Kaune griaudės „Per_kūnija“ – „Kaunas 2022“ jaunimo festivalis
Liepos 2–4 dienomis vyks vienas iš didžiųjų „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginių – pilotinis jaunimo festivalis „Per_kūnija“. Šis festivalis siekia tyrinėti identiteto, psichologinės gerovės, komunikacijos neverbaliniais būdais, tvarumo ir kitas jaunimo auditorijai aktualias temas.
Patį festivalio turinį kuria ir renginį įgyvendina jaunuoliai, padedami kultūros profesionalų. „Mūsų, festivalio kuratorių, komandą sudaro tokie patys žmonės kaip aš – jaunuoliai, kurie domisi kultūra. Šis festivalis yra platforma mums patiems tyrinėti aktualias temas, kurios iškilo tikslinėje festivalio auditorijoje, tarp 16–29 metų amžiaus jaunimo. Bendrakūrystė ir jaunimo įsitraukimas yra kiekviename žingsnyje: nuo idėjos ieškojimo iki jos įgyvendinimo,“ – pasakoja festivalio kuratorė, pedagogikos studentė Greta Vainauskaitė.
Svarbiausia festivalio tematinė linija – bendrakūrystė ir identitetas. Man svarbu, kad identitetas čia nėra matomas siaurąja prasme, kaip individualaus žmogaus asmenybė, tačiau festivalis kreips dėmesį ne tik į asmeninį, tačiau ir į bendruomenės bei miesto identitetą. Toks temos platumas labai žavi ir traukia,“ – teigia G. Vainauskaitė. Vienas pagrindinių renginio akcentų, analizuojančių šią temą – „Kauno iššūkio“ programos alumnų projekto „Komoda“ kuriamas madų šou „Pamatai“. Jo metu bus pristatomos šešių jaunų talentingų dizainerių kolekcijos, atliepiančios identiteto ir tvarumo tematiką.
Apie identitetą netils pokalbiai ir festivalio diskusijų erdvėje: Vytauto Didžiojo universiteto Studentų atstovybės nariai kalbins pašnekovus apie meilę savo kūnui, savirealizaciją, asociacija Lietuvos skeptiškas jaunimas siūlys mokytis kvapų kalbos bei pasakos apie skeptiko identitetą.
LRT „Opus“ kvies gyvai stebėti jaunimo publikai skirtas LRT „Opus“ laidų transliacijas ir klausyti kviestinių atlikėjų netipinėse erdvėse: prie Nacionalinio Kauno dramos teatro ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus kiemelyje. „Kauno iššūkio“ almunų projektas „Randai“ siūlys aptarti ir pamilti savo praeities fizines ir psichologines žaizdas molio minkymo ir akustinės muzikos vakare Velnių muziejaus kiemelyje. Apie jausmus ir pojūčius bus galima išgirsti „Kauno iššūkio“ alumnų projekto „Puota“ organizuojamame pirmojo Zino „Pojūčiai“ pristatyme bei jų rengiamame poezijos Open mic‘e ir Loro Parquette koncerte.
Kauno menininkų namai supažindins su 10-ojo dešimtmečio Kauno reiveriais ir jų pasilinksminimų erdvėmis naktinėje ekskursijoje. „Kaunas 2022“ programos „Kauno iššūkis“ projektas „Žaidžiam Kauną?!“ pristatys ir kvies išbandyti pačių jaunuolių kurtą stalo žaidimą, įkvėptą Kauno ir jo gyventojų. Tempo erdvėje vyks „Kauno iššūkio“ projekto „Lempa“ organizuojama naktinės tapybos sesija kartu su menininke Raimonda Kielaite, nuo saulėlydžio iki saulėtekio lankytojams bus atveriama „Tempo“ nakties kavinė.
Pagrindinis šio festivalio tikslas – suteikti jaunimui platformą kurti ir komunikuoti jiems aktualias temas. „Kuruodama festivalį neišvengiamai lyginu save ir jaunesnius komandos narius, svarstau, ką aš veikiau būdama, pavyzdžiui, aštuoniolikos. Jaunimas išaugo bei pasiekė brandą: iš kultūros vartotojo tapo jos kūrėju, gebančiu prisiimti atsakomybę už ją ir atnešti savo indėlį – pokytį pastebi G. Vainauskaitė.
Šių metų jaunimo festivalis toliau augs ir kitąmet, Europos kultūros sostinės titulo metais, taps šiuolaikiniu miesto festivaliu „Audra“.
Daugiau apie renginį: šioje internetinėje svetainėje ir feisbuke.
Gintarė Masteikaitė: „Sukurkime festivalį į kurį važiuotų visa Lietuva“
[embedyt] https://www.youtube.com/watch?v=DKcacxl3nwk[/embedyt]
Jei reikėtų Lietuvoje rasti žmogų-sinonimą šokiui, kuris pats nėra šokėjas, neabejotinai tai būtų Gintarė Masteikaitė. Kadaise į šokio teatro „Aura“ duris pasibeldusi moteris šiandien yra Lietuvos šokio informacijos centro direktorė, vadovaujanti tradicijas jau turinčiam, bet kasmet rėmus laužančiam festivaliui „Naujasis Baltijos šokis“. Praėjusį pavasarį kultūros specialistė viena pirmųjų ėmė garsiai kalbėti apie pandemijos įtaką scenos menams ir ieškoti adekvačių sprendimų. 2020-ųjų pabaigoje LRT apdovanojimuose Metų asmenybe išrinkta profesionalė nestokoja gaivaus požiūrio į gyvenimą ir neslepia, kad festivaliai dažniausiai nesibaigia išsiskirsčius žiūrovams – o tai ir motyvuoja augti ir tobulėti. Ant Kauno paveikslų galerijos laiptų, prie mėgiamos kavinės „Kultūra“ prisėdusi G. Masteikaitė pasakoja apie vieną drąsiausių savo idėjų – didįjį „Kaunas 2022“ programos renginį, tarptautinį scenos menų festivalį „ConTempo“. Jis į Kauną ir Kauno rajoną rugpjūtį sugrįš trečiąkart.
Kas padiktavo tokio renginio, kaip „ConTempo“, poreikį?
Kai su komanda ruošėme paraišką Kaunui tapti Europos kultūros sostine, mąstėme, kokių renginių mieste nėra ir kokią nišą reikėtų užimti su naujomis iniciatyvomis. Tuomet labai aiškiai pasimatė, kad Kaune ir Kauno rajone trūksta scenos meno įvairovės. Tokios, kuri yra tarpdisciplininė, kuri pristatoma netradicinėse erdvėse. Festivalio, kuris galėtų naudoti miestą kaip sceną, išeiti iš mums įprastų teatrinių aikštelių, black box’ų, žanro ikonų. Suvokėme, kad būtent šiuolaikiniai scenos menai, į kurių telpa viskas, kas įsivaizduojama ar neįsivaizduojama, galėtų būti varomoji jėga Kauno miestui, paskatinimas susipažinti su europietiška kultūra. Ne tik žiūrovams, bet ir pačiam miestui. Idėja siekėme keisti Kauno miesto kultūrinį gyvenimą, organizacijų, kurios jau egzistuoja, pobūdį ir kartu skatinti jaunuosius menininkus išbandyti naujas formas. Tuo pačiu norime kviesti menininkus grįžti į miestą ar pasilikti jame ir kurti.
Nuoširdžiai tikiu, kad šis festivalis, globojamas Kauno miesto ir rajono bendruomenių, po 2022 m. toliau, augs, vystysis, pamažu keisdamas miesto kultūrinį veidą, įtraukdamas vis platesnę auditoriją ir taps stipria miesto identiteto dalimi. „ConTempo“. turi visas galimybes netolimoje ateityje priartėti prie tokio lygio Europoje vykstančių festivalių kaip „Sibiu“ tarptautinis teatro festivalis (Rumunija), „Deltebre Danse“ festivalis (Ispanija) ar tarptautinis teatro festivalis „Boulevard“ (Nyderlandai).
Jau minėjote, kad „ConTempo“ išeina už tradicinių salių ribų – ar tai dėl to, kad salių trūksta, ar tam, kad išplėstų auditorijas? Ar visgi abu variantai?
Šis festivalis skirtas provokuoti auditoriją ir kelią klausimą – ar mieste užtenka vietos skirtingo mąstymo žmonėms? Ar mieste užtenka vietos jauniesiems menininkams? Ar mieste turime pakankamai palaikymo netradicinėms formoms? Kaune vystosi šiuolaikinio cirko bendruomenė – iš pačių menininkų iniciatyvos ir kelių žmonių, kurie nori šią sritį auginti. Mes turime nedidelę besiformuojančią šiuolaikinio šokio bendruomenę, kuri auga šalia jau ilgus metus egzistuojančio Kauno šokio teatro „Aura“. Tikiu, kad miestas yra turtingesnis tuo, kuo daugiau yra alternatyvų, kuo daugiau visko žiūrovas gali palyginti. reikia alternatyvaus teatro, šiuolaikiško teatro, ne to, kurį pratę esame matyti. Yra scenos menų ir tų pačių formatų, kurie tarpdisciplininiai, tarp sritiniai kartais.
Labai dažnai „ConTempo“ pristato tokius projektus, kurių tu negali įdėti nei į vieną lentyną – jie nei šokis, nei cirkas, nei teatras, bet kažkas kartu. Ir, man atrodo, tokie formatai ir sako, tai, kad gal miestui reikia naujų, nepriklausomų erdvių, kuriose tokie nauji formatai užgimtų. Dabar jauniesiems menininkams tiesiog nėra kur dėtis.
„ConTempo“ kelia labai daug klausimų ir kartu sako: „Mes naudojam miestą kaip sceną dėl to, kad mes nelabai turim kur rodyti tuos darbus“, bet, iš kitos pusės, man atrodo labai svarbus ir kitas aspektas. Festivalis turi užduotį išeiti iš miesto centro, išnešti kultūrą į periferija, išeiti ir rodyti kokybiškus darbus netradicinėse vietose, Kauno rajone, kur nėra teatrų ir žmonės neturi jokios galimybės į juos nuvažiuoti, arba jie tiesiog neturi įgūdžių tai daryti. Galbūt ta pirma pažintis vaikams gali nutikti jų kieme arba parke ar pievoje šalia.
Kokius didžiausius atradimus „ConTempo“ padarė Kauno rajone? Kaip bendruomenės, nutolusios nuo elitinės kultūros, pasitiko šiuolaikinius scenos menus?
Mane labai nustebino žmonių atvirumas. Žmonės yra labai smalsūs. Visada esu iš tų, kurie linkę besąlygiškai pasitikėti publika. Manau, kad jeigu tu ja pasitiki, tai jie pasitiki ir kūrėjais. Pirmaisiais metais festivalį atidarėme Šančiuose, pievoje prie Nemuno, su labai šiuolaikišku darbu, be proto šiuolaikišku. Man atrodo, mus priėmė geriau, nei kad būtume spektaklį rodę miesto centre, kur, kaip žinia, renkasi publika, jau kažką mačiusi.
Darbai, kurie pristatomi tiek Kauno rajone, tiek skirtinguose miesto mikrorajonuose, sulaukia didesnio susidomėjimo, atviresnės publikos. Menininkai turi unikalią galimybę atrasti žiūrovą, kuris yra alkanas, labai nustebęs, nori paklausti klausimo. Man labai smagu, kad skirtingų Kauno rajono miestelių bendruomenės kovoja dėl to, pas ką šiais metais atvažiuos „ConTempo“ festivalis. Tai reiškia, kad mes užčiuopėm naujų dalykų poreikį, formatas pasiteisino.
Ar nesudėtinga įvesti naują projektą į jau, rodosi, susiformavusį, nors, žinoma, visuomet augantį ir mutuojantį kultūros tinklą?
Labai geras klausimas! Man atrodo, toks festivalis nebūtų prasidėjęs, ar bent jau taip stipriai jei ne „Kaunas 2022“ suteikta galimybė. Mes turime rimtos komandos palaikymą – ir emocinį, ir finansinį. Todėl tai nebuvo pats sudėtingiausias startas, kokį esu turėjusi su kitais savo inicijuotais ar kuruotais kultūriniais projektais. Bet problemų, aišku, yra kiekviename žingsnyje.
Tarkime, atrodo, kad vietų yra labai daug, bet iš tikrųjų… taip nėra. Kartais sunku motyvuoti vietinius partnerius, nebūtinai visos kultūros organizacijos labai trokšta bendradarbiauti arba įsivaizduoja tą bendradarbiavimą kitaip nei mes. Manau, sunkiausia, kalbant ne tik apie Kauną, bet ir Lietuvą, kad didžiajai daliai menininkų, kurie įpratę dirbti teatruose, labai sudėtinga išeiti iš komforto zonos ir ateiti į tokį festivalį, prisitaikyti prie jo žaidimo taisyklių. Juk negali teatro spektaklio išnešti, perkelti į lauko erdvę. Jį reikia adaptuoti, ir tas supratimas. kaip reikia prisijaukinti viešąją erdvę yra labai skirtingas. Dėl to šiame festivalyje yra labai svarbi tarptautinė programa, kur menininkai puikiausiai valdo žaidimą su viešąja erdve. Jie, žino kaip prisitaikyti, jie žino kaip tai padaryti greitai ir deja, bet regis, kartais yra lengviau dirbti su užsieniečiais, negu su Lietuvos menininkais. Nenoriu mūsų menininkų nuvertinti, bet manau, kad mes neturim tradicijos kurti atviroms ir netradicinėms erdvėms. Bet „ConTempo“ gali tai pakeisti.
Kokia nuotaiką išsiveža užsieniečiai iš Kauno?
Taip, festivalis tikrai yra vienas iš įrankių pristatyti miestą pasauliui. Žmonės atvažiuoja dirbti, tu susiduri su užkulisiniais dalykais, pamatai žmones iš įvairiausių pusių, ir tai atveria visai kitas pažinimo galimybes. Menininkams tai yra neatrastas miestas, žmonės nežino apie Kauną labai daug. Dažniausiai jie girdėję apie Vilnių, kaip apie sostinę, bet iš mūsų žmonės išsiveža labai šiltus jausmus, juos nuoširdžiai stebina publikos gausa ir žiūrovo sugebėjimas nustebti.
Reikia suprasti, kad didžioji dalis mus lankančių menininkų įpratę prie festivalių, kurie vyksta labai daug metų ir jie turi savo publiką, kuri jau yra labai daug mačiusi, ir tokią publiką nustebinti yra pakankamai sudėtinga. O čia žmonės to, ką mes rodom festivalio programoje, nėra matę, arba matę labai labai nedaug, tad nuostaba ir nuoširdus palaikymas yra labai dideli dalykai.
„Kaunas 2022“ programos dalies – festivalio „ConTempo“ vadovė Gintarė Masteikaitė tiki, jaučia ir prisideda prie to, kad miestas išaugo. Išaugo iš kompleksų ir baimių, turi ambicijų tapti ryškiu ir įkvepiančiu, pokyčiams atviru, bendruomenes vienijančiu Europos centru. Jau 2022-aisiais Kaunas taps Europos kultūros sostine. Šiuolaikiniams scenos menams – pakeliui. O jums?
Nuotr. autorius – M. Plepys
„Kaunas 2022“ atminties programa nuties tiltus tarp skirtingų kultūrų, religijų, kalbų
2022-aisiais „Kaunas 2022“ programa „Atminties biuras“ pakvies į metus truksiantį kultūrinį Kauno DNR tyrimą. Itin turtinga ir daugiasluoksnė meninė programa paskatins drąsią akistatą su sudėtinga miesto praeitimi, tarsi veidrodžiu, padedančiu geriau pažinti save ir savo žmogiškumą.
Lietuvos ir pasaulio kūrėjus bei būrį partnerių sukvietusi renginių programa leis geriau pažinti savo miestą, o atvykusiems ji taps naujų Kauno istorijų atlasu. Tyrinėti miestą padės pasaulyje žinomi menininkai Williamas Kentridge‘as, Philipas Milleris, Jenny Kagan, menininkų grupė „Sala-Manca Collective“ ir kiti. Parodose, koncertuose ir spektakliuose – naujai prakalbinti svarbiausi miesto istorijos įvykiai, formavę, keitę ir auginę šį miestą nuo antrojo pasaulinio karo, 1972-ųjų „Kauno pavasario“ iki šių dienų miesto mitų, istorijų ir legendų.
Istorijų festivalis – net keturis mėnesius
Didysis programos „Atminties biuras“ renginys, lankytojų jau pamėgtas Istorijų festivalis 2022-aisiais vyks net keturis mėnesius ir kalbės apie sugrįžimą ir bendrystę. Šiame kaip niekad susipriešinusiame pasaulyje bandysime užmegzti naują santykį ne tik su savo skausminga istorija, bet ir tais, kurie šiandien gyvena greta mūsų. Itin didelėje festivalio programoje – įvairiausių formų istorijos, kurios tiesia tiltus tarp skirtingų kultūrų, religijų, kalbų. Istorijos, kurios moko užjausti ir įsiklausyti į kitą.
Tarptautinė programa kvies į pasaulyje įvertintų menininkų parodas, spektaklius, koncertus, miesto istorijos entuziastų sukurtus naujus maršrutus ir ekskursijas, pažinti kitokią miesto pusę. Istorijų pasakotojų projektas „Kur man tave rasti?“, pasklis po miesto kavines, gatves ir kiemus, ieškos visų norinčių išgirsti šiuolaikinio pasaulio istorijas ir jomis pasidalinti. Galiausiai, Europos idėjai skirta konferencija kels vieną aktualiausių šiandienos klausimų – kas yra Europa ir kokia mūsų vieta joje?
Ypatingas dėmesys Kauno žydiškajai atminčiai
„Atminties biuro“ programa ir Istorijų festivalis itin daug dėmesio skirs žydiškajai miesto atminčiai. 2022-aisiais Europos kultūros sostinė pakvies po visą pasaulį pasklidusius litvakus susitikti pasauliniame litvakų forume. Rugsėjo 29–30 dienomis diskusijų ir kultūros programoje garsūs menininkai, mokslininkai bei kultūros pasaulio atstovai kalbėsis apie litvakišką tapatybę, atmintį, ir kultūros vaidmenį įprasminant daugiakultūrę atmintį, kuriant naujas dialogo galimybes.
Vienas laukiamiausių „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginių – kompozitoriaus Philipo Millerio ir dailininkės Jenny Kagan kūrinys „Kauno Kantata: susitaikymas“. Keletą metų kuriama iki šiol didžiausia ir masiškiausia Kauno muzikinė patirtis, skirta simboliniam tautų susitaikymui, nuskambės Litvakų forumo metu. Prie šio vokalinės instrumentinės muzikos kūrinio prisijungė daugiau nei 400 atlikėjų: vietos muzikantų ir dainininkų, chorų, skirtingų žanrų ir kartų atstovų.
Žydiškajai temai skirti ir didieji keturis mėnesius truksiančio Istorijų festivalio programos renginiai – parodos, spektakliai, muzikiniai pasakojimai, instaliacijos, skirtos žydiškosios atminties paveldui ir kultūros ženklams miesto erdvėse, ir daug kitų veiklų. Į programos kūrimą ypač aktyviai įsijungė litvakai menininkai, sugrįžę į Lietuvą iš Pietų Afrikos Respublikos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Izraelio. Svarbiausi renginiai: Williamo Kentridge‘o paroda „Tai, ko neatsimename“, muzikinis spektaklis „Dibukas“, Jenny Kagan paroda „Iš tamsos“, fotografijų paroda „Paskutinieji litvakai“, meninė instaliacija viešose erdvėse „Slenkstis – Threshold“ ir kiti.
Ne mažiau svarbi šiemet lietuvių ir anglų kalbomis pasirodysianti knyga „Kauno žydai“. Tai pirmasis toks žydiškosios Kauno istorijos pristatymas nuo svarbiausių faktų, sąvokų ir vardų. Ši iki šiol išsamiausia knyga šia tema nesiekia atsakyti į visus klausimus, tačiau pradedant XV a. nuosekliai primins kauniečių žydų indėlį į švietimo, medicinos, pramonės, verslo, kultūros ir kitas gyvenimo sritis, palies ir skaudžius istorijos puslapius.
Nepaklusniųjų laikui skirti renginiai ir kitoks žvilgsnis į miestą ir miestiečius
Speciali renginių programa primins didžiausią istorinį lūžį miesto gyvenime lėmusį laiką. 1972 m. gegužės 14 d. susideginęs devyniolikmetis Romas Kalanta ir po to sekę įvykiai paskatino vadinamojo „Kauno pavasario“ gimimą – daugiatūkstantinius antisovietinius protestus, vykusius daugiausiai Laisvės alėjoje. Šie įvykiai paliko trauminius pėdsakus ne tik tolesnėje miesto raidoje, jos kultūriniame gyvenime, bet ir didelės dalies jaunų kauniečių likimuose. Šiuos istorinius įvykius ir nepaklusniųjų laikotarpį „Kaunas 2022“ programoje aktualizuos šiai temai skirti spektakliai, parodos, koncertai, diskusijos, susitikimai ir kt.
Svarbiausia šios programos ašimi taps paroda „1972: režimas, jaunimas ir menas“, kurioje paveikslai, fotografijos ir kino filmai, dokumentiniai muzikinio gyvenimo liudijimai, jaunimo mada ir kiti artefaktai pasakos apie alternatyvią kultūrą ir nesovietinį gyvenimo būdą sovietinėje Lietuvoje. Paroda atskleis mąstysenų įvairovę ir kūrybą visus niveliavusiame sovietiniame fone. Ji tyrinės, kaip estetinis skonis ir etinės nuostatos sovietmečiu formavo kitokius gyvenimo modelius ir nepaklusimo valdžiai atmosferą.
Kitu kampu į miestą ir miestiečius pažvelgti kvies miesto tapatybei skirtų renginių serija. Gvildensime miestą, naujai patyrinėsime pramoninį miesto paveldą ir fabrikų istorijas. Bene įdomiausias programos akcentas – Kauno ir Vilniaus pokalbis apie dviejų miestų priešpriešą, tylią kovą ir nebylią priklausomybę. Dviejuose miestuose vienu metu vyksiančioje parodoje MO ir Kauno miesto muziejus primins, kaip didieji miestai formavo vienas kitą ir kaip iš jų įtampos iškilo šiuolaikinė Lietuva.
Svarbūs renginiai: Paroda „1972: režimas, jaunimas ir menas“, koncertas „Made in Kaunas“, Istorinis-dokumentinis spektaklis „Kalanta“, roko opera „Kalanta“, paroda „Kaunas – Vilnius: nuversti kalnus“, maršrutas „Atminties ratas“, paroda „Didžioji pramonė“ ir kiti.
Kauno sienos irgi pasakoja istorijas
Kaunas ir Kauno rajonas pasidabino gatvės meno kūriniais, sugrąžinančiais prieš mus gyvenusiųjų veidus, pasakojantys jų likimus, pristatantys kultūrą. Taip į Kauną vėl grįžo poetė Lėja Goldberg, charizmatiškoji Rosian su mama Gerta ir totorių palikimo ženklai. Šių prasmingų sieninių piešinių vis daugėja, tad, klaidžiodami po Kauną, Kulautuvą ar Kačerginę, nepamirškite pasidairyti ir stabtelėti paskaityti užrašų. Specialaus atminties gatvės meno maršruto ieškokite puslapyje atmintiesvietos.lt.
Ir tai tik nedidelis žvilgsnis į „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programą „Atminties biuras“, kalbančią miesto etninių bendruomenių atminties temomis. Kitąmet Kaunas ir Kauno rajonas taps visos Europos scena, o miestas – vieta, kurioje neišvengsi kultūros. Išsami 2022-ųjų renginių programa bus paskelbta rugsėjo mėnesį.
Nuotr. autorius – A. Aleksandravičius
Kaunas 2022 memory program will build bridges between different cultures, religions and languages
In 2022, the Kaunas 2022 program “Memory Office” will invite the audience to a year-long cultural research of Kaunas DNA. An extremely rich and multi-layered artistic program will lead to a brave confrontation with the city’s complex past like a mirror that helps you get to know yourself and your humanity better.
The program of events, which brings together creators from Lithuania and all over the world, plus a group of partners, will allow locals to get to know their city better, and for the visitors, it will become an atlas of new stories of Kaunas. World-renowned artists William Kentridge, Philip Miller, Jenny Kagan, the Sala-Manca Collective group of artists, and others will help to explore the city. The most important events in the city's history, which shaped, changed and raised the city from the Second World War, the 1972 "Kaunas Spring" to the myths, stories and legends of the present-day city will be presented through exhibitions, concerts and performances.
Extensive four months programme of the CityTelling Festival
The bigest event of the "Memory Office" program, the CityTelling Festival, which is already popular with visitors, will take place in 2022 for four months and will talk about the return and the community spirit. In this more than ever conflicted world, we will try to forge a new relationship not only with our painful history, but also with those who live next to us today. Extensive program of the festival includes stories of various forms that build bridges between different cultures, religions and languages. Stories that teach to empathize and listen to the Other.
The international program will invite to exhibitions, performances, concerts of internationally acclaimed artists, new routes created by city history enthusiasts and excursions to explore the different side of the city. The storytellers' project "Where can I find you?" will spread around the city's cafés, streets and courtyards, looking for everyone who wants to hear and share the stories of the modern world. Finally, the conference on the idea of Europe will raise one of the most pressing questions of today: what is Europe and what is our place in it?
Special attention to the Jewish memory of Kaunas
The Memory Office program and the CityTelling Festival will pay special attention to the Jewish memory of the city. In 2022, the European Capital of Culture will invite Litvaks scattered all over the world to meet at the World Litvak Forum. On 29-30 September, in the program of discussions and culture, famous artists, scientists and representatives of the world of culture will talk about the Litvak identity, memory, and the role of culture in giving meaning to multicultural memory and creating new opportunities for dialogue.
One of the most anticipated events of Kaunas – European Capital of Culture 2022 is the work "Kaunas Cantata: Reconciliation" by composer Philip Miller and artist Jenny Kagan. The largest and most massive musical experience of Kaunas to date, dedicated to the symbolic reconciliation of nations, will be played during the Litvak Forum. More than 400 performers joined this piece of vocal instrumental music: local musicians and singers, choirs, representatives of different genres and generations.
The major events of the four-month CityTelling Festival program are also dedicated to the Jewish theme – exhibitions, performances, musical stories, installations dedicated to the heritage of Jewish memory and cultural signs in the city spaces, and many other activities. Litvak artists who returned to Lithuania from the Republic of South Africa, Great Britain, France and Israel took a particularly active part in the development of the program. Main events: William Kentridge's exhibition "What We Don't Remember", musical performance "Dybbuk", Jenny Kagan's exhibition "Out of the Darkness", photography exhibition "The Last Litvaks", art installation in public spaces "Threshold" and others.
The book "Kaunas Jews", which will be released in Lithuanian and English languages this year, is no less important. This is the first such presentation of the Jewish history of Kaunas from the most important facts, concepts and names. This most comprehensive book on the subject to date does not seek to answer all the questions, but starting from the 15th century will consistently remind the contribution of Kaunas Jews to education, medicine, industry, business, culture and other areas of life, and will touch on the painful pages of history.
Events dedicated to the times of the disobedient and a different look at the city and its people
The special program of events will remind of the time that led to the biggest historical turning point in the life of the city. The nineteen-year-old Romas Kalanta who set himself on fire on 14 May 1972 and the events that followed led to the birth of the so-called "Kaunas Spring" – anti-Soviet protests that involved thousands of people and took place mainly in Laisvės alėja (Liberty Avenue). These events left traumatic traces not only in the further development of the city, in its cultural life, but also in the fates of a large number of young Kaunas residents. These historical events and the period of the disobedient will be revived within the Kaunas 2022 program through performances, exhibitions, concerts, discussions, meetings, etc. dedicated to this topic.
The crucial point of this program will be the exhibition "1972: Regime, Youth and Art", in which paintings, photographs and films, documentary testimonies of musical life, youth fashion and other artefacts will tell about alternative culture and non-Soviet way of life in Soviet Lithuania. The exhibition will reveal the diversity of mindsets and creativity in the Soviet background that levelled everyone. It will explore how aesthetic tastes and ethical attitudes in Soviet times shaped different patterns of life and the atmosphere of disobedience to the government.
A series of events dedicated to the identity of the city will invite to look at the city and its residents from a different angle. We will examine the city, re-explore the city’s industrial heritage and histories of some factories. Perhaps the most interesting highlight of the program is the conversation between Kaunas and Vilnius about the confrontation between the two cities, the silent struggle and the mute dependence. In the exhibition, which will take place simultaneously in the two cities, MO museum together with Kaunas City Museum will remind how the big cities shaped each other and how modern Lithuania arose from the tensions between them.
Important events: Exhibition "1972: Regime, Youth and Art", concert " Made in Kaunas", Historical-documentary performance "Kalanta", rock opera "Kalanta", exhibition "Kaunas - Vilnius: move the mountains", route "Memory Circle", exhibition "The Big Industry" and others.
Kaunas walls also tell stories
Kaunas and Kaunas district have been adorned with works of street art that bring back the faces of those who lived before us, tell their fates and present culture. This way, the poet Lea Goldberg , the charismatic Rosian with her mother Gerta, and the signs of the Tartar legacy returned to Kaunas again. The number of these meaningful wall drawings is increasing, so when wandering around Kaunas, Kulautuva or Kačerginė, don't forget to look around and stop to read the inscriptions. Look for the special memory street art route at atmintiesvietos.lt.
And this is only a short look at the Kaunas – European Capital of Culture 2022 program "Memory Office", which brings back the memory of the city's ethnic communities. Next year, Kaunas and Kaunas district will become one big European stage and turn the city to a place where you will not escape culture. Comprehensive program of events for 2022 will be announced in September.
Photo: Andrius Aleksandravičius