„OSTRALE Bienalle 2021”: kvėpavimo posūkis ir naujos prasmės
Bienalė „OSTRALE Biennale 2O21“ – trečia pagal dydį šiuolaikinio meno paroda Vokietijoje, organizuojama šiuolaikinio meno centro OSTRALE. Bienalėje keliamos socialinės atsakomybės temos ir plėtojama kūrybinė laisvė. Ši paroda jau tryliktą kartą tradiciškai vyks kultūriškai ir fiziškai apleistose erdvėse – meno mėgėjai kviečiami į jau neveikiančias skerdyklas, arklides, gamyklas ir net anglies kasyklas.
Šių metų bienalėje kūrinius pristatys daugiau nei 140 menininkų iš 34 šalių. Kūrinių atrankos procesas mišrus: menininkus gali pakviesti kuratorių komandos nariai, taip pat patys menininkai gali kreiptis per atvirą kvietimą. Trijų etapų žiuri ir kuratorių procese nariai ir kuratoriai balsuoja dėl siūlomų kviečiamų bei pretenduojančių menininkų kūrinių.
Tarp bienalių vykstančio parodų ciklo „OUT of OSTRALE“ metu bendradarbiaujama su Europos kultūros sostinėmis pristatant pasirinktus darbus iš bienalės parodų. Tokios satelitinės parodos anksčiau vyko Pėče (Vengrija, 2010 m.), Vroclave (Lenkija, 2016 m.) ir Valetoje (Malta, 2018 m.). 2020 m. ši tradicija pratęsta bendradarbiaujant su Europos kultūros sostine Rijeka (Kroatija), o 2022 m. OSTRALE atkeliaus į Kauną ir Kauno rajoną, jau pasiruošusius tapti Europos kultūros sostine. Šios partnerystės dėka prie bendrakūrybos proceso prisijungė 11 lietuvių menininkų: Aleksas Andriuškevičius, Aurelija Maknytė, Mindaugas Gapševičius, Gabrielė Gervickaitė, Bronė Sofija Gideikaitė, Eugenijus Lukas Kolmogorcevas, Irma Leščinskaitė, Julija Pociūtė, Remis Ščerbauskas, Arturas Valiauga ir Daina Vanagaitė-Belžakienė pristatys savo darbus bienalėje „OSTRALE Biennale O21“.
„OSTRALE paroda – Dresdene jau įsitvirtinęs ir gerai žinomas, tačiau nemažai pakeliavęs įvykis ir Europoje. Šiemet parodą kolektyviai kuruoja 4 kuratoriai iš 3 skirtingų šalių, o menininkų ir kūrinių sąrašas tradiciškai sudarytas atvirojo kvietimo ir kruopščios atrankos būdu. Toks parodos kūrimo procesas pareikalauja iš kuratorių ženkliai daugiau darbo, tačiau manau, kad tai yra svarbiausia šios parodos vertė. Šis renginio iniciatorių pasirinktas kokūrybiškas, atviras kelias leidžia tikėtis iš šios parodos įvairiapusiškų teminių perspektyvų ir meninės įvairovės, pažinčių su menininkais, kurių kūryba nėra plačiai išpopuliarėjusi. Vertinu šią galimybę, nes keliaujant iš vienos tarptautinės parodos į kitą dažnai tenka pamatyti atsikartojančius autorius ar kūrinius. Drezdene paroda vyks šių metų vasarą. Joje – net 140 menininkų, iš kurių 11 lietuvių. Kaune planuojame parodą pristatyti 2022-ųjų rugsėjį. Dalis jos bus rodoma centrinio pašto pastate, o OSTRALE meninių rezidencijų rezultatai – jūriniuose transportavimo konteineriuose, kuriems vietos ieškome Kauno rajone“, teigia Kaunas 2022 programos vadovė Ana Kočegarova.
Viena iš OSTRALE bienalės kuratorių – „Kaunas 2022“ įgaliota menininkė Patricija Gilytė, vizualiųjų menų atstovė, OSTRALE O11 ir O16 dalyvė; pakviestoji Kauno bienalės 2011 menininkė, REWIND - PLAY - FORWARD. 2017 m. Miuncheno „Haus der Kunst“ III menininkų bienalės „X faktorius. Meno chromosoma“ kuratorių komandos narė; Vokietijos dailininkų asociacijos ir Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narė. Paprašėme Patricijos Gilytės papasakoti, kodėl pasirinkta šių metų bienalės tema – „Kvėpavimo posūkis“:
„Atviras kvietimas menininkams teikti paraiškas dalyvauti bienalėje OSTRALE pasirodė 2020 m. kovo mėn. – beveik tuo pat metu, kai pasaulyje prasidėjo pandemija. Dabar visi kartu galime atsigręžti ir įvertinti pandemijos proveržį. Jį norisi palyginti su Černobylio avarija, dar neišdilusia iš atminties: 1986 m. ore tvyrojo kažkas nematomo, tačiau galinčio pažeisti plaučius ir išlydyti fotoaparato juostelę, kas panašu į 2020-ųjų pradžioje susiklosčiusią padėtį – COVID-19 keliamo pavojaus plika akimi nematyti. Vėliau, metų eigoje, sužinojome, kad virusas tampa grėsmingu jį įkvepiant. Kadangi šiuos įvykius visi patyrėme bendrai, galime visi kartu atsigręžti. Tik pakartotinai atsisukdami į praeitį, galime įvardyti, perrašyti faktus ir galbūt užkirsti kelią pavojams ateityje. Kodėl O21 pavadinimu pasirinkta „Kvėpavimo posūkio“ tema? Todėl, kad būtent atstumo patirtis ir leido mums sužinoti apie pavojų, kurį gali lemti kontaktas ir kito žmogaus buvimas šalia. Tai suteikia naują prasmę įprastiems dalykams ir keičia žvilgsnio rutiną.“
Vykdydama „Kūrybiškos Europos“ finansuojamą projektą „Flowing Connections“, OSTRALE užmezga naujus ryšius. „Flowing Connections“ dalyviai meno priemonėmis tyrinės Drezdeno, Budapešto, Rijekos ir Kauno – miestų, įsikūrusių prie vandens telkinių, – meninius, ekologinius ir kultūrinius klausimus. „Drezdenas prie Elbės, Budapeštas prie Dunojaus, Rijeka prie Adrijos jūros ir Kaunas prie Nemuno ir Neries upių – visi keturi miestai turi panašių problemų: vanduo yra ir atsiskyrimas, ir jungimasis, gelbėjimosi ratas ir grėsmė, vanduo reikalauja rūpesčio, tačiau taip pat juo piktnaudžiaujama. Tai mes norime ištirti tarptautiniu mastu iš meninės perspektyvos,“ –sako OSTRALE direktorė Andrea Hilger.
Pandemijos pakoreguoti planai pakeitė ir 2021 metų OSTRALE benalės organizavimo procesus. Kuratorių ir organizacinei komandoms teko kartu užsidaryti socialiniame burbule ir išspręsti klausimus be išorės kontaktų – susitelkus į bienalės problemas, sprendimus ir darbus. Šiuos iššūkių kupinus veiksmus paaiškina Dresdeno „Kunsthaus“ meno vadovė Christiane Mennicke-Schwarz:
„Menas yra visuomenės dalis net pandemijos metu. Ypač dabar, atsižvelgiant į dabartines problemas, svarbu siųsti padrąsinančius signalus, kad mums ir toliau reikia plėtoti santykius ir mainus su kitais pasaulio žmonėmis.“ Lengvėjant karantino apribojimams, O21 visgi įvyks ir paroda lauks lankytojų nuo liepos 1 d. iki spalio 3 d. „Robotron“ komplekso valgyklos patalpose ir kituose objektuose.
OSTRALE bienalės tarptautinė kuratorių komanda, kurią sudaro Krisztián Kukla, Ivana Meštrov, Nataša Bodrožić, Andrea Hilger, Antka Hofmann ir Patricija Gilytė, publiką kviečia pažinti O21 ir kuratoriniame bienalės koncepte pabrėžia:
„ <...> Tarp dezorientacijos ir persiorientavimo, siekdami atrasti naujų krypčių ir išvengti akligatvių, turime kvėpuoti kitaip. Turime pakeisti savo požiūrį ir atkreipti dėmesį į esančius mūsų regėjimo lauko paribiuose: nepritampančiuosius, engiamuosius ir nežinomuosius, o taip pat biosferas, pastatus ir socialines erdves. Stovėdama prie naujos, popandeminės eros vartų, išsekusi, bet viltinga, smalsi ir pasirengusi pokyčiams, OSTRALE 2021 m. tiria, kaip mes sugyvename su artimais žmonėmis, gyvūnais ir sudėtinga aplinka.“
Teksto autorė – Indrė Aleksandravičiūtė
Nuotr. autorius – Franz Leyser
Unikali dovana Kauno miestui gimtadienio proga – ant pastatų sienų įamžinti kultūros simboliai
Pandemija užrakino, bet menas išlaisvina – atveria duris, atidengia užuolaidas ir leidžia grožėtis juo, net ir miesto gatvėse. Todėl, žengiant į 2022-uosius, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022”, kartu su ilgamečiu meno projektų mecenatu „Švyturys“, kviečia atrasti meną netradicinėse erdvėse ir patirti jį iš naujo. Šiandien pristatoma dovana miestui – įamžinti Kauno kultūros simboliai ant pastatų sienų. Piešinius sukūrė trys savo srities meistrai – žinomi Kauno gatvės menininkai.
„Pandemiją daugelis mūsų išgyvenome skaudžiai, bet ji ypatingai palietė vieną svarbiausių sričių mūsų gyvenime – kultūrą. Todėl, būdami neabejingi menininkų ir meno situacijai Lietuvoje, siekiame ne tik paremti, bet ir atkreipti dėmesį į jaunų menininkų kūrybą, nepaliekant jų darbų paraštėse. Taip gimė mintis perkelti talentingų meistrų piešinius į gatves, suteikiant galimybę juos pamatyti kiekvienam kauniečiui ar miesto svečiui. Tikimės, kad ši dovana Kaunui – tai tik pirmas žingsnis reikšmingo kultūrinio projekto link, kuris galiausiai taps tikra meno galerija po atviru dangumi“, – teigia dovaną Kaunui įsteigusios bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas.
Pirmieji trys piešiniai – tai ant pastatų sienų nugulę trys Kauno kultūros simboliai, ilgus metus dovanojantys kultūrines patirtis kauniečiams ir miesto svečiams. Tai – Kauno šokio teatras „Aura“, Kauno simfoninis orkestras bei kultūros ir meno žurnalas „Nemunas“.
„Kalbėdami apie kultūrą, dažnai ją susiejame su reginiu, estetika, simboliais ir patirtimi. Ant sienų gimstančiuose piešiniuose siekėme įamžinti tai, kas atspindi ir simbolizuoja kultūrą Kauno mieste, o taip pat yra lengvai atpažįstama: ilgai ir nuosekliai ją kūrusios organizacijos, kurių indėlis menui, gerų emocijų kūrimui miestiečiams ir svečiams, yra milžiniškas. Džiaugiamės, kad šie kultūros simboliai pasiliks Kaune amžinai, atsivers ne tik miestiečių, bet ir svečių akims, prisidės prie Kauno, kaip miesto, kurio kiekviena gatvė ir kiekvienas kiemas alsuoja kultūra, kūrimo“ – pasakojo viena iš šio projekto iniciatorių, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” atstovė Irutė Tumaitė.
Pasak I. Tumaitės, šiai užduočiai – nutapyti dešimtmečius kultūrą kuriančias organizacijas po atviru dangumi – menininkai buvo renkami ilgai ir kruopščiai. Misija atiteko trims žinomiems Kauno gatvės meno atstovams – Tadui Vincaičiui-Plūgui, Karoliui Grubiui ir Linui Kaziulioniui. Skirtingose Kauno vietose ant pastatų sienų atsiveriančios erdvės tapo šių gatvės menininkų kūrybos drobe. Ant pastato Nemuno gatvėje šokio judesyje sustingo įamžinta „Auros“ šokėja Clara Gambino, nutapyta Lino Kaziulionio, Mickevičiaus gatvėje rusvomis spalvomis „suskambėjo“ Kauno simfoninio orkestro muzika (autorius T. Vincaitis-Plūgas), o žurnalo „Nemunas“ interpretacija ryškiais Karolio Grubio potėpiais užgimė Kauno Nacionalinio Dramos teatro kiemelyje.
Simbolinis šių piešinių „atidarymas“ ir pristatymas miestiečiams vyks Kauno miesto gimtadienio metu, gegužės 22 d. Juose įamžintus kultūros simbolius, ir ne tik juos, žiūrovai išvys pasirodančius gyvai.
Kaunas išaugo – ši dovana miestui, tikimasi, kad yra pradžia ilgalaikio kultūrinio projekto, padėsiančio menui po atviru dangumi įgauti vis didesnį pagreitį.