pačioje „Žalgirio“ arenoje kiek visko vyko, kol neužklupo pandemija.
Kaip manote, kodėl žmonės bijo pokyčių ne tik savo gyvenimuose, bet ir aplinkoje?
Manau, kad būna, jog žmonės susigyvena su kasdienybe ir ją laiko norma. Jie nenori nieko keisti -- tai ir tie žmonės, kurie valdo miestus. Atrodo, yra kaip yra, ir yra gerai, bijoma žengti pirmą žingsnį į permainas, į naujoves. Galbūt trūksta ryžtingumo? Kaunas juk irgi pradėjo keistis ne taip ir seniai, aš tai vertinu labai teigiamai.
Kurių dalykų savo mieste Kaune visgi nesutiktumėte pakeisti? Kas jums simbolizuoja šį miestą ir be ko jo neįsivaizduojate?
Jei šnekėtume apie apčiuopiamus dalykus... Taip, Laisvės alėja atnaujinta, bet jos vertė ir simbolika nepasikeitė. Ji visuomet buvo Laisvės alėja ir dabar tapo dar ryškesniu traukos objektu. Kultūra, pramogos, užsiėmimai, kavinės – vaikams ir suaugusiems – tai traukia daug žmonių.
Aišku, Kauno mentalitetas yra toks – esame drąsūs žmonės, ryžtingi, energingi, ambicingi, siekiantys tikslų. Nenorėčiau, kad tai pasikeistų. Kai mieste yra žmonių su tokiomis savybėmis, jis auga, o ir patys žmonės tobulėja bei gerai jame jaučiasi.
„Kaunas 2022“ ambasadorius, 15 kartų Lietuvos krepšinio čempionas Paulius Jankūnas tiki, jaučia ir prisideda prie to, kad miestas išaugo. Išaugo iš kompleksų ir baimių, turi ambicijų tapti ryškiu ir įkvepiančiu, pokyčiams atviru, bendruomenes vienijančiu Europos centru. Jau 2022-aisiais Kaunas taps Europos kultūros sostine. Krepšinio klubui „Žalgiris“ – pakeliui. O jums?
Vaizdo įrašo ištrauką galite matyti paspaudę čia.
Nuotr. autorius – M. Plepys
Nacionalinis Kauno dramos teatras kartu su „Kaunas 2022“ ruošiasi išskirtiniam projektui su pasaulinio garso režisieriumi Robertu Wilsonu
Nacionalinis Kauno dramos teatras jungia aukščiausią tarptautinio bendradarbiavimo pavarą – pradeda pasiruošimą išskirtiniam „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos įvykiui – avangardiškiausio XX–XXI a. scenos režisieriaus, Roberto Wilsono, premjerai. Gegužės 17–19 dienomis Nacionalinio Kauno dramos teatro atstovai lankėsi Diuseldorfo D‘haus (Vokietija) teatre. Čia gyvai susitiko su būsimais koprodukcijos partneriais ir pačiu režisieriumi.
2022-ais metais, Kaunui tapus Europos kultūros sostine, meninėje Kauno pašvaistėje sužibs tarptautiniai sceniniai projektai. Jau dabar galima pristatyti vieną iškiliausių spektaklių, kuriam telkiamos didelės pajėgos: 2022 metų rugsėjį Lietuvos žiūrovai Nacionaliniame Kauno dramos (NKDT) teatre išvys Roberto Wilsono režisuotą monospektaklį „Dorianas“. Dramaturgo Darryl Pinckney pjesė, paremta Oscaro Wilde‘o romanu „Doriano Grėjaus portretas“ bei tapytojo Francio Bacono biografijos motyvais. Tai pasaulinė premjera, kurią R. Wilsonas pristatys Diuseldorfe, D‘haus teatre 2022-ųjų metų birželio mėnesį, o rugsėjį šią premjerą pristatys Lietuvoje kartu su Nacionalinio Kauno dramos teatro kūrybine komanda.
Teatro vadovas Egidijus Stancikas su pasaulinio lygio režisieriumi Robertu Wilsonu derybas dėl šio spektaklio pastatymo NKDT pradėjo jau po 2019 m. įvykusios Giacomo Puccini operos „Turandot“ premjeros Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Teatro direktorius džiaugiasi: „Esu dėkingas likimui ir Gintautui Kėvišui, kuris pastatymo LNOBT metu garantavo Nacionalinio Kauno dramos teatro kūrybinį potencialą ir pajėgumą. Po šios atsakingos rekomendacijos ir prasidėjo labai nuoseklus bendravimas su režisieriumi Robertu Wilsonu, kuris peraugo į konkrečius planus bei datas. Netgi apima jaudulys pagalvojus, kiek esame priartėję prie šios svajonės išsipildymo, svajonės, kurios gali siekti ir pavydėti bet kuris geriausias pasaulio teatras.“
Išvyka į Duseldorfą buvo pirmoji ir labai svarbi po ilgą laiką trukusių susirašinėjimų bei virtualių susitikimų, vykusių su partneriais Vokietijoje ir skirtingose valstybėse dirbančiais spektaklio prodiuseriais. Tuo metu D‘haus teatre vyko R. Wilsono monospektaklio repeticijos, tad Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas, pavaduotoja rinkodarai Agnė Burovienė, scenos inžinierius Tomas Žilinskas ir šviesų operatorius Saulius Laucevičius iš arti stebėjo procesus scenoje. Šioje kelionėje pavyko sukonkretinti spektaklio pastatymo detales su režisieriumi Robertu Wilsonu ir jo komanda: vykdančiąja režisiere Ann-Christine Rommen, scenografe Stephanie Engeln, šviesos dailininku Marcello Lumaca ir kitais tiesiogiai prie šio spektaklio įgyvendinimo dirbančiais asmenimis.
„Per keturias repeticijų dienas suvokėme režisieriaus R. Wilsono darbo metodą, kuriame ypatingai svarbi kiekviena smulki detalė ir įsiklausymas. Žavėjo, su kokia atsakomybe D‘haus komanda atstovauja savo teatrą, cechą, stengiasi pateisinti režisieriaus pasitikėjimą. Žavėjo susikaupimas, atmosfera, 20 su režisieriumi dirbančių žmonių tarsi alsavo vienu širdies ritmu“, – įspūdžiais dalijosi E. Stancikas.
Generalinio direktoriaus pavaduotoja rinkodarai A. Burovienė apibendrino projekto svarbą: „Šią premjerą vertiname kaip kultūrinį įvykį ir neeilinę patirtį mūsų teatro istorijoje, kuriai ruošiamės jau daugiau nei metus. Susitikimo metu aptarėme daug esminių dalykų dėl spektaklio pritaikymo ir kūrimo detalių Nacionaliniame Kauno dramos teatre, kurias sudėtinga įvertinti iš brėžinių ir elektroninių laiškų. Pasaulyje pripažintų kūrėjų paprastumas ir noras bendradarbiauti neabejotinai jaudina, nes šis spektaklio pastatymas – naujas kūrybinės kokybės bei estetikos puslapis, o kartu ir didelis iššūkis bei paskata visam teatro kolektyvui.“
Nacionalinis Kauno dramos teatras, „Kaunas 2022“ partneris, parengs keturis ryškius tarptautinius projektus. „Labai džiaugiamės teatro komandos pilnu ir ambicingu įsitraukimu į „Kaunas 2022“ projekto bendrakūrystę. Ši institucija yra vienas stambiausių Europos kultūros sostinės programos partnerių. Laukiame rugsėjo, kuomet Lietuvai ir visam pasauliui galėsime pristatyti visus teatro ir dešimčių kitų organizacijų parengtus projektus stulbinantiems 2022-iesiems. Nors vis dar gyvename karantino sąlygomis, intensyviai ruošiamės 2022-ųjų metų programai, subursiančiai kauniečius ir miesto svečius. Laukia ištisus metus truksiantis renginys, atversiantis progą išgyventi pačias stipriausias kultūrines patirtis ir pamatyti žinomiausių menininkų darbus, tarp jų ir Roberto Wilsono, kuris yra svarbus ne tik Kaunui ir Lietuvai, bet ir visai Europai“, – apie projekto svarbą sakė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos vadovė Ana Kočegarova. Visa scenos menų ir kitų sričių programa bus pristatyta 2021 m. rugsėjo mėnesį „Kaunas 2022“ organizuojamoje nacionalinėje ir tarptautinėje spaudos konferencijoje.
NKDT informacija
Nuotraukos NKDT ir M. Plepio
„Kiemų šventės“ metu Kaunas taps vienu dideliu kiemu
Miestiečių pasiilgta tradicinė „Kiemų šventė“ sugrįžta po metų pertraukos kartu su visais Kauno miesto ir rajono gyventojais birželio 10 d. švęsti bendruomeniškumo. Įprastai prie bendro vaišių stalo žmones kvietę vieni iš renginio organizatorių „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ šįmet siūlo paminėti „Kiemų šventę“ neįprastu būdu.
„Šių metų „Kiemų šventė“ nėra tokia tradicinė, kaip paprastai. Labai norėtume visus Kauno miesto ir rajono gyventojus bei miesto svečius tradiciškai kviesti prie bendro stalo Laisvės alėjoje, tačiau dėl pandemijos negalime susitikti, bendrauti ir dalintis maistu, todėl nusprendėme dalintis muzika, šokiu ir kitais meniniais pasirodymais bei įvairiausiais bendruomenių sukurtais darbais,“ – sako „Kaunas 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas!“ koordinatorė Simona Savickaitė.
„Kaunas 2022“ programa „Fluxus Labas!“ nuo projekto pradžios formalias ir neformalias Kauno miesto ir rajono bendruomenes išaugino iš uždarumo – atviri ir artimi kaimynai jau ne vienerius metus kuria ir puoselėja bendruomeninius meno projektus, verslus ir šventes: nuo Senamiesčio bendruomenės vystomo bendruomeninio muilo gamybos verslo iki menininkus buriančios Žaliakalnio „Žemuogių pievelės“.
Karantino laikotarpis taip pat netapo kliūtimi bendruomenėms ir toliau burtis ir puoselėti draugystę – sustiprėjusios ir išaugusios Kauno miesto mikrorajonų bendruomenės dar sausio mėnesį ėmė burtis į virtualius susitikimus, skirtus ne tik stiprinti kaimynų tarpusavio ryšį, bet ir kartu kurti 2022-iesiems, Europos kultūros sostinės titulo metams, skirtą programą. Projektus tęsia ir „Fluxus Labas!“ laboratorijose jau trečius metus dalyvaujančios Kauno bendruomenės, įvairių sektorių organizacijos, „Kiemų šventės“ metu pristatysiančios savo talentus ir kartu vystomus bendruomeninius verslus, projektus bei veiklas.
Kartu švęsti bendruomeniškumą planuoja ir įvairios kultūros įstaigos: „Kauno kultūros įstaigos yra itin išsiilgusios bendravimo, nori būti kartu – dauguma iš jų taip pat yra kaimynės, „Kiemų šventės“ metu susitinkančios dalintis savo talentais. Džiaugiamės, kad jos jungiasi kartu su bendruomenėmis – jų atvirumas ir bendrystė rodo, jog Kaune sugyvena daugybė įvairių žmonių, savo skirtumais praturtinančių miestą ir rajoną,“ – pastebi S. Savickaitė.
„Kiemų šventę“ Kauno miesto ir rajono gyventojai bei svečiai kviečiami atrasti patys – renginio metu bendruomenišku kiemu taps visas Kauno miestas, kuris renginio dalyvius nustebins netikėtais, spontaniškais pasirodymais ir meninėmis instaliacijoms.
Prasidėjo tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija": savaitė istorijų tiek ore, tiek ant žemės
Tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija“, po dviejų metų pandeminės pertraukos, sugrįžo gyvam susitikimui. Birželio 6-13 d. Kaišiadoryse, Kaune, Smalininkuose ir Raseiniuose, festivalis, kurio tema „Private Zone(s)“, pristato svečių iš Suomijos, Švedijos, Estijos ir Ispanijos darbus bei naujausius Lietuvos šiuolaikinio cirko kūrėjų spektaklius, kuriuose įvairios cirko disciplinos tiek ore, tiek ant žemės, įtraukia savo energija, humoru ir kviečia pasikalbėti rimtomis temomis.
Pirmąjį šių metų vasaros savaitgalį, po kaitria Kaišiadorių saule, festivalį atidarė net dvi premjeros – Lietuvoje kuriančių šiuolaikinio cirko menininkų darbai. Kęstas Matusevičius (Lietuva), Aino Mäkipää (Suomija) ir Lyla Goldman (JAV) atkreipdami dėmesį į drabužius ir jų istorijas, spektaklyje šeimai „Clothes and Us“ kalba apie tvarios mados judėjimą ir naujam gyvenimui prikelia naudotus drabužius. Spektaklis, kuriame jungiasi įvairios cirko disciplinos: kiniškas stulpas, oro šilkai, klounada ir žongliravimas, šią savaitę pasirodys festivalio programoje Kaune ir Raseiniuose. Atlikėjai kviečia žiūrovus atnešti nenaudojamus savo drabužius ir taip jiems padėti tapti pasirodymo personažais.
Aktorius ir cirko artistas Džiugas Kunsmanas ir „Teatronas“ festivalio „Cirkuliacija“ programoje pristato naujausią judesio ir cirko pasirodymą „Mood“. Menininkas kurti šį spektaklį pradėjo karantino pradžioje galvodamas apie tai, kas vyksta su atlikėjų kūnais tada, kai jie įstringa karantine. Spektaklyje susijungia kontrastingi dalykai – cirkas ir depresiškas kūnas, negalėjimas judėti. Menininkas ieško atsakymų – ką reiškia būti cirko atlikėju privačioje erdvėje ir kaip moralinį palūžimą pristatyti kaip cirko triuką. Pasirodymas po atviru dangumi žiūrovų dar laukia Kaune, Smalininkuose ir Raseiniuose.
Pirmieji festivalio užsienio svečiai – menininkai iš Švedijos – trupė „ENT Company“. Kaišiadorių publika jau turėjo progą įvertinti jų koncertą-spektaklį „Plast“.
Pasirodymą kuriantys trys atlikėjai: Hege Eriksdatter Østefjells, Karoline Aamås ir Love Kjellssonas – scenoje naudodami tokias paprastas priemones kaip plastikas ir ledas, atkeliavusius iš kasdienės aplinkos, kuria vaizdinius, skatinančius apmąstyti šiandien itin aktualias ekologijos problemas. Gyvos muzikos ir oro akrobatikos pasirodymas Lietuvos publikai birželio 10 d. Kaune, birželio 12 d. Smalininkuose ir 13 d. Raseiniuose.
Be festivalį jau pradėjusių trupių, žiūrovų Kaune laukia ir du energingi humoro pasirodymai – birželio 9 d. suomiškas chaosas moteriškoje trupėje „Sisus Sirkus“ ir jų nutrūktgalviška oro akrobatika spektaklyje „Mosh Split“, o birželio 12-13 d. vyrukų trupė iš Ispanijos „eia“ su vaidinimu „InTarsi“.
Visa tarptautinį šiuolaikinio cirko festivalio „Cirkuliacija“ programa teatronas.lt/cirkuliacija. Festivalio rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba ir Kauno miesto savivaldybė. Bilietus platina Tiketa.
Nuotraukos autorius – Donatas Ališauskas. Festivalio „Cirkuliacija“ atidarymo Kaišiadoryse akimirkos.
„Teatro kubas“: nauja, įdomi pamokas paįvairinanti priemonė
Pažinti teatrą ir įvairius jo procesus galima pačiais įvairiausiais būdais – apsilankius spektaklyje, sudalyvavus edukacinėje programoje, pasivaikščiojus po užkulisius. Bet kodėl teatro nepažinus mokykloje? Brandindamas šią viziją, Nacionalinis Kauno dramos teatras kartu su Kaunas 2022 inicijuoja edukacinį projektą „Teatro Kubas“, skirtą atskleisti ir ugdyti vaikų ir jaunimo kūrybinį potencialą bei gilinti jų žinias apie kultūros bei meno procesus.
Nuo teksto iki brėžinių ir apšvietimo
Projekto tikslas – sukurti įdomią ir naują edukacinę priemonę, „Teatro Kubą“, kurios turinys būtų sudarytas iš teatre naudojamų priemonių: pjesių, bilietų, dramaturgų bei režisierių naudojamos medžiagos ir kitų priemonių, atspindinčių spektaklio gimimo procesą. Šie kubai – tai juodos scenos dėžės muliažai, kurios gali pasitarnauti kaip edukacinė priemonė lietuvių kalbos, matematikos, dailės ir kitose pamokose. Pasitelkus pjesę, galima rengti skaitymus lyg tikrame teatre, atlikti teksto suvokimo užduotis, vaidinti scenas ir pan. Taip pat galima pasigaminti lėles ar sukurti savo scenografiją: pasiruošti brėžinius, kad scenografijos elementai atgimtų tikroje scenoje, atlikti dekoracijų apskaičiavimus, mokytis kurti scenos pašvietimą. Pagal pateiktas bilietų pardavimo ar reklamos planavimo ataskaitas, skaičiuoti pokyčius, numatyti bilietų kainas ir t.t. Teatras savyje talpina daugybę įdomių dalykų, kuriuos pasitelkus galima pamokas paversti gerokai įdomesnėmis. Ši edukacinė priemonė skirta 1-8 klasių moksleiviams bei ikimokyklinukams.
Pilotinė teatro kubo versija buvo išbandyta dar 2018 metais su Kauno LSMU gimnazijos bei „Herojaus“ mokyklos pedagogais ir 1-5 klasių mokiniais bei susilaukė teigiamų atsiliepimų.
„Bandant pirmuosius teatro kubus, vaikus labiausiai sužavėjo tai, kiek daug įvairiausių profesijų slypi teatre. Kad čia yra ne tik aktoriai ir režisieriai, bet prisidėti prie spektaklio kūrimo gali kurdamas kostiumus, scenografiją, ieškodamas muzikos ar labiausiai emociją atspindinčių spalvų. Tuo tarpu mokytojai džiaugėsi, kad naudodami realius pavyzdžius iš teatro, daug lengviau gali sudominti vaikus ir išaiškinti norimą temą“, – patirtimi dalinosi idėjos autorė, NKDT vadybos skyriaus vadovė Skaistė Jurėnė. Tačiau siekdami, kad edukacinė priemonė kuo labiau atitiktų pedagogų poreikius, mokyklos programą, į „Teatro kubo“ kūrimą Nacionalinis Kauno dramos teatras įsijungti kviečia ir pedagogus.
Į procesą įtraukiami ir pedagogai
Pirmasis „Teatro Kubo“ projekto etapas startuoja jau 2021 m. birželio 8-11 d. Anne Graswinckel (Nyderlandai) vedamomis kūrybinėmis dirbtuvėmis pedagogams. Anne Graswinckel – rašytoja, teatro pedagogė, kultūros projektų vadovė. Seminaro metu ji pristatys savo metodiką, kartu su pedagogais kūrybinių dirbtuvių metu parengs edukacinio teatro kubo priemones ir metodologiją, kurie papildys „Teatro Kubą“. „Anne‘s Graswinckel požiūris į teatro ir mokyklos apsijungimo galimybes, jos kūrybiška mokymosi metodika įkvepia, todėl pakvietėme ją tapti šio projekto dalimi. Olandijos vyriausybė remia programą, kuri ieško būdų, kaip menus integruoti į mokymosi procesą, o Anne būtent šioje srityje dirba. Atvykusi į Kauną, lektorė supažindins mokytojus su savo metodika bei kartu ieškos būdų, kaip ją adaptuoti „Teatro Kubui“, – dėstė edukacinės veiklos koordinatorė Inga Samoškaitė.
Po šių kūrybinių dirbtuvių bus kuriamas teatro kubo prototipas, kurį jau šį rudenį galės išbandyti keletas mokyklų, pateikti pasiūlymus tobulinimui. Atsižvelgus į pastabas planuojama pagaminti 50 kubų, kurie pasieks Kauno miesto ir rajono mokyklas kartu su edukacine programa jau 2022 metais. Tikimasi, kad aktyviai įvairių pamokų metu naudodamiesi šia edukacine priemone, mokytojai galės lengviau sukurti įdomias, įtraukiančias veiklas.
Registracija į dirbtuves ir daugiau informacijos: www.tiny.cc/TeatroKubas. Dirbtuvės yra nemokamos, vyks Nacionaliniame Kauno dramos teatre anglų kalba su vertimu į lietuvių kalbą.
Kaunas ir Kauno rajonas 2022-aisiais taps Europos kultūros sostine. Projektas įgyvendina 8 krypčių programą, kurios svarbi dalis – kultūros partnerysčių projektai, vystomi su 64 kultūros organizacijomis. „Kaunas 2022“ – tai judėjimas iš laikinosios sostinės šiuolaikinės link, vykdant projektus, skatinančius pokytį Kauno kultūros sektoriuje.
NKDT informacija
Savanorystė kultūros sostinės programoje – erdvė atsiskleisti ir prisidėti prie istorinio įvykio
Paskutinįjį pusmetį iki didžiojo Europos kultūros sostinės atidarymo žingsniuojanti „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” komanda intensyviai ruošiasi programai. Kaip sukurti kuo įspūdingesnį reginį svečiams iš visos Europos rūpinasi daugiau nei šimtas kultūros organizacijų, daugybė menininkų: režisierių, prodiuserių, scenografų, choreografų, šokėjų ir kitų. Tačiau vieni iš pačių svarbiausių žmonių Europos kultūros sostinės programoje yra savanoriai – be jų svetingumo, pagalbos pasitinkant svečius ar įgyvendinant techninius bei kūrybinius renginio sprendimus – šiandien neįsivaizduojamas nei vienas kultūros sostinės įvykis. O įspūdinguose, didžiuosiuose Mitinės trilogijos renginiuose, pritrauksiančiuose gausybę lankytojų, gali prireikti virš 400 savanorių pagalbos vienu metu.
„Savanoriai, „Kaunas 2022” dar vadinami Kultūristais, ne tik jungiasi prie projekto pagelbėdami renginiuose. Nuo pat pirmųjų žingsnių „Kaunas 2022” jie patenka į tęstinę įvairių įdomių mokymų programą, leidžiančią ne tik susipažinti su savanorystės pagrindais bei įgauti esminių žinių apie Kauną, tačiau taip pat leidžiančią plėtoti ir savo gebėjimus ar išbandyti naujas sritis. Pavyzdžiui, tapti Kauno miesto žinovais ir mokytis pristatyti miestą užsienio žiniasklaidai ar tapti savanorių komandos lyderiais, ir didesniame renginyje padėti koordinuoti mažesnes savanorių grupes“, – apie savanorystės programą pasakoja „Kaunas 2022” savanorių ir svetingumo projektų koordinatorė Marija Pulokaitė.
Jungtis į savanorystės programą gali bet kurio amžiaus ar profesijos žmogus, norintis prisidėti prie programos. Tereikia užsiregistruoti į įvadinį susitikimą su savanorystės kkoordinatoriais, kurie viską jums papasakos plačiau.(nuoroda)
“Kaunas 2022” renginiuose ir kitose veiklose jau savanoriaujančių „Kultūristų“ patirtį bei emocijas galite pamatyti šiame video.
Unikali menininko T. Černiausko instaliacija Kauno „Akropolyje“ užkodavo svarbias žinutes
Kauno „Akropolyje“ iškilo unikali T. Černiausko instaliacija
Laikmatis, skaičiuojantis laiką iki tapimo Europos kultūros sostine, ir už jo į šoną pasvirusių dvidešimt pušų kamienų. Tokią meninę instaliaciją, kuri yra „Kaunas 2022“ ir Kauno „Akropolio“ partnerystės rezultatas, sukūrė žymus šiuolaikinio meno kūrėjas Tadas Černiauskas. Šis kūrybinis projektas prekybos centro erdvę puoš iki Didžiojo kultūros sostinės atidarymo renginio ir kvies miestiečius bei miesto svečius pasinerti į vizualinę poeziją, kalbančią apie kiekvieno žiūrovo asmeniškas patirtis. Jas, T. Černiausko teigimu, įkūnija instaliacijai sukurti pasirinkta medžio imitacija, simbolizuojanti augimą – Kauno, tautos, gamtos, santykio su aplinka ir vienas kitu.
Paliko laisvę interpretacijai
Nors T. Černiausko sukurta meninė instaliacija neturi oficialaus pavadinimo, pats kūrinio autorius ją vadina „Kūnų Susidūrimu“. Taip apibūdinamas į šoną pasvirusių pušų kompozicinis sprendimas, kurį, menininko teigimu, įkvėpė bendrumo ir augimo vizija.
„Šis projektas turi visapusiškos simbolikos. Medis yra bendrystės, vienijančių patirčių, atgimimo ženklas, žymintis brandą, poetiškumą, vaisių subrandinimą. Tai Kauno virsmas, tapimo Europos kultūros sostine rezultatas, kiekvieno miesto ir šalies gyventojo augimas. Be to, įkvėpimu instaliacijai tapo ir Tunguskos meteorito sprogimo padariniai Sibire 1908-aisiais. Tuomet aplink įvykio vietą esantys medžiai Rusijos šiaurėje palinko į šoną. Todėl projektas žymi ir Sibiro tremtį, dėl kurios esame iki šiol paveikti ir palenkti. Visgi jis nėra tik skaudžios tautos patirties atvaizdas. Instaliacija noriu paskatinti kuo įvairesnius jausmus“, – akcentuoja T. Černiauskas.
Paklaustas, kodėl projektui rinkosi medį, autorius sako – ši medžiaga lengvai siejama su kiekvieno asmeniškomis, vidinėmis asociacijomis. Kurti instaliaciją T. Černiauskas svarstė iš beržo ir pušies, tačiau pastarosios pasirinkimą nulėmė išraiškinga tekstūra bei faktūra.
„Medis yra artimas kiekvienam mūsų. Jis atspindi grožį, sukelia prisiminimus, grąžina smagius ir šiltus potyrius, galbūt netgi minėtas skausmingesnes patirtis. Kiekvienas kūrinys yra atspindys žmogaus, kuris į jį žiūri. Tačiau medis visiems kelia vienokius ar kitokius sentimentus. Taip kiekvienas šioje instaliacijoje gali matyti norimą vaizdą: ramybę, gamtą, monumentą, prisiminimą. Todėl visos žiūrovų, stebinčių kūrinį, interpretacijos yra teisingos. Tai laisvė savaip žvelgti ir suprasti šį darbą“ – dialogo tarp projekto ir stebėtojų svarbą įvardija autorius.
Kviečia stebėti(s)
Užsiminęs, jog instaliacijai panaudotos pušys kuria savitą lyrinę aplinką, T. Černiauskas priduria: medžių kamienai puikiai dera su juos supančia erdve. Todėl kūrinys Kauno „Akropolyje“ tapo viena, nedaloma kompozicija.
„Jis organiškai įsilieja į prekybos centro erdvę ir visą Europos kultūros sostinės viziją. Skaičiuodamas laiką iki didžiosios šventės, šis kūrinys primena, jog miestas artėja prie finišo tiesiosios, ir kviečia stebėti, kaip Kaunas išaugo bei subrandino tokį svarbų rezultatą“, – pastebi šiuolaikinio meno kūrėjas.
Ateiti ir apžiūrėti T. Černiausko kūrinį kviečia ir Kauno „Akropolio“ valdytoja Brigita Kuodytė. Ji itin vertina galimybę prisidėti prie miesto virsmo Europos kultūros sostine bei padovanoti kauniečiams ir visiems atvykstantiems unikalią instaliaciją prekybos centro erdvėje.
„Džiaugiamės savo partneryste su „Kaunas 2022“ komanda ir nuostabiu šio bendradarbiavimo rezultatu – T. Černiausko kūrybiniu projektu. Autorius visuomet stebina savo išskirtiniais darbais, todėl be galo smagu, jog pasigrožėti šia instaliacija galės visi kauniečiai ir miesto svečiai. Tai – labai simboliškas kūrinys, žymintis augimą ir savotišką atgimimą. Šių dienų kontekstas šioms žinutėms suteikia ypatingą svarbą“, – tikina B. Kuodytė.
Jėgas vienija šimtai menininkų
Černiausko kūrybinė instaliacija Kauno „Akropolyje“ – viena iš trijų, mieste rodančių laiką iki tapimo Europos kultūros sostine. Specialiai įrengti laikmačiai pastatyti ir Kauno Rotušės aikštėje bei prie Kauno rajono savivaldybės pastato.
Jie atidengti per miesto gimtadienį – gegužės 22-ąją. Laikmačiai laiką skaičiuos iki 2022 01 22 20.22 val., o tuomet miestas pradės Kultūros sostinės metus. Jų atidarymą lydės Šiuolaikinio Kauno Mito pirmoji trilogijos dalis – įspūdingas ir didingas šou po atviru dangumi.
Visa išsami Europos kultūros sostinės metų programa bus pristatyta rugsėjo mėnesį per specialų renginį.
Nuotr. autorius M. Plepys
Atrinktos 5 įmonės dalyvauti Dizaino inovacijų programoje 5X5®
Gegužės 26 d. Dizaino inovacijų programos 5X5® atrankos posėdyje atrinktos 5 įmonės, kurios turės galimybę metus laiko dirbti su dviem dizaineriais iš Lietuvos ir Flandrijos. Bendro darbo metu įmonės vystys naujus ir/ar tobulinti jau turimus produktai bei paslaugos.
„Buvau maloniai nustebintas programos atrankoje dalyvavusių įmonių kiekiu ir kokybe. Visos pretenduojančios įmonės atsiskleidė kaip didelį kūrybinį ir inovacinį potencialą turinčios kompanijos“, - Stan Dewaele, „Designregio Kortrijk“ 5X5® programos projekto vadovas.
Kauno programos atrankos komisiją sudarė skirtingų sričių ekspertai ir specialistai:
Mantas Raišys | Statybos ir statybos mokslinių tyrimų UAB „Incon“ direktorių, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys, Kauno verslo vadovų klubo vadovas.
Algirdas Orantas | Lietuvos dizaino asociacijos pirmininkas, Prekių ženklų ir paslaugų dizaino agentūros „Critical“ vadovas
Birutė Leimontaitė | Svetingumo industrijos ekspertė, ilgametė pardavimų ir rinkodaros direktorė Kempinski viešbučių grupėje
Osvaldas Stripeikis | VDU Verslumo Akademijos „Minded“, Kūrybiško verslo ir inovacijų dizaino programos vadovas
Romanas Zontovičius | Kauno mokslo ir technologijų parko (Kauno MTP) Inovacijų ir plėtros departamentos vadovas
Atrinktos šios įmonės. Sveikiname!
- UAB EMKO
- LITAO Consultancy Group
- UAB Tiekimo projektai
- Barker Textiles, UAB
- UAB „Gravera“
Dizaino inovacijų programą 5X5® įgyvendina Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Kauno skyrius, „Designregio Kortrijk“ ir Kaunas 2022 kartu su partneriais Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmais bei Lietuvos dizaino asociacija. Projektą remia Flandrijos vyriausybė.
Nuotr. – Designregio Kortrijk