Trečius metus iš eilės „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ bendruomenių programa „Fluxus Labas!“ kviečia į kūrybinių ir kultūrinių bendruomenės verslų kūrimo ir plėtros mokymus. Kas yra bendruomenių verslas, kodėl verta jį kurti? Apie tai patirtimi dalijasi ir bendruomenės, jau įžengusios į šio verslo sritį.Mokymai skirti bendruomenių entuziastams, norintiems vykdyti kultūrinius, kūrybinius projektus bei pradėti ar plėsti kūrybinį ar kultūrinį bendruomenės verslą. Bendruomenėje pradėtas kūrybinis verslas suburia bendruomenės narius ir padeda kūrybiškai spręsti kylančius iššūkius, atrasti verslius sprendimus – taip bendruomenė gali ne tik sėkmingai gyvuoti toliau, bet ir plėtoti kultūrines ir kūrybines veiklas.

Akcentuoja mokymąsi per praktiką

Su Kauno ir Kauno rajono bendruomenėmis savo žiniomis dalinsis lektorius Philas Tulba. Šiuo metu Vilniuje gyvenantis P.Tulba 20 metų dirbo su bendruomenių verslais Jungtinėje Karalystėje.

„Lietuvoje pradėjau dirbti 2013 metais. Temos visad buvo tos pačios: naudoti verslo modelius, norint suteikti socialinę, ekonominę ir aplinkos apsaugos naudas. Labai ankstyvais darbo metais supratau, jog šios naudos neprivalo būti atskirtos viena nuo kitos, kad galima sukurti bendruomenės verslą, kuris būtų naudingas žmonėms, planetai bei pelningas.

Tuo užsiimti pradėjau 2001 metais, o pradžia buvo labdaros organizacija benamiams. Tai buvo tradicinė labdaros organizacija – jie rašė paraiškas, prašė žmonių paramos, bet taip pat turėjo ir dvi prekybos įmones. Viena iš jų buvo baldų perdirbimo verslas, kuris kūrė darbo vietas tiems, kuriems buvo sunku susirasti darbą ir taip pat pardavinėjo baldus žmonėms, kurie gaudavo mažas pajamas. Dalis pelno buvo skiriama benamių labdarai.

Kitas jų verslas, kurį vadinu pelno generatoriumi – patalpų nuoma. Organizacijai priklausė komercinės paskirties patalpos, kurios būdavo išnuomojamos privatiems verslams. Nors tai teikė mažai socialinės ar aplinkosauginės naudos, tačiau traukė pelną labdarai“, – pasakojo P.Tulba.

Paklaustas, kokie mokymai bus Kaune ir apie ką kalbės su bendruomenėmis, P.Tulba akcentavo mokymąsi per praktiką, vizijos ar misijos sukūrimą bei tobulinimą, komunikacinius, prezentacinius įgūdžius, bendruomenės projektų sukūrimą, jų pristatymą, finansavimo galimybes, poveikio vertinimą, bendruomenių turimus resursus ir kaip jie gali būti panaudojami. Kokia nauda yra bendruomenėms pradėti savo verslą ar kultūrinį projektą? Pasak pašnekovo, yra daug naudų, jos daugiasluoksnės: „Bendruomenės gali gauti pajamų iš skirtingų šaltinių, o savo veikloje ne tik remtis subsidijomis. Tokios organizacijos pildo vietinius poreikius, sukuria darbo vietas, pritraukia pinigus į bendruomenes, pagaliau – kelia pasididžiavimą“.

Kaip sakė P.Tulba, daug bendruomenių kartais nežino, nuo ko pradėti kelionę kuriant bendruomeninį verslą. „Pirmas dalykas, ką daugelis nori sužinoti – kur gauti subsidiją, kaip pritraukti pajamas. Kitiems būna sunku pereiti iš finansavimo subsidijomis į pajamų generavimą patiems. Dažniausia taip nutinka dėl to, jog nėra pakankamai vietinės paklausos, kuri mokėtų už paslaugas. Sugebėjimas galvoti strategiškai ir planuoti savo idėjas, galvoti apie verslo modelį ir kokie resursai jau egzistuoja – tai esminės žinios, kurių reikia bendruomenių verslams ir projektams“, – sakė P.Tulba.

Idėjos gimė iš muilo

„Fluxus Labas! Senamiestis“ atstovė Romena Puikytė sako, kad yra dalyvavusi ankstesniuose mokymuose, o bendruomenės verslo idėjai pasirinko muilą bei kurs „Muilo laboratoriją“.

„Aš pati gyvenu Senamiestyje, esu įsitraukusi į „Fluxus Labas! Senamiestis“ veiklas. Kilo mintis apie muilą, mat tarpukariu Kauno senamiestyje ir centre steigėsi muilo įmonės, muilo bendrovės, kosmetikos, parfumerijos laboratorijos ir jų buvo labai daug. Jie kūrė savo produkciją, skatino higieną, švarą, dalyvavo tarptautinėse parodose, o kai kurios bendrovės ir laimėdavo apdovanojimus. Tarpukario Kaunas buvo tapęs Lietuvos muilo pramonės centru. Mums ši istorija pasirodė labai įdomi. Norėdami ją kūrybiškai pristatyti miestiečiams, miesto svečiams ir patiems kurti atgaivinant tarpukarinį muilą, sugalvojome „Muilo laboratoriją“. Juo labiau, kad ir muilo gamyba dabar yra gana populiari“, – pasakojo R.Puikytė. Bendruomenė organizavo dirbtuves, o pati idėja tapo erdvesnė – pasiūlyti ne tik muilą, atkuriant tarpukario muilo gamybos receptą, bet ir rengti šventes.

„Daryti viską, kas susiję su muilu. Labai plačiai, kūrybiškai pasižiūrėjome – tai gali būti ir muilo šventės, muilo burbulų ir putų šventės, net sukurta muilo opera. Labai daug vietos kūrybinei ir meninei raiškai“, – kalbėjo pašnekovė. Kaip sakė R.Puikytė, „Muilo laboratorijos“ idėja išsivystė būtent per bendruomenių mokymus. „Mes plačiai žiūrime į pačią bendruomenę. Tai – ir gyventojai, ir čia gyvenę žmonės, taip pat švietimo, verslo įstaigos bei įmonės. Savo versle norime susieti kultūrą, meną ir turizmą“, – kalbėjo R.Puikytė.

„Pelėdų kava“ – Žaliakalnio bendruomenė

Viešoji įstaiga „Pelėdų kava“ savo veiklą vykdo Žaliakalnyje. Pasak vienos iš įkūrėjų Monikos Briedienės, „Pelėdų kava“ veikia dviem kryptimis – kaip bendruomeninė organizacija ir socialinis verslas. Tiesa, prieš metus įsikūrusios įstaigos veiklas, kaip ir visų, pristabdė karantinas.

„Žaliakalnyje yra daug įvairių žmonių – jaunimo, vyresnių. Tiek jauni žmonės, baigę Kauno kolegijos Menų fakultetą (kuris ir yra ant Pelėdų kalno), tačiau dar neradę savo kelio, tiek vyresni menininkai, kurie neberanda savo vietos – norisi įgalinti jų meninę saviraišką ir leisti jiems užsidribti, tapti labiau matomais.

Tokia yra mūsų svajonė – norėtumėm, kad jie po mūsų skėčiu galėtų pristatyti savo kūrybą, renginius, parodas, dirbtuves, o ateityje galvojame ir apie internetinę parduotuvę. Joje būtų galimybė pristatyti ne tik savo sukurtus dalykus, bet ir paslaugas“, – sakė M.Briedienė. Be to, „Pelėdų kava“ veikia ir kaip bendruomeninė organizacija, organizuojanti įvairius renginius, ekskursijas, knygų pristatymus. Kodėl „Pelėdų kava“? Pelėdos – nes Pelėdų kalnas, o kava – nes gilių kava, mat Žaliakalnis, turintis Ąžuolyną, nuo senų laikų garsėja gilių kava.

Mintis steigti viešąją įstaigą kilo per ankstesnius „Kaunas 2022“ organizuotus bendruomenių mokymus. „Pelėdų kavos“ įkūrėjai esame trys – aš, Jūratė ir Jonas. Verslumo mokymuose pradėjome dalyvauti, kai „Pelėdų kava“ dar tebuvo svajonė. Su Jūrate ir Jonu irgi dar nebuvome labai gerai pažįstami, tik visi turėjome bendrą idėją, kad Žaliakalniui reikia veiklios bendruomenės, kurios vienas iš tikslų būtų vietinių menininkų žadinimas.

Mokymai buvo naudingi įsitraukimo prasme, nes jei ne jie, gal ir nebūtų užgimusi „Pelėdų kava“, o gal būtų tik po metų kitų. Mokymai mus – visus tris – suvedė. Be to, tai buvo ne tik paskaitos, bet ir namų darbai, įvairios diskusijos. Reikėjo galvoti apie verslo idėją, tikslą, uždavinius. Verslumo mokymai suteikė žinių apie verslo formas ir šios informacijos nereikėjo ieškoti patiems. Įvertinę galimus pasirinkimus, mes pasirinkome viešąją įstaigą“, – M.Briedienė.

Apie bendruomenių mokymus

  • Mokymų programa siekia ne tik ugdyti bendruomenės įgūdžius (kurie jau egzistuoja pačiose bendruomenėse) verslumo ir sėkmingos veiklos vystymo srityse, bet ir gerinti tarpusavio bendruomenių ryšius siekiant sukurti tvarius bendruomeninius projektus.
  • Seminarų metu bus pristatomos skirtingos temos, padėsiančios Jums įgyvendinti kultūrinius ir kūrybinius projektus bei įkurti bendruomenės verslą.
  • Tai nėra tipinė mokymų programa – vietoj teorinių paskaitų ši programa remiasi „mokymosi per praktiką“ principu bei „ne trūkumų“ požiūriu, kuris padeda orientuotis į bendruomenėse esančius įgūdžius bei tikslingą jų panaudojimą.
  • Mokymuose dalyvaujančioms bendruomenėms bus skiriamos individualios konsultacijos, kurių metu bus gilinamasi į jiems aktualias problemas – nagrinėjamos naujos temos, ruošiamos finansavimo paraiškos bei koncentruojamasi į individualią bendruomenės verslo idėją ir jos tobulinimą.
  • Pasibaigus mokymų programai kiekviena bendruomenė bus pasiruošusi savo bendruomenės verslo planą, ties kuriuo dirbs kiekvieno seminaro metu bei galės panaudoti ateityje ruošiant finansavimo paraiškas ir įgyvendinant naujas verslo idėjas.

Seminarų temos:

  • Jūsų vizijos, misijos ir vertybių išgryninimas;
  • Finansavimas ir parama – kur to ieškoti;
  • Bendruomenės projektų kūrimas ir įgyvendinimas;
  • Daromo poveikio įvertinimas;
  • Lyderystės ir komunikacijos plėtra.

Mokymų programa vyks nuotoliniu būdu nuo 2021 m. balandžio iki liepos mėnesio (seminarai kas dvi savaites). Viso vyks 6 mokomosios sesijos, kurių metu ne tik aptarsime aukščiau išvardintas temas, bet ir susipažinsime su gerosios praktikos pavyzdžiais Lietuvoje.

Šių mokymų metu bendruomenė yra suprantama ne būtinai kaip juridinis asmuo. Mokymuose gali dalyvauti ir kelių nepriklausomų, iniciatyvių žmonių grupė, kurie nori veikti savo bendruomenės labui.

Mokymai vyks anglų kalba. Jie yra nemokami. Į mokymų programą galima registruotis iki balandžio 16 d. 22.00 val. Mokymus vykdys MB „Tulbos Konsultacijos“. Mokymų lektoriai – Philas Tulba ir Indrė Engelkytė.

 

Teksto autorė – Jurgita Lieponė, „15min“ žurnalistė. Tekstą portale 15min.lt galite rasti čia.