Šiemet pirmą kartą pristatytame Kauno dizaino įvykyje apie dizainą diskutavo daugybė dizaino ir ne tik jo atstovų – vyko įvairūs renginiai, diskusijos, susitikimai. Pandemija dalį jų „perkėlė“ į virtualią erdvę, pakoregavo bendravimo taisykles. Tad nors dizainą mes dažniausiai patiriame tiesiogiai – per prisilietimą, žvilgsnį, kitomis juslėmis, šį kartą turbūt daugiausia dominavo mintys ir sapnai. Turbūt ne veltui šiame laikotarpyje vis dažniau kalbama apie pandemijos ir postpandeminę vaizduotę, naujas realybes, naujų ryšių kūrimą, sistemų ir įsitikinimų persvarstymą – kūrybiškai reaguojant į situaciją, sukurti netikėtą ateitį.

Performatyvaus dizaino asociacija diskutuoti apie Kauno kaip dizaino miesto vizijas ir dalyvauti kūrybinėse sesijose pakvietė Kauno dizaino lauko atstovus. „Dizainas kaip savaime (ne)suprantamas dalykas“ – taip pavadintas kūrybinių veiklų ciklas suvienijo įvairius profesionalus: nuo mados iki dalyvaujamojo ar socialinio dizaino kūrėjų.
Bendruomenė viską priėmė kaip žaidimą
Nors dizainas mus supa nuolat ir visur, pasak Performatyvaus dizaino asociacijos vadovės Dovilės Gaižauskienės, nėra savaime suprantama, kas jis yra: dizaino sampratą net ir patys kūrėjai apibūdina labai skirtingai, ji reflektuoja skirtingas dizaino praktikas ir taikymo kryptis, o dizainas vis labiau bendradarbiauja su kitomis sferomis. Bendruomenė tampa aktyvi savo aplinkos kūrėja, inicijuoja naujus procesus. „Šį kartą iš „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ sulaukėme prašymo pajudinti Kauno dizaino bendruomenę. Su šia komanda bendradarbiavome ir anksčiau. Mes patys dažniausiai dirbame su tokiomis temomis, kurios galėtų būti priskirtos kompleksinėms, nes už jų yra gana įvairios suinteresuotos grupės.
Šį kartą savo bendruomenėje nesinorėjo dominuoti metodais ir matymu, tad nusprendėme eiti su keistai skambančiu audio kvietimu ir atvirais klausimais – ėmėme interviu, užmezgėme kontaktą su 17 žmonių. Interviu klausimai buvo skirti tam, kad suprastume, kaip Kauno dizaino lauką galėtume apibrėžti bendromis jėgomis ir kas jame vyksta. Kalbėjomės apie tai, kaip situaciją mato patys dizaineriai, kokios institucijos veikia, kokie procesai, kur yra dizaino vietos, koks visuomenės požiūris apskritai į dizainą,” – pasakojo Performatyvaus dizaino asociacijos nariai.
Viena iš prasidėjusių diskusijų krypčių: Kauno kaip dizaino miesto vizijos kūrimas. Dizaineriai, kalbėdami apie Kauną, įvardijo jį kaip kultūriškai kūrybišką miestą ir kad tai ir yra jo dizainas. Taip pat akcentuota, kad modernizmo architektūra yra nuostabus palikimas, bet tai nėra viskas. „Pradedame suprasti architektūros vertę, bet putoplastu viską kamšome vis tiek“, „Mažasis Paryžius“ – tokie vertinimai skambėjo iš dalyvių. Buvo teigiama, kad svarbu mąstyti apie tai, jog Kaunui dizaino miesto titulas yra suteiktas už tam tikrus pasiekimus praeityje, tačiau kartu tai – ir procesas šiandien bei į ateitį.
„Dizainerius taip pat kvietėme į dizaino sapnų sesiją – kuriant viziją, svarbu leisti patyrinėti realybės ir fikcijos santykį, o sapnas tam tinkama priemonė. Mes tyrinėjome surinktą medžiagą, išrinkome raktažodžius ir sukūrėme vadinamąjį reglamentą „Kaip sapnuoti dizaino sapnus?“ Norint, kad mieste atsirastų daugiau dizaino, platesnio požiūrio į dizainą arba tai taptų labiau jaučiama, reikia fantazijos ir laisvės“, – kalbėjo Performatyvaus dizaino asociacijos narė Olesė Kekienė.
Kaip sakė O.Kekienė, bendruomenė viską priėmė kaip žaidimą – bandant suprasti, kas yra dizainas ir tuo pačiu bandant abejoti, ar tai yra tikslu. Lapkričio mėnesį dizaino bendruomenė buvo pakviesta į nuotolinę sesiją, kur iš surinktų duomenų asociacijos sukurtą dizaino abėcėlę analizavo ir aptarė: „Juk norint pradėti kalbėti, reikia ieškoti ir bendros kalbos, ženklų.“
Įsijungė įvairių sričių dizaineriai
Šio veiklų ciklo rezultatą apčiuopiamai įvardinti sunku: kalbant apie rezultatus kalbama visų pirma apie gilesnį ir platesnį požiūrį į dizainą, apie daugiau raktinių žodžių, taip pat paskatinimą Kauno dizaineriams tapti aktyvia bendruomene savo su idėjomis, iniciatyvomis, erdvėmis. „Norisi platesnio požiūrio, kad daugiau žmonių įsitrauktų į bendruomenę. Yra įdomių veiklų, įdomių kūrėjų, bet viskas gana fragmentiška ir nesijaučia bendruomeniškumo. Jis galbūt ir negimsta dėl to, kad iš dalies negirdimos kitos nuomonės, kad mes galbūt net nežinome, kiek jų yra. Norisi, kad kuo daugiau Kauno ar Kaunui kuriančių dizainerių jaustų: nėra vieno kriterijaus, pagal kurį galima išmatuoti, ar tu priklausai Kauno dizaino bendruomenei, ar ne“, – sakė D.Gaižauskienė.
Kaip pasakojo pašnekovė, bendraujant su kauniečiais, kartais jai tekdavo išgirsti abejonių, ar konkretus žmogus tinkamas būti dizainerių bendruomenės dalimi. „Tai žmonės iš įvairių sričių, kurie gal šiuo metu net negyvena Kaune, bet turi santykį su Kaunu. Sritys, kurioms atstovauja, labai įvairios. Yra ir mados lauko atstovų, interjero, grafinio dizaino. Kitaip tariant – nuo individualių iki tų, kurie dirba pramonės įmonėse, yra tarsi nematomi, pilkieji dizaineriai.
Kai kurie atstovai teigė: aš ne dizaineris, nesu baigęs tokių studijų. Bet jų veiklos rezultatai yra dizaino produktai. Kai imi kalbėtis, tada ir jie supranta, kad išties yra tos bendruomenės dalis“, – pasakojo Aurimas Gaižauskas iš Performatyvaus dizaino asociacijos. Veiklų dalyviai, kurie aktyviai įsijungė į ateities kūrimą, siūlė organizuoti dizaino pasimatymus. „Jie nori bendrauti, nori susitikinėti toliau. Tikimės, kad atsiras ir praktinė veikla, grupės, mini salos tų, kurie nori kalbėtis ir kartu kurti Kauno kaip dizaino miesto ateitį,“ – kalbėjo D.Gaižauskienė.
Pastebėti tai, kas jau yra
Belgijoje gyvenanti dailininkė Lina Kusaitė – viena iš tų, kurie taip pat įsijungė į projektą. Nors, kaip sako pati, dizainere ji savęs nevadina, todėl sulaukusi kvietimo buvo lengvai nustebinta: „Pasidarė smalsu, taip ir sutikau įsitraukti į šią veiklą. Dažnai atvažiuoju į Lietuvą ir iš arti stebiu Kauno ir kitų miestų pokyčius. Bendrauju diskusijose ir feisbuko grupėse, tokiose kaip „Mūsų Kaunas – visuomeninė organizacija“, „Žemųjų Šančių bendruomenė“. Jaučiuosi nusivylusi esamais pokyčiais. Tad gavusi šį kvietimą ir pamaniau, kad yra nuostabi proga išsikalbėti, pasiūlyti ir pačiai sudalyvauti miesto veiksme.“
Kaip sakė L.Kusaitė, jai patiko, kad organizatoriai nori išgirsti žmonių suvokimą, kas yra dizainas, taip pat siekia tą suvokimą plėsti. „Mes labai greitai įvardinam daiktus, veiksmus, įvykius, bet niekada nepamąstome, ką mums reiškia vienas ar kitas žodis, jo prasmė.
Kiekvienas turime savo suvokimą apie beveik viską ir taip suformuojame tam tikras susigulėjusias tiesas, išankstines nuomones. Kai pradedu projektą ar seminarą, o kartais net paprastą pokalbį, man visada įdomu išgirsti žmonių nuomones ar suvokimą, ką tas žmogus turi mintyse, tarkim, sakydamas europietiškas miestas? Manau, įsiklausimas, išklausymas kito nuomones padeda stiprius pagrindus bendradarbiavimui, tolerancijai. Tai yra labai svarbu – kurti kartu su visuomene“, – sakė L.Kusaitė.
Kalbant apie Kauną kaip apie dizaino miestą, L.Kusaitei atrodo svarbu pamatyti ir išlaikyti tai, ką miestas jau turi – dailininkė įvardijo Kauno mieste vis dar gausiai išlikusią medinę architektūrą senųjų sodų apsuptyje, autentišką architektūros ir gamtos santykį Žemuosiuose Šančiuose, Panemunėje, Aleksote, Fredoje ir linkėjo pamatyti, kas jau yra gero, vertingo ir išlaikant tam pagarbą derinti su dabartinio laikmečio statiniais ir miesto plėtra .
„Aš miestą matau kaip gyvą organizmą, kur visos jo dalys yra tolygiai svarbios išlaikant sveiko organizmo būseną. Tai yra gyvenama vieta, kuri sukurta pagal joje gyvenančių poreikius, įpročius, specifiką ir visumos įvairovę. Taip pat aš nematau miesto kaip gyvenamosios vietos vien žmogui. Žinoma, žmogus dominuoja, tačiau augalai, paukščiai, gyvūnai, upės, kalvos – jie irgi yra to organizmo dalis. Mano manymu, tai būtina gerbti“, – kalbėjo L.Kusaitė.
Kaunas, kaip ir kiti Lietuvos miestai, kinta. Tačiau pokytis ne visada yra geras: namais užstatomos erdvės, kuriomis dažniausiai naudojasi visuomenė, atsiranda daugiau betono, stiklinių pasatų: „Gal aš per daug prisirišus prie vaikystės prisiminimų? Miestas man dabar patapo agresyvus, dominuoja noras pasirodyti bet kokia kaina. Ir dažnai ta kaina yra pigi ir greita.“ Kalbėdama apie tai, kokio rezultato galima tikėtis po „Kaunas 2022“ ir Perfomarmatyvaus dizaino asociacijos iniciatyvos, L.Kusaitė akcentavo, kad norėtųsi, jog rezultatas ir būtų susibūrusi, veikli Kauno dizainerių bendruomenė, kuri ne tik diskutuoja ar veikia, tačiau yra girdima, gerbiama ir turi savo svorį bei balsą dėl mieste vykstančių pokyčių.
Pokalbiui ir diskusijoms buvo pasiūlyta įdomi forma
Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto dizaino studijų programos koordinatorius Juozas Dundulis sako, kad šis projektas visų pirma yra vizijų kūrimas ir žingsnis į tolimesnį Kauno dizainerių susitelkimą. „Kai man pasiūlė dalyvauti, visų prima supratau, kad tai yra dizainerių sferos aktyvinimo forma – kad mes vienaip ar kitaip bandytume bendrauti, rasti bendrus taškus. Ir tai susiję su tuo, kad 2022 metais Kaune vyks Europos kultūros sostinės renginiai“, – kalbėjo J.Dundulis.
Pasak pašnekovo, pokalbiui ir diskusijoms buvo pasiūlyta įdomi forma – dizaino sapnai: „Inovatyvu taip kurti naujus ryšius. Po to galėtų atsirasti renginiai, dirbtuvės, net ir kuriami dizaino objektai.“ Ar Kaunas yra dizaino miestas, ar jis gali toks būti? J.Dundulis sako, kad gali, tačiau ar šiuo metu jis toks yra – galima svarstyti. „Yra dizainerių bendruomenė, bet ji gal nėra labai vieninga ir susitelkusi. Turime puikų pavyzdį – Kauno architektus. Tai vienas kumštis, jėga – kai reikia, iškyla klausimai, jie labai puikiai susiorganizuoja ir bendrauja. Tarp dizainerių kol kas to trūksta – trūksta ir aktyvinimo formų, ir bendruomenės sutelkimo“, – sakė J.Dundulis.
Dizainą, kalbėjo J.Dundulis, reikėtų suprasti gerokai plačiau, o ne tik tai, ką mato mūsų akys: „Galima kalbėti ir plačiau. Tai gali būti ir socialinio dizaino sferos, įvairūs procesai, kurie gali būti visose srityse. Integruojant dizaino sprendimus galima išspręsti nebūtinai dizaino klausimus. Apibendrinant šių veiklų rezultatus ir pokalbių apie jas medžiagą, jaučiamas noras ir pastangos, kad stiprėtų Kauno dizaino bendruomenė ir jos sprendžiami klausimai būtų įvairesni, taip pat kad ir visuomenė giliau suprastų, kas yra dizainas, koks jis galėtų būti, pajustų jo kuriamą vertę.
Teksto autorė – Jurgita Lieponė, „15min“ žurnalistė. Tekstą portale 15min.lt galite rasti čia.
Nuotr. organizatorių