Gegužės mėnesį  laimėjęs „Kūrybiškos Europos“ finansavimą, „Kaunas 2022“ projektas „Modernizmas ateičiai 365/360“ įgauna pagreitį: kruopšiai įvertinusi konkursui pateiktus darbus, komisija išrinko menininkus, kursiančius vietinėse ir tarptautinėse rezidencijose. Įvairių disciplinų kūrėjai modernistinę architektūrą intepretuos 8 vietos ir 7 tarptautinėse rezidencijose Kaune, Lvove (Ukraina), Kotrtijke (Belgija) ir Brno (Čekija). Atrinktų menininkų sąrašą galima rasti šiame dokumente.

Savo aplinkose kuriančių menininkų ieškojo projekto partneriai iš Lvovo, Brno ir Kortrijko, siūlydami jiems kūrybiškai interpretuoti modernizmo paveldą savo ir partnerių miestuose. Menininkų kūrybai buvo siūlomi ne tik visuomenei puikiai atpažįstami ir lankytinų objektų sąrašuose esantys pastatatai, pavyzdžiui, buvusi Prior universalinė parduotuvė Brno, Karininkų ramovė Kaune ar Profesinės sąjungos rūmai Lvove, tačiau ir privatūs gyvenamieji namai, pavyzdžiui  Bohuslavo Fuchso vila, esanti Brno, ar Gaverzicht Waregem vila Kortrijke ir daugelis kitų.

Vizijas, kaip jie interpretuotų savo ar kitose šalyse esantį modernistinės architektūros paveldą, menininkai aprašė paraiškose, kurių sulaukta tikrai daug ir stiprių: menininkai kruopščiai išstudijavo interpretacijoms siūlomus modernistinius pastatus, analizavo autentiškus sluoksnius, įžvelgė ir konfliktinių niuansų, susijusių su paveldo ir šiuolaikinės visuomenės santykiu.

„Didžiausias dėmesys, vertinant pasiūlytas idėjas, buvo skiriamas jų konceptualumui ir meninių formų įvairovei. Modernistinius pastatus siūlyta interpretuoti šviesos, objektų ar garso instaliacijomis, eksperimentine dokumentika, provokacijomis, grafinio dizaino projektais ir kitais originaliais sprendimais. Labai svarbiu kriterijumi laikėme menininko viziją, kaip į bendrakūrybos procesą  įtraukti tyrėjus, kūrėjus ir vietos bendruomenę bei sukurti ilgai išliekantį rezultatą“, – sako „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ kuratorė Viltė Migonytė-Petrulienė.

Projekto organizatoriai tikisi, jog net ir pandemijos sąlygomis pavyks įgyvendinti visus sumanymus, žinoma, iš anksto ruošiantis procesui, renkant reikalingą informaciją apie pastatus ir jų istoriją, užmezgant kontaktą su vietos bendruomene ir kūrėjais.

Šių, iš viso 15-oje rezidencijų kuriančių menininkų darbo rezultatą bus galima pamatyti 2022-aisiais Kaune, Europos kultūros sostinės atidarymo renginiuose.

 

Luko Mykolaičio nuotr.