Kauno rajono miškuose – šiuolaikinio cirko spektaklio premjera
Kauno rajono miškuose šiuolaikinio cirko režisierius iš Italijos Roberto Magro improvizuoja pagal Vytauto Mačernio kūrybą ir pristato spektaklį „Vizijos“ pagal to paties pavadinimo poeto eilėraščių ciklą. Menininkas pasitelkė šiuolaikinio cirko, šokio, teatro, muzikos kalbas ir per tai atskleidžia poeto kūrybos metaforas ir simbolius, papildydamas vietinėmis istorijomis.
V.Mačernio „Vizijų“ pristatymui pasirinktos netikėtos ir atviros vietovės, o patys spektakliai vyksta vėlų vakarą, taip atspindint ir išreiškiant giliausius, žmogaus viduje vykstančius procesus. Jo premjera jau įvyko Kauno rajono Alšėnų seniūnijos miškuose, o šį ir kitą savaitgalį jis bus rodomas Neveronių ir Batniavos seniūnijose.
Šis spektaklis – iššūkis ir kūrėjams, mat dėl karantino ribojimų vaidinimai rodomi tik tam tikram žmonių skaičiui. Tam, kad „Vizijas“ galėtų pamatyti kuo daugiau žiūrovų, per vieną vakarą spektaklis parodomas tris kartus: 21, 22 ir 23 valandomis. Pasak „Kaunas 2022“ regioninių partnerysčių kuratoriaus Luko Alsio, spektaklio nuotaiką diktuoja ir pati vieta.
„Režisierius kuria tokiu metodu, kai vieta apibrėžia turinį. Miškas buvo pasirinktas todėl, kad sukuria magišką terpę, o temstant miške viskas atrodo daug keisčiau, nei tai vyktų realybėje. Miške apmąstomos Mačernio vizijose regimos mintys, nuotaikos ir tai sukuria magišką ir misterijos efektą, kada tu nežinai, ko gali tikėtis kitoje stotelėje, kur sustos spektaklis. Miškas padiktavo žaidimą tarp realybės ir fikcijos“, – kalbėjo L.Alsys.
Tuo tarpu spektaklyje vaidinęs šiuolaikinio cirko artistas Džiugas Kunsmanas sako, kad tai leido jam labiau pažintį patį Mačernį.
Kelionė miške su keliomis stotelėmis
Kaip sakė D.Kunsmanas, šis spektaklis buvo trigubas iššūkis – trys spektakliai vienas po kito, vėlus vakaras („Kai prie karantino režimo įpratęs tokiu laiku parastai jau miegu“) ir gamta. „Buvo labai sudėtinga savaitė prieš premjerą. Reikėjo greitai viską paruošti, susiderinti, o ir lietus mums nepadėjo. Pats režisierius ėjo su kibirais išsemti vandens iš duobių“, – pasakojo D.Kunsmanas. Pasak pašnekovo, spektaklis remiasi V.Mačernio kūryba, o idėja buvo jį parodyti ne mieste, o Kauno rajone.
„Režisierius domėjosi kiek įmanoma daugiau vietovių ir norėjo paliesti tiek, kiek galima. Šiais metais išsirinko tris vietas, kurias ir aplankysime. V.Mačernis labai daug kalbėjo apie sunkius laikus, apie tai, kaip poezija ar apskritai kūryba gali praskaidrinti gyvenimą. Stengiamės tą ir parodyti – kaip kūryba, menas gali visiškai pakeisti realybę arba leisti pamatyti kitą požiūrį, padėti gyventi. Visa tai stengiamės padaryti kartu su bendruomenėmis, įtraukiant ir vietos gyventojus. Tai – mūsų kelionė miške su keliomis stotelėmis, kurių metu žiūrovai patiria įspūdžius“, – sakė D.Kunsmanas.
Poeziją galima panaudoti cirke
Prieš pradedant kurti spektaklį Džiugas ir pats labiau pasidomėjo V.Mačernio kūryba, mat šis autorius jam buvo girdėtas tik mokykloje. „Nemažai paskaičiau, buvo įdomu suprasti, ką jis kūrė. Anksčiau mažai domėjausi poezija, o dabar atrodo, kad daug kas susisieja: ką jis išgyveno tada ir ką dabar patiriame mes. Galima įžvelgti daug prasmės. O poeziją galima panaudoti cirke. Labai įdomus dalykas“, – sakė D.Kunsmanas. Tiesa, menininkas svarsto, kad spektaklį pavadinti spektakliu gana sunku, nes tai labiau panašu į cirko įvykį.
Darbas su bendruomenėmis nėra nauja patirtis
Kalbėdamas apie bendruomenių įsitraukimą Džiugas pasakoja, kad vietos gyventojai žiūrovus pasitinka ateinančius į pasirodymą: su muzika, su šokiu. Ir vėliau juos veda per visą mišką. „Labai įdomu dirbti tokiose vietose, tai yra visai kitokia darbo patirtis, nei dirbant teatre, muziejuose, patalpose, kur daug kas yra kontroliuojama. Šiuo atveju esi vietovėje, kurioje supranti, kad neturi visos galios. Nes, pavyzdžiui, pradeda lyti“, – sakė D.Kunsmanas.
Tuo tarpu darbas su bendruomenėmis pačiam artistui nėra naujas. Kai Kaune prasidėjo šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija“, principas buvo panašus – būti su bendruomenėmis, šalia jų, skatinti žmones bendrauti ir taip iš arčiau susipažinti su šiuolaikiniu cirku: „Pradėjome nuo pasirodymų balkonams, kurių metu vietoje to, kad kviestume žiūrovą į palapines ar teatrus, keliaudavome į jų kiemus. Kita svarbi patirtis buvo Linksmakalnyje, viename iš „Kaunas 2022“ projektų.“
Šis R.Magro spektaklis Lietuvoje – nebe pirmas jo darbas. Prieš pusantrų metų kūrėjas dirbo su Kauno rajono Linksmakalnio bendruomenės gyventojais: vaikais, jaunimu, senjorais ir sukūrė daug gerų emocijų sukėlusį spektaklį „Radijo angelai“. Vietos žmonių įsitraukimas, sako Džiugas, kiekvieną kartą yra nauja ir vis kitokia patirtis. „Linksmakalnyje stebi, kaip keičiasi bendruomenė ir ką tu jiems duodi. Po spektaklio atsirado paauglių, kurie susižavėjo cirku ir ėmė lankyti Kaune įkurtą cirko centrą“, – kalbėjo D.Kunsmanas.
Žmonės tapo ne tik kultūros vartotojais, bet ir kūrėjais
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ regioninių partnerysčių kuratorius Lukas Alsys sako, kad šis projektas gimė dar sausio mėnesį, o dabar visuomenei pristatomas jo rezultatas. Žinoma, visų pirma džiugina tai, kad pagaliau tai – gyvas, o ne virtualus spektaklis. „Mes su šiuo spektakliu ne tik permąstom pandeminį laikotarpį, kuriuo atitrūkom nuo kultūros ir tarytum pametėme ryšį su kultūros atstovais. Tuo pačiu permąstom ir Vytautą Mačernį, ir Lietuvos partizanus. Alšėnuose prisiminėme Juozą Lukšą-Daumantą“, – sakė L.Alsys. Pasak L.Alsio, labai džiugina ir pačių bendruomenių įsitraukimas, kuris yra pats įvairiausias.
„Pradedant nuo kultūros centrų, seniūnijų iki paprastų bendruomenės narių. Nuo milžiniškos pagalbos padedant apšvarinti mišką, dirbant su trimeriais, renkant šakas iki bendruomenės žmonių, kurie vaišino artistus, įsitraukė į paties spektaklio kūrimą, šoko, dainavo spektaklio metu, nepabūgo atlikti vaidmenų net tris kartus vidury nakties ir vidury miško. Įsitraukimas buvo fantastiškas. Jis nėra simbolinis, tai – ryšys, kuris susiformavo ir paliko tam tikrą pėdsaką seniūnijoje, bendruomenėje. Žmonės pajuto, kiek daug galima pasiekti per kultūrą ir kaip ji jungia žmones. Bendruomenės turi tolimesnių planų, jos mąsto plačiau ir tikisi per kultūrą ir su kultūra pasiekti dar įdomesnių rezultatų“, – sakė L.Alsys.
Ne kasdien galima pamatyti spektaklio virtuvę
Tuo tarpu atsakyti į klausimą, kas skatina žmones būti ne tik kultūros vartotojais, tačiau ir kūrėjais, nėra lengva. Ir nėra vieno atsakymo. „Kalbant apie šį projektą, manau, kad įsitraukti skatina faktas, jog kultūra po pandemijos pradeda atsigauti. Kitas dalykas – žmonės, kuriuos aš sutinku Kauno rajone, yra nepaprastai nuoširdūs ir jiems viskas įdomu. Taip pat tikiu, kad įdomi jiems pasirodė ir pati spektaklio koncepcija, šiuolaikinis cirkas, Mačernio asmenybė. Gal žmonės norėjo atitrūkti nuo rutinos, pabūti tarptautinių menininkų komandoje, pamatyti, kaip gimsta spektaklis? Ne kiekvieną dieną žmonės gali įsilieti į spektaklio virtuvę ir tapti jo integralia dalimi“, – kalbėjo L.Alsys.
Spektaklis „Vizijos“ bus rodomas gegužės 22 d. Neveronių seniūnijoje, 29 d. Batniavos seniūnijoje, kiekvienoje seniūnijoje po tris kartus vėlų vakarą: 21, 22 ir 23 val.
Dėl galiojančių karantino taisyklių į spektaklius būtina registruotis. Registraciją rasite paspaudę šią nuorodą.
Spektaklio „Vizijos“ kūrybinė komanda: režisierius Roberto Magro, scenografas Paolo Primonas. Vaidina: Džiugas Kunsmanas, Eugenijus Slavinskas, Agnietė Lisičkinaitė, Motiejus Bazaras, Liamas Carmody, Pauline Camille Talon.
Teksto autorė – Jurgita Lieponė, „15min“ žurnalistė. T
