Tadas Vincaitis-Plūgas – apie piešinius ant sienų: nebūtina išpiešti viso Kauno ir visų kiemų
Kiek piešinių ant sienų jau yra nupiešęs, menininkas Tadas Vincaitis-Plūgas nežino ir pats. Neskaičiuoja. Nes, sako, paklausus, kiek operacijų atliko chirurgas arba kiek automobilių ratų pakeitė jų montuotojas – jie taip pat nežinotų. „Padarai darbą ir atsisveikini su juo“, – sako menininkas. Kaune gimęs ir užaugęs Tadas Vincaitis-Plūgas prisijungė prie „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ambasadorių komandos, prie šio projekto jis jau yra prisidėjęs ir savo darbu. Pernai prieš „Istorijų festivalį“ jo kūrinys pažadino A. Mickevičiaus g. 30 namo sieną. Menininkas nutapė dviejų žydžių – mamos ir dukters – portretus. T.Vincaičio-Plūgo kūrinys inspiruotas tarpukario fotografijos, kurioje yra Rosian Bagriansky su savo mama Gerta, išgyvenusios Holokaustą. Iš nuotraukos nupiešti piešinį ant namo Kauno centre sienos menininkui pasiūlė „Kaunas 2022“, o tada prasidėjo bendras darbas – kaip siena turi atrodyti, kaip šią idėją vizualizuoti: „Tai pavadinčiau prisilietimu prie istorijos, kuri nesinori, kad nueitų užmarštin“, – tada sakė T.Vincaitis-Plūgas. T.Vincaitis-Plūgas taip dirbo ir su „Kaunas 2022“ projektu „Šiuolaikinės seniūnijos“ Karmėlavoje.
Kalbėdamas apie prisijungimą prie „Kaunas 2022“ ambasadorių, menininkas sakė sulaukęs pasiūlymo: „Man šis įvykis malonus – jaučiuosi pagerbtas ir įvertintas. Noriu sustiprinti Kauno – kaip Europos kultūros sostinės pozicijas, nes manau, kad savo srityje esu kompetentingas, turiu nemažai patirties. Manau, kad mano darbai papuoš visą kultūros sostinės renginių ciklą. Kokią idėją atsinešu? Kad piešiniai ant sienų gali būti labai profesionalūs ir noriu būti to pavyzdys, iš kitų reikalauti to paties – aukšto lygio, kokybiško meno, kuris būtų vertas kultūros sostinės vardo.“
Kaip Tadas tapo Plūgu
Ši pravardė, sako menininkas, dar nuo mokyklos laikų. Sovietmečiu jam teko lankytis Vakarų Vokietijoje ir pamatyti šios subkultūros apraiškas. „Tada buvau paauglys. Iš sovietinio lagerio ir pilkos aplinkos išvažiavęs į Vokietiją pamačiau spalvotą, margą ir labai ryškią visuomenę, aplinką ir miestą. Grįžus į Kauną niežtėjo rankos, o piešti mėgau nuo pat mažų dienų“, – pasakojo Tadas. Tada, grįžęs į Lietuvą, jis ant savo fizinio lavinimo aprangos užsirašė žodį „plūgas“. Mat be grafičių, kuriuos matė Vokietijoje, jam įsiminė ir ryški, su įvairiais užrašais ir antsiuvais žmonių apranga. Kodėl būtent plūgas? Konkretaus atsakymo nėra. „Gal kvailoka, bet man tada tai pasirodė normalu.“ Pirmieji bandymai piešti ant sienų buvo dar mokykloje, o baigęs ją Tadas pasirinko architektūros studijas, dirbo architektu, dizaineriu, animatoriumi, o po to susikoncentravo ir nutarė daryti tai, kas labiausiai patinka – piešti ant sienų.
Apie brandą ir architektūrą
Tadas vadinamas šio meno pradininku Lietuvoje, o kiek piešinių jau nupiešė – neskaičiuoja. Lygiai taip pat, kaip chirurgas neskaičiuoja atliktų operacijų, o ratų montuotojas – pakeistų ratų. Arba duonos kepėjas, sako Tadas, irgi neskaičiuoja savo iškeptos duonos. Piešiniai ant sienų ir architektūra tarpusavyje yra labai glaudžiai susiję, o pats piešinys keičia ne tik konkretų pastatą, bet ir aplinką.
„Jei būčiau diktatorius, neleisčiau piešti jaunesniems, nei 30–35 metų žmonėms. Nes tam reikalinga branda. Turi sukaupti didelį bagažą vizualios informacijos, medžiagos iš viso pasaulio, labai domėtis ir pamatyti daug įvairių sprendimų, stilistikų, žanrų ir panašiai. Tada pamatai, kaip profesionaliai ir konceptualiai yra atliekami darbai, supranti, kad labai reikia jausti kontekstą, suvokti architektūrą – kad darbai jos nesudarkytų“, – sako Tadas. Dažnas piešinys atsiranda ant tokio fasado, kur architektas nebuvo numatęs jokio piešinio: „Ir mes su tais darbais darome invaziją. Todėl reikalingas jautrus priėjimas ir pajautimas. Piešiniai turi draugauti su architektūra, bet supraskim ir tai, kad toks pojūtis ateina iš gausybės darbų, patirčių, daugelio metų informacijos kaupimo.“ T.Vincaitis sako, kad labai gerai galima pastebėti, kurie darbai yra profesionalūs, konceptualūs, apgalvoti ir pajausti, o kur – jauno žmogaus kūryba: „Bet tai yra ir priešprieša, prieštaravimas pačiam sau – juk jaunas žmogus nori daryti, kurti, o kur jam tą daryti, jei ne ant sienos, ne čia ir dabar?“
Apie turinį ir neperspaudimą
Tadas save vadina užsakomuoju dailininku, o kas turėtų atsirasti ant sienos, yra ne jo fantazija. Paprastai „muziką užsako“ užsakovas. Menininkas dalyvauja ir įvairiuose festivaliuose, kur kurti galima visiškai laisva forma. Bet tokia laisvė kartais tampa didesniu iššūkiui, nei konkretus užsakomasis darbas. Kai yra konkretumas – yra atspirties taškas, nuo kurio ir galima pradėti ieškoti sprendimų, idėją interpretuoti ir ieškoti formų, kaip ją perteikti. O iš didelės laisvės gali „užbuksuoti“: „Nežinai, nuo ko atsispirti.“ Dar svarbus ir saiko, neperspaudimo momentas. Tarkime, jei vieno pastato nupiešta siena dera prie vietos ir padaro ją išskirtine, aplinkui išpiešus dar penkias – norimo efekto nebus. „Nebūtina išpiešti viso Kauno ir visų kiemų. Reikia kryptingai tai daryti.
Gal būtų tikslinga kokį naują rajoną, kuriame piešiniai ant sienų būtų numatyti architekto?
Jei architektas pasitelktų šį žanrą – galėtų visiškai kompleksiškai atsirasti kvartalas su viena stilistika, žanru, spalviškumu. Kad nesipjautų. Tai turėtų būti ir skoninga, ir labai integralu. Tarkime, atskirame namų kvartalėlyje ant galinių sienų – kur nėra langų – padaryti galeriją po atviru dangum. Visiškai gražiai žiūrėtųsi. Reiktų gerai išdiskutuoti su urbanistais, kaip ir kur, o chaotiško ir impulsyvaus paišymo vengti. Esu baigęs architektūrą ir tokia yra mano subjektyvi nuomonė. Gal jaunas žmogus, kuris nori daug piešti, sakys: ko tu čia gesini nuotaiką ir kūrybą?“
Daugiau menininko darbų galima rasti paspaudus čia.
Teksto autorė – Jurgita Lieponė, „15min“ žurnalistė. T
Nuotr. autorius – M. Plepys
Kaunas 2022 metais: kultūros taksi, šiuolaikinė Kauno mito trilogija ir planas B
Seimo kultūros komitete pristatyta „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programa – didieji renginiai, kitos veiklos ir planas B, jei masinius susibūrimus vis dar ribos situacija dėl koronaviruso. Komiteto nariams kilo ne tik su kultūra susijusių, bet ir techninių klausimų. Tarkime, ar Kaune Europos kultūros sostinės metais nepritrūks parkavimo bei nakvynės vietų. Kaunas kartu su Kauno rajonu Europos kultūros sostine taps 2022 metais.
Europos kultūros sostinės programą pristačiusi „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė kalbėjo apie jau nuveiktus darbus ir apžvelgė 2022 metų Kauno mieste ir Kauno rajone vyksiančius renginius. Europos kultūros sostinės metams Kaunas ir Kauno rajonas ruošiasi nuo 2017 metų – įvyko jau virš 4000 renginių, o šiuo metu finaliniams metams „Kaunas 2022“ ruošiasi kartu su 80 partnerių, kurių kiekvienas dar turi ir partnerius užsienyje. Pasak V.Vitkienės, norima, kad programa būtų matoma ir žinoma visoje Europoje.
Vyks trys didieji renginiai
V.Vitkienė išskyrė kertines programos kryptis – Kauno modernizmo paveldą, atminties programą, dizaino, jaunimo, bendruomenių, kompetencijų kėlimo programas. 2022 metų didieji Europos kultūros sostinės renginiai vadinami šiuolaikine Kauno mito trilogija. Europos kultūros sostinės atidarymas įvyks 2022 metų sausio 22 dieną. Jis pradės Europos kultūros sostinės metų renginių maratoną.
Antrasis didysis renginys – gegužės pabaigoje, jis apims Kauno santakos teritoriją, Naujamiestį ir Laisvės alėją, o trilogiją užbaigs Europos kultūros sostinės uždarymo renginys-spektaklis, kurio metu bus pasirašyta simbolinė sutartis tarp miesto ir jo piliečių. Visi didieji renginiai vyks po tris dienas, o jų programoje – po 40–50 renginių, jų programa bus pristatyta rugsėjo mėnesį. Įvairios veiklos paraleliai vyks ir miesto bei rajono kultūros įstaigose.
„Iš viso per metus vyks virš 400 renginių. Pristatysime didelę parodą, kuri veiks Kauno centriniame pašte. „Istorijų festivaliui“ ruošiama didžiulė kantata su 300 atlikėjų. Ruošiamės litvakų forumui, kuriame bus pasaulio mokslininkų, kultūros atstovų taryba. Apie šį forumą informaciją norime paskleisti kuo plačiau visame pasaulyje ir taip prikviesti kuo daugiau litvakų. Vyks tarptautinis dizaino festivalis, kongresai, parodos, diskusijos. Dar vienas svarbus šios programos „Dizainas laimei“ akcentas – skatinti įstaigas pritaikyti miestą visiems ir kad žmonės, turintys fizinę ar kitą negalią, galėtų patekti į erdves. „Kylantis Kaunas“ jaunimo programos dalyviai 2022 metams organizuoja Europos jaunimo festivalį“, – kalbėjo V.Vitkienė.
Taip pat kuriamas naujasis Kauno mitas, kai 2022 metais pabudęs Mitinis Kauno Žvėris taps simboliu miestui ir rajonui iš laikinosios žengiant į šiuolaikinę sostinę. 2022 metais Kaune bus pristatytos ir žinomų menininkų parodos. Europos kultūros sostinės metais dėmesys bus skiriamas ir Romo Kalantos 50 metų mirties metinėms – vyks paroda ir mokslinė konferencija apie rezistenciją, specialūs sceniniai pastatymai. Šventė pavyksta, kai svečias sotus, turi kur permiegoti ir yra gera programa Pasak V.Vitkienės, Kauno miestas ir rajonas Europos kultūros sostinės programoje dalyvauja lygiomis teisėmis, o renginiai planuojami tiek mieste, tiek rajone, taip pat tiek miestas, tiek ir rajonas finansuoja Europos kultūros sostinės renginių programą. Komiteto nariai domėjosi, kas nutiks, jei renginius ribos situacija dėl koronaviruso ir ar organizatoriai turi planą B.
„Kaip ir visi kultūros organizatoriai, vieno recepto nuo visų aplinkybių neturime. Kiek galime – ruošiamės. Kalbant apie didžiuosius renginius, planuojame iš karto kelis scenarijus. Vienas – masinei auditorijai, bet alternatyviai ruošiame ir planą B. Tai būtų viešos meno instaliacijos, meno kūriniai integruoti parduotuvių ir kitų įstaigų vitrinose ir panašiai – kad žmonės galėtų dalyvauti atidarymo renginyje nesibūriuodami. Kalbant apie visus metų renginius, aplinkybės keičiasi, todėl artėjant kiekvienam renginiui reikės priimti sprendimus“, – sakė „Kaunas 2022“ programos vadovė Ana Kočegarova.
Pasak Seimo nario Kęstučio Vilkausko, svarbu ir tai, ar Europos kultūros sostinės metais mieste užteks nakvynių, parkavimo vietų, jei čia gausiai lankysis užsienio turistai. Kaip sakė organizatoriai, aktyviai dirbama su savivaldybės įmone „Kaunas IN“, miesto autobusu ir geležinkelio stotimis, oro uostu – siekiant, kad miesto vartai būtų patogūs atvykti.
„Turėsime ir specialią svetingumo programą. Pavyzdžiui, tarpukario buto nuoma, sutartys su pavežėjais. Kursuos ir „Kultūros taksi“ – vairuotojams pasiūlysime gido kursus, o tai leis jiems supažindinti svečius su miestu. Šventė pavyksta tada, kai svečias yra sotus, turi kur permiegoti ir yra gera programa. O ir patys miestiečiai, rajono gyventojai pademonstruos savo svetingumą“, – sakė „Kaunas 2022“ komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Mindaugas Reinikis.
Teksto autorė – Jurgita Lieponė, „15min“ žurnalistė. T
Nuotr. autorius – M. Plepys