Savanorystė kultūros sostinės programoje – erdvė atsiskleisti ir prisidėti prie istorinio įvykio
Paskutinįjį pusmetį iki didžiojo Europos kultūros sostinės atidarymo žingsniuojanti „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” komanda intensyviai ruošiasi programai. Kaip sukurti kuo įspūdingesnį reginį svečiams iš visos Europos rūpinasi daugiau nei šimtas kultūros organizacijų, daugybė menininkų: režisierių, prodiuserių, scenografų, choreografų, šokėjų ir kitų. Tačiau vieni iš pačių svarbiausių žmonių Europos kultūros sostinės programoje yra savanoriai – be jų svetingumo, pagalbos pasitinkant svečius ar įgyvendinant techninius bei kūrybinius renginio sprendimus – šiandien neįsivaizduojamas nei vienas kultūros sostinės įvykis. O įspūdinguose, didžiuosiuose Mitinės trilogijos renginiuose, pritrauksiančiuose gausybę lankytojų, gali prireikti virš 400 savanorių pagalbos vienu metu.
„Savanoriai, „Kaunas 2022” dar vadinami Kultūristais, ne tik jungiasi prie projekto pagelbėdami renginiuose. Nuo pat pirmųjų žingsnių „Kaunas 2022” jie patenka į tęstinę įvairių įdomių mokymų programą, leidžiančią ne tik susipažinti su savanorystės pagrindais bei įgauti esminių žinių apie Kauną, tačiau taip pat leidžiančią plėtoti ir savo gebėjimus ar išbandyti naujas sritis. Pavyzdžiui, tapti Kauno miesto žinovais ir mokytis pristatyti miestą užsienio žiniasklaidai ar tapti savanorių komandos lyderiais, ir didesniame renginyje padėti koordinuoti mažesnes savanorių grupes“, – apie savanorystės programą pasakoja „Kaunas 2022” savanorių ir svetingumo projektų koordinatorė Marija Pulokaitė.
Jungtis į savanorystės programą gali bet kurio amžiaus ar profesijos žmogus, norintis prisidėti prie programos. Tereikia užsiregistruoti į įvadinį susitikimą su savanorystės kkoordinatoriais, kurie viską jums papasakos plačiau.(nuoroda)
“Kaunas 2022” renginiuose ir kitose veiklose jau savanoriaujančių „Kultūristų“ patirtį bei emocijas galite pamatyti šiame video.
Unikali menininko T. Černiausko instaliacija Kauno „Akropolyje“ užkodavo svarbias žinutes
Kauno „Akropolyje“ iškilo unikali T. Černiausko instaliacija
Laikmatis, skaičiuojantis laiką iki tapimo Europos kultūros sostine, ir už jo į šoną pasvirusių dvidešimt pušų kamienų. Tokią meninę instaliaciją, kuri yra „Kaunas 2022“ ir Kauno „Akropolio“ partnerystės rezultatas, sukūrė žymus šiuolaikinio meno kūrėjas Tadas Černiauskas. Šis kūrybinis projektas prekybos centro erdvę puoš iki Didžiojo kultūros sostinės atidarymo renginio ir kvies miestiečius bei miesto svečius pasinerti į vizualinę poeziją, kalbančią apie kiekvieno žiūrovo asmeniškas patirtis. Jas, T. Černiausko teigimu, įkūnija instaliacijai sukurti pasirinkta medžio imitacija, simbolizuojanti augimą – Kauno, tautos, gamtos, santykio su aplinka ir vienas kitu.
Paliko laisvę interpretacijai
Nors T. Černiausko sukurta meninė instaliacija neturi oficialaus pavadinimo, pats kūrinio autorius ją vadina „Kūnų Susidūrimu“. Taip apibūdinamas į šoną pasvirusių pušų kompozicinis sprendimas, kurį, menininko teigimu, įkvėpė bendrumo ir augimo vizija.
„Šis projektas turi visapusiškos simbolikos. Medis yra bendrystės, vienijančių patirčių, atgimimo ženklas, žymintis brandą, poetiškumą, vaisių subrandinimą. Tai Kauno virsmas, tapimo Europos kultūros sostine rezultatas, kiekvieno miesto ir šalies gyventojo augimas. Be to, įkvėpimu instaliacijai tapo ir Tunguskos meteorito sprogimo padariniai Sibire 1908-aisiais. Tuomet aplink įvykio vietą esantys medžiai Rusijos šiaurėje palinko į šoną. Todėl projektas žymi ir Sibiro tremtį, dėl kurios esame iki šiol paveikti ir palenkti. Visgi jis nėra tik skaudžios tautos patirties atvaizdas. Instaliacija noriu paskatinti kuo įvairesnius jausmus“, – akcentuoja T. Černiauskas.
Paklaustas, kodėl projektui rinkosi medį, autorius sako – ši medžiaga lengvai siejama su kiekvieno asmeniškomis, vidinėmis asociacijomis. Kurti instaliaciją T. Černiauskas svarstė iš beržo ir pušies, tačiau pastarosios pasirinkimą nulėmė išraiškinga tekstūra bei faktūra.
„Medis yra artimas kiekvienam mūsų. Jis atspindi grožį, sukelia prisiminimus, grąžina smagius ir šiltus potyrius, galbūt netgi minėtas skausmingesnes patirtis. Kiekvienas kūrinys yra atspindys žmogaus, kuris į jį žiūri. Tačiau medis visiems kelia vienokius ar kitokius sentimentus. Taip kiekvienas šioje instaliacijoje gali matyti norimą vaizdą: ramybę, gamtą, monumentą, prisiminimą. Todėl visos žiūrovų, stebinčių kūrinį, interpretacijos yra teisingos. Tai laisvė savaip žvelgti ir suprasti šį darbą“ – dialogo tarp projekto ir stebėtojų svarbą įvardija autorius.
Kviečia stebėti(s)
Užsiminęs, jog instaliacijai panaudotos pušys kuria savitą lyrinę aplinką, T. Černiauskas priduria: medžių kamienai puikiai dera su juos supančia erdve. Todėl kūrinys Kauno „Akropolyje“ tapo viena, nedaloma kompozicija.
„Jis organiškai įsilieja į prekybos centro erdvę ir visą Europos kultūros sostinės viziją. Skaičiuodamas laiką iki didžiosios šventės, šis kūrinys primena, jog miestas artėja prie finišo tiesiosios, ir kviečia stebėti, kaip Kaunas išaugo bei subrandino tokį svarbų rezultatą“, – pastebi šiuolaikinio meno kūrėjas.
Ateiti ir apžiūrėti T. Černiausko kūrinį kviečia ir Kauno „Akropolio“ valdytoja Brigita Kuodytė. Ji itin vertina galimybę prisidėti prie miesto virsmo Europos kultūros sostine bei padovanoti kauniečiams ir visiems atvykstantiems unikalią instaliaciją prekybos centro erdvėje.
„Džiaugiamės savo partneryste su „Kaunas 2022“ komanda ir nuostabiu šio bendradarbiavimo rezultatu – T. Černiausko kūrybiniu projektu. Autorius visuomet stebina savo išskirtiniais darbais, todėl be galo smagu, jog pasigrožėti šia instaliacija galės visi kauniečiai ir miesto svečiai. Tai – labai simboliškas kūrinys, žymintis augimą ir savotišką atgimimą. Šių dienų kontekstas šioms žinutėms suteikia ypatingą svarbą“, – tikina B. Kuodytė.
Jėgas vienija šimtai menininkų
Černiausko kūrybinė instaliacija Kauno „Akropolyje“ – viena iš trijų, mieste rodančių laiką iki tapimo Europos kultūros sostine. Specialiai įrengti laikmačiai pastatyti ir Kauno Rotušės aikštėje bei prie Kauno rajono savivaldybės pastato.
Jie atidengti per miesto gimtadienį – gegužės 22-ąją. Laikmačiai laiką skaičiuos iki 2022 01 22 20.22 val., o tuomet miestas pradės Kultūros sostinės metus. Jų atidarymą lydės Šiuolaikinio Kauno Mito pirmoji trilogijos dalis – įspūdingas ir didingas šou po atviru dangumi.
Visa išsami Europos kultūros sostinės metų programa bus pristatyta rugsėjo mėnesį per specialų renginį.
Nuotr. autorius M. Plepys
Atrinktos 5 įmonės dalyvauti Dizaino inovacijų programoje 5X5®
Gegužės 26 d. Dizaino inovacijų programos 5X5® atrankos posėdyje atrinktos 5 įmonės, kurios turės galimybę metus laiko dirbti su dviem dizaineriais iš Lietuvos ir Flandrijos. Bendro darbo metu įmonės vystys naujus ir/ar tobulinti jau turimus produktai bei paslaugos.
„Buvau maloniai nustebintas programos atrankoje dalyvavusių įmonių kiekiu ir kokybe. Visos pretenduojančios įmonės atsiskleidė kaip didelį kūrybinį ir inovacinį potencialą turinčios kompanijos“, - Stan Dewaele, „Designregio Kortrijk“ 5X5® programos projekto vadovas.
Kauno programos atrankos komisiją sudarė skirtingų sričių ekspertai ir specialistai:
Mantas Raišys | Statybos ir statybos mokslinių tyrimų UAB „Incon“ direktorių, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys, Kauno verslo vadovų klubo vadovas.
Algirdas Orantas | Lietuvos dizaino asociacijos pirmininkas, Prekių ženklų ir paslaugų dizaino agentūros „Critical“ vadovas
Birutė Leimontaitė | Svetingumo industrijos ekspertė, ilgametė pardavimų ir rinkodaros direktorė Kempinski viešbučių grupėje
Osvaldas Stripeikis | VDU Verslumo Akademijos „Minded“, Kūrybiško verslo ir inovacijų dizaino programos vadovas
Romanas Zontovičius | Kauno mokslo ir technologijų parko (Kauno MTP) Inovacijų ir plėtros departamentos vadovas
Atrinktos šios įmonės. Sveikiname!
- UAB EMKO
- LITAO Consultancy Group
- UAB Tiekimo projektai
- Barker Textiles, UAB
- UAB „Gravera“
Dizaino inovacijų programą 5X5® įgyvendina Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Kauno skyrius, „Designregio Kortrijk“ ir Kaunas 2022 kartu su partneriais Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmais bei Lietuvos dizaino asociacija. Projektą remia Flandrijos vyriausybė.
Nuotr. – Designregio Kortrijk