Nuo 2016 m. veikianti nepriklausoma, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ partnerė,  kultūrinė upių tyrimų platforma TẽKA, siekdama gaivinti Kauno regiono paupių gyvenimą, pristato virtualų Kauno upių, upelių ir pakrančių atminties archyvą www.upynes.lt, šiais metais startuojantį su Kauno m. mažųjų upelių radinių galerija.

Nors upės dažnai laikomos vienu iš Kauno identiteto ir savasties dėmenų, šimtmečius formavusių didžiausio šalies upių centro veidą, XX a. viduryje įvykę didieji fiziniai pokyčiai (pastatyta hidroelektrinė) suardė buvusią urbanistinę, kultūrinę bei socialinę sanklodą, tuo pačiu transformuodami unikalų Kauno genius loci (vietos dvasią). Kauno, kaip upių uosto, vaizdinys taip pat beveik išnykęs iš kultūrinės miesto atminties, atsimenamas tik istorikų ir seniausiųjų miesto gyventojų. Mažieji Kauno upeliai (jų mieste galima suskaičiuoti bent 15, neskaitant šimtų mažesnių šaltinėlių), tuo tarpu, pradėti kanalizuoti dar tarpukariu, o sovietiniais metais, plečiantis miesto mikrorajonams, jau didžioji dalis Kauno upelių atsidūrė po žeme. Net ir vis dar atviros upelių vagos šiuo metu yra pasislėpusios po tankia medžių, krūmų, piktžolių lapija, pakrantės apstatytos tvoromis, užverstos statybinėmis atliekomis. Nors upeliai teka urbanizuotoje miesto teritorijoje, kerta industrines zonas, gyvenamąsias teritorijas, sodus bei daržus, tačiau būdamos nematomomis niekeno zonomis (ang. lawless areas) upelių vagos dažniausiai “tarnauja” tik kaip atliekų kanalai, toliau nešantys šiukšles į Nemuną, Kuršių marias, Baltijos jūrą.

2020 m. rudenį kauniečiai buvo kviečiami į gamtines žvalgomąsias ekspedicijas po pamirštus mažuosius miesto upelius, siekiant giliau susipažinti su šiais urbanistiniais miesto užkampiais. Iš viso buvo surengtos šešios ekspedicijos, kurios driekėsi miesto ribose tekančių upelių vagomis bei jų slėniais. Žygių metu dalyviai ne tik grožėjosi laukiniais ir mažai kam regėtais miesto vaizdais, bet ir rinko įvairius upėse randamus gamtinius bei žmogaus veiklą žyminčius objektus, kuriais be žodžių yra pasakojamas miesto, žmonių ir gamtos tarpusavio santykis. Šie radiniai toliau eksponuojami virtualioje galerijoje, o ateinančiais metais bus pristatyti ir fizinėje parodoje.

Žvalgomosios ekspedicijos po kitus Kauno m. upelius tęsis ir 2021 metais. Dalyje upelių taip pat bus vykdomos kūrybinės dirbtuvės, kuriamos meninės instaliacijos, vykdomos diskusijos su miesto bendruomene, ieškant atsakymų, kaip miesto upeliai turėtų integruotis į Kauno gyvenimą. Norintys gauti daugiau informacijos arba prisijungti prie kitų metų veiklų, rašykite tekakrantine@gmail.com arba susisiekite facebook.com/tekakrantine

Svetainė www.upynes.lt yra 2020-2020 m. vykstančio projekto UPYNĖS dalis, kuris yra vykdomas iniciatyvos TẽKA kartu su Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriumi. Projektą pristato Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022.