Floristinis projektas, gimęs iš meilės lietuviškiems sodams, gėlynams ir nostalgiškai jų estetikai. Taip floristė – dekoratorė Ieva Marija Frišmantė pristato projektą „Vynvytis“. Tačiau išties tai – kur kas daugiau, o visų pirma pačios Ievos Marijos idėja, kainavusi jai ir nemažai nemiegotų naktų. Dabar Ievos Marijos gyvenime gėlės virtusios kūryba.
Trejus metus Kaune veikiantis „Vynvytis“ nėra tik gėlių salonas. Greičiau tai – menas apie gėles. Arba su jomis. Idėja apie gėles ir dekoravimą Ievos Marijos gyvenime atsirado iš noro komponuoti, žaisti ir eksperimentuoti su gėlėmis. „Vis atrodė, kad galiu matyti grožį ten, kur jį nebūtinai mato kiti. Neįprastose formose, žiedų selekcijoje, tekstūrose, užmirštose gėlių rūšyse. „Vynvytis“ gimė kai, palaikoma artimųjų, išdrįsau žengti žingsnį ir pasidalinti savo kūryba su kitais“, – sako Ieva Marija.
– Vynvytis – vynmedinių šeimos augalų gentis su kabiais ūseliais. O kodėl toks yra jūsų pavadinimas?
– Vynvyčio pavadinimą pasufleravo mano artima draugė. Pamenu, kai galvojome apie pavadinimą, nesinorėjo nieko įspraudžiančio į tam tikrus rėmus, norėjosi kažko natūralaus ir būtinai lietuviško. Taip pradėjome galvoti apie lietuvišką augmeniją ir atsirado žodis vynvytis. Patiko jo skambesys, patiko, kaip jis atrodo vizualiai, taip pat patinka ir pats augalas: jo sezoninė kaita, stiebimasis į viršų ir sodri, galinga, žalia spalva, koks vynvytis būna vasarą.
– Jūsų idėja, kaip sakote pati, yra iš meilės lietuviškiems sodams, gėlynams ir nostalgiškai jų estetikai. Kodėl akcentas yra lietuviški sodai ir gėlynai? Kokie lietuviški augalai jums pačiai yra mieliausi, gražiausi? Ir ar jų pakanka kūrybai?
– Galbūt todėl, jog man visada artimi buvo vietiniai, sezoniniai augalai. Niekada kūryboje per daug nesidairiau į egzotinius augalus. Žinoma, nebent to prašo klientas.
Lietuvoje augančias galima rasti beveik visas mano mėgstamiausias gėlių rūšis: ramunes, kosmėjas, vietines hortenzijas. Be galo mėgstu rausmenes, lelijas, jurginus, vėdrynus. Taip pat kuriant labai patinka naudoti žydinčius krūmynus, šakas. Tarp mėgstamų: vyšnios, slyvos, žydintys svarainiai, forsitijos, magnolijos, putinai, pūkenis. Į gėlių komponavimą visada bandau žiūrėti kūrybiškai. Mėgstu kompozicijose ar kuriamame dekore naudoti net ir įvairiaspalviais pomidorais aplipusias šakas, vijoklius ar rojaus obuoliukus. Visi šie komponentai mane žavi savo netikėtumu, išskirtinėmis formomis, trapumu ir laukiniškumu. Įdomu kurti pasitelkiant kuo daugiau laukinių elementų. Žinoma, kiekvienas sezonas turi savo favoritus.
– „Vinvytys“ nėra tik gėlių salonas?
– Mūsų veiklos kryptys – įvairių renginių stilizavimas, floristika. Vasaros užpildytos vestuvių ir kitų asmeninių švenčių dekoravimu. Taip pat užsiimame floristiniais sprendimais komercinėse erdvėse, puošiame įvairius projektus, fotosesijas, parduotuvių vitrinas. Dirbame ir su individualiais klientais, ieškodami dekoravimo sprendimų jų namams.
– Kaip jūsų pačios gyvenime atsirado gėlės? Ir kaip išmokote gėlių meno, kada į gėles pradėjote žvelgti kaip į kūrybos objektą?
– Prieš pradėdama dirbti su gėlėmis, ilgai dirbau renginių srityje. Universitete taip pat studijavau projektų ir renginių vadybą. Dirbdama su renginiais buvau atsakinga už ilgą grandinę komponentų, nuo kurių priklauso renginio sėkmė ir nepamirštamumas. Pradedant maistu, stilizavimu, svečių užimtumu, o baigiant šventės tortu ir kitomis vidurnakčio pramogomis. Laikui bėgant supratau, jog didžiausią džiaugsmą ir susijaudinimą man kelia būtent dekoravimo dalis. Labiau už viską mėgau galvoje dėlioti subtiliai puošnių stalų viziją, užpildyti erdvę gėlėmis ar paieškoti kitų, nestandartinių dekoravimo sprendimų.
Gėlių meno mokiausi pamažu ir savarankiškai. Vieną po kitos skaitydavau knygas, kuriose aprašomos skirtingos gėlių komponavimo technikos ir subtilybės. Investavau į užsienio floristų kursus, kurie davė stiprių žinių kuriant sudėtingas instaliacijas. Ir įkvėpė drąsiai eksperimentuoti, kurti vis didesnes gėlių kompozicijas. Tačiau didžiausia dalis žinių – per praktiką: renginiai, vestuvės, kiti projektai. Esu drąsus žmogus. Pamenu, kai pradžioje gaudavau užsakymus, su šypsena sutikdavau juos įgyvendinti. Ir tik, sukirtusi rankomis su klientais, puldavau domėtis, bandyti, kaip atliksiu šią užduotį ir išgausiu norimas formas ar pasigaminsiu reikiamą konstrukciją. Žinoma, tai kainuodavo bemiegių naktų, bet net ir tai man teikė didžiulę laimę, savirealizacijos jausmą.
– O dabar kuriama ir išskirtinė erdvė – studija?
– Jos idėją galvoje brandinome išties ilgai, tačiau kūrybinis ir statybų procesas užtruko, užsitęsė kelerius metus. Visų pirma tai erdvė, kurią kūrėme „Vynvyčio“ veiklai, kai namų sienos gėlių projektams tapo per siauros. Svajojome apie erdvę, kuri nevaržys kūrybos, bus didelė ir šviesi. Pradėję įsirenginėti patalpas, pastebėjome galimybę prie vidaus patalpų prisijungti didelį vidinį kiemą, kuris studijai suteiktų papildomo žavesio ir, žinoma, atvertų naujas galimybes.
Apsvarstę visus pliusus ir minusus ryžomės šiai investicijai ir pamažu pradėjome dirbti su architektais, kurie padėjo kurti tiek vidaus, tiek lauko erdves. „Vynvytis Studio“ erdvę kūrėme universalią, šviesią, architektūrišką, su dideliu žaliuojančiu ir žydinčiu vidiniu kiemu. Nutarėme, jog floristinė veikla studijoje užims mažąjį erdvės plotą, o kitoje, likusioje erdvėje, norime burti veiklas ir žmones. Renginiams, fotosesijoms, asmeninėms šventėms, koncertams, vakarėliams, vakarienėms po atviru dangumi. Po truputį baigdami įrengimo darbus, leidžiame pačiai erdvei padiktuoti savo veiklos kryptį. Ir, žinoma pritraukti tokius žmones, su kuriais norėtųsi dirbti ir bičiuliautis.
– Kalbant apie gėles, neretai kalbama apie sezono tendencijas. Tarkim, kad šį sezoną populiarios baltos gėlės arba gausios puokštės. Ir panašiai. Jūs pati vadovaujatės tendencijomis ar dirbate labiau intuityviai? Ar apskritai gėlės gali būti madingos arba ne?
– Tendencijomis stengiuosi nesivadovauti dėl to, jog per sezoną turint 10–15 vestuvių, būtų labai nuobodu ir neįdomu jas puošti vadovaujantis panašia stilistika ar vaikantis paskutinių madų. Žinoma, tai tikrai turi įtakos kūrybai. Pavyzdžiui, sekant garsius pasaulio floristus negalima nepastebėti jų naudojamos gėlių selekcijos, tarkim, vieni jų pradeda kurti išraiškingas kompozicijas tik iš gerberų. Ir jos atrodo tiesiog nuostabiai!
Gerbera Lietuvoje labai nuvertinta gėlė, niekas joje jau senai neatranda naujų spalvų ir nemato jos tarp populiariausių žiedų. Tačiau matant šią vyraujančią tendenciją (10-ojo dešimtmečio gėlių sugrįžimą), pats pradedi matyti šias gėles kitomis spalvomis, įtrauki jas į savo savaitinius gėlių užsakymus ir nori eksperimentuoti. Atsakant į klausimą: tai turi įtakos mano kūrybai, tačiau klientai dažnai kartoja, kad išsiskiriame savo stilistika, kuriamais darbais, formomis. Esam laimingi, kad žmonės pasitiki mūsų kūryba, nebando įstatyti į tam tikrus kūrybinius rėmus, leidžia eksperimentuoti ir priimti sprendimus.
– Ar tai stereotipas, kad gėlės dovanojamos dažniau moterims? O gal situacija keičiasi, ir, einant į vyro – tėčio, brolio, draugo – šventę irgi reiktų pagalvoti apie tinkamą gėlių puokštę? Apskritai atrodo, kad gėlės kažkaip asocijuojasi su moterimis. Tiesa ar ne?
– Gauname ir puokščių užsakymų vyrams. Nebestebina skambučiai su prašymais susukti solidžią puokštę vyrui, mėgstančiam ir vertinančiam gėles. Iš dalies taip, gėlės tikrai labiau asocijuojasi su moterimi, galbūt todėl kad moters ir gėlės duetas dar iš senovės yra ir apdainuotas, aprašytas literatūroje, poezijoje. Tai žavingas duetas, kuris, rodos, vienas kitą papildo, vienas kitą puoselėja ir džiugina. Didžioji dalis moterų dievina gėles, visomis įmanomomis formomis. Todėl rodyti joms dėmesį dovanojant gėles, manau, yra tikra nesenstanti klasika.
Kalbant apie šventes, žmonės linkę išlaidauti jubiliejų progomis ar užsakinėdami puokštes jauniesiems sveikinti, tačiau stengiamės juos perkalbėti. Vestuvių dieną gauta įvairiausių gėlių gausa, dažnai pasimeta dienos kontekste. Gėlės ne taip vertinamos, numetamos, perduodamos. Taip pat dažnai nukenčia būdamos ilgą laiką be vandens būdamos kaitroje. Jų būna tikrai daug ir skirtingų, tad sunku jomis tinkamai pasidžiaugti ir pasipuošti namus. Tokiu atveju siūlome alternatyvą ir kviečiame vestuvėse dalyvaujančius svečius susiburti drauge ir padovanoti jauniesiems mūsų metinę puokščių prenumeratą į namus.
– Kodėl gėlės, dekoras užima tokią svarbią vietą įvairiose šventėse? Kodėl mums tai svarbu?
– Manau, todėl, kad dekoras sudaro labai didelį šventės įspūdį ir kuria nuotaiką. Juk net ir žinomiausi Lietuvos renginių, vestuvių planuotojai, po įvykusių vestuvių dažniausiai dalinasi būtent transformuotos renginio vietos, dekoro nuotraukomis. Ne maisto patiekalų, renginio pramogų, o dekoro. Dažniausiai renginiai mūsų atmintyje įstringa dėl patirčių, kurias juose išgyvename. Dekoras yra didelė to dalis. Pamenu, dar besimokant universitete (studijavau renginių vadybą) dėstytojai kartodavo, kad mes, baigę studijas, žmonėms pardavinėsime patirtis ir emocijas. Tai lyg taip neapčiuopiama, tačiau be galo svarbu. Visada svarbu, kokį jausmą po renginio išsineš žmogus, bet svarbiausia, kad tai būtų apie jį patį. Tiek renginio dekoras, tiek žmogaus gyvenimo būdas, stilius – vienoje dermėje.
Teksto autorė – Jurgita Lieponė, „15min“ žurnalistė. T
Studijos „Vynvytis“ nuotr.
