Jau nuo šio rudens kauniečiai, Kauno rajono gyventojai ir miesto svečiai bus kviečiami patirti alternatyvią realybę ir kartu su audiogidu keliauti po Ežerėlio miestelį: patirti ir pamatyti, kas paprasta akimi nematoma, o be fantazijos – nejaučiama.

Kauno rajone, Ežerėlyje reziduojantis menininkas Žygimantas Kudirka (MC Mesijus) čia kuria alternatyvios realybės audiogidą. Tai – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Šiuolaikinės seniūnijos“ dalis. Audiogidą menininkas kuria kartu su Ežerėlio bendruomene. Žmonių pasakojimais paremta, tačiau improvizuotai pateikta informacija kvies pasivaikščioti po Ežerėlį ir pamatyti tam tikras vietas visai kitaip: nebeaišku taps, kas tikra, o kas – ne.
Ž. Kudirka – Lietuvos repo ir hip-hopo kūrėjas, slemo poezijos autorius ir skaitytojas. „Manęs paprašė, kad Ežerėliui pasiūlyčiau futuristinę viziją. Galvojau, kuris formatas tam yra labiausiai tinkamas? Ir labiausiai tinkamas pasirodė šis alternatyvios realybės audiogidas. Jis vienodai aktualus tiek miesto gyventojams, tiek jo svečiams“, – sakė Ž. Kudirka.
– Kas yra alternatyvios realybės audiogidas ir koks jis bus Ežerėlyje?
– Visų pirma įsivaizduokime, kas yra gidas. Tai žmogus, vedžiojantis po teritoriją. Šiuo atveju tai tarsi radijo spektaklis, gidas audio pavidalu. Tokių gidų būna parodose ar net kartais – miestuose, jie naudojami išskirtinai turizmo srityje. O štai alternatyvią realybę atskleidžiantis gidas pasakoja sufantazuotai, išgalvotą naratyvą, tačiau lygiai taip pat, kaip gidas, žmogų vedžioja po teritoriją. Žmogui stebint realius, fizinius jį supančius objektus – pastatus, gamtos vaizdus – jie įgauna naują prasmę, klausant audio pasakojimo.
Tai yra interaktyvi patirtis, nes žmogus vaikšto ir klauso balso nuorodų: kur jam sukti toliau, galbūt jis net tampa kažkokiu personažu istorijoje, kurią girdi. Tai galima suprasti kaip praturtintą realybę, kaip naują nematomą miesto sluoksnį, kuris leidžia patirti kažką naujo net tiems, kurie tas vietas gerai pažįsta.
– Ką Ežerėlyje išgalvojote? Gal, pavyzdžiui, ežerą?
– Daug daugiau. Aš į Ežerėlį važinėju periodiškai, visą vasarą. Ir smulkių detalių esu pasižymėjęs, nufotografavęs, o centrines vietas žinau jau iki smulkmenų. Visos istorijos nenorėčiau atskleisti, pasakysiu tiek, kad Ežerėlis nušvis nauja šviesa, istorija paaiškins ir tai, kas yra matoma gatvėse, bet taip pat paaiškins, kas slypi po Ežerėlio paviršiumi. Nupasakos sufantazuotą šio miesto istoriją: kaip jis keitėsi, kuo pavirto ir kas jame iki šiol yra plika žmogaus akimi nematoma.
– Ežerėlis nėra didelis miestas, nėra ten daug lankomų objektų, architektūros statinių ir kitų didmiesčiui būdingų dalykų. Jums pačiam ši erdvė nebuvo per maža kūrybai?
– Ežerėlio dydis yra labai parankus audiogidui. Audio kelionės metu visi klausytojai galės išvaikščioti centrinę dalį. Jei jis būtų didesnis, reikėtų rinktis nedidelį fragmentą. Inspiracijų, kabliukų netrūko. Net labai atvėrė akis. Jei važiuotum pro Ežerėlį automobiliu, jis atrodytų labai mažas, pastebėtum galbūt tik porą objektų. Porą paminklų ar bažnyčią, kas iš karto atkreipia dėmesį.
Bet jei eini įdėmiai ir lėtai, ten yra be galo daug įdomių smulkmenų, kurių kitu tempu eidamas nepastebėsi. Tai atveria akis: jei šiame nedideliame mieste yra tiek visko, tai kiek įdomių detalių, supančių mus, mes praeiname ir nepastebime? Mus nuolatos supa labai įdomi aplinka, reikia tik plačiau atsimerkti.
– Bet kai žmogus iš kito miesto atvažiuoja į jam nepažintą miestą ar miestelį, jis irgi pastebi daugiau, pastebi galbūt kitaip.
– Tai irgi tiesa. Bet šio projekto tikslas – kad ir vietiniai žmonės galėtų pamatyti Ežerėlį visai naujomis akimis. Audiogidas nėra tik į miesto svečius orientuotas instrumentas.
– Prisimenate savo pirmą emociją, kai tik atvažiavote?
– Ji labai gera. Didesniuose miestuose gyvenantys žmonės kartais galvoja, kad kaimai ir miesteliai nyksta, kad visi keliai veda į tuos kelis didžiausius miestus. Ar į užsienį. Ir kad tuose mažesniuose dariniuose praktiškai tėra griūvančios trobos ir badaujančios ožkos. Bet ne, ypač po Europos Sąjungos investicinių raundų. Jei paramą gauna Vilnius, mieste kažkas yra sutvarkoma. Galbūt koks dviračių takas ar aikštelė. Bet greito pokyčio tu nepamatysi, nes jis nevyksta tau po langais. Mažesni miestai, gavę investicijų atsinaujinimui, tiesiog nušvinta, pokytis matomas visame mieste ar miestelyje.
Ežerėlyje mus pasitinka nauji šaligatviai, nauji treniruokliai atvirame ore, stadionas, naujai nutiesti keliai. Kaip kalba žmonės, po aplinkos pokyčių ir patys gyventojai labiau tvarko savo teritorijas. Nes jei savo vejos neapgenėsi, būsi sugėdintas visos bendruomenės, būsi apsileidęs tinginys. Čia visi namai gerai prižiūrėti, be to, čia visi gyvena privačiuose namuose. Miestas naujas, nėra tik elektrinių paspirtukų.
– Teko bendrauti ir su vietos žmonėms. Ar bendruomenė domisi, įsijungia į veiklas?
– Taip, susidomėjimas nemažas, žmonėms įdomu. Ar jie jau visiškai įsivaizduoja, kas tai bus, sunku pasakyti, nes tai yra retas žanras, ne tiek daug kūrinių yra net ir pasaulyje. Gyventojai nebus vien patyrėjai: dalį jų balsų, pokalbių įrašiau. Fragmentai bus panaudoti audiogide.
– Kada planuojate šį projektą užbaigti?
– Pristatymas numatomas rugsėjo pradžioje. Tai bus atviras renginys, kurio metu veiks fotografijų paroda, į savo namus įsileis gyventojai: vietinis laikrodžių kolekcionierius, senovinių mašinų kolekcionierius, o vakare – koncertas. Pats gidas, žinoma, nėra vienadienis – jis bus visada. Ežerėlio lankytojams, norintiems juo pasinaudoti, tereiks turėti ausines ir išmanųjį telefoną su interneto ryšiu. Taigi, bet kas, važiuodami pro šalį ar būdami netoliese Kauno, galės tiesiog užsukti ir į Ežerėlį ir patirti šį gidą.
– Kuo jums pačiam įdomi alternatyvi realybė?
– Visų pirma, tai nėra virtuali realybė, nors virtuali realybė man atrodo irgi patraukti. Alternatyvi realybė neneigia esamos realybės, o labiau atkreipia dėmesį į detales ir pasiūlo, kaip, pasitelkus fantaziją, galima interpretuoti objektus, kuriuos tu praeini, matai aplinkoje. Tai – labiau kūrybiškas požiūris į aplinką. Turbūt tinkama analogija būtų debesų stebėjimas ir mėginimas juose įžiūrėti formas, gyvūnus. Kai žmonės stebi debesis, jie sako tada svajojantys, jie atsipalaiduoja, yra atviri ir ne per daug buitiški.
Tokie audio gidai ir manyje visa tai išlaisvina, tuo pačiu padeda tokį matymą įjungti ir žmonėms. Klausydami aiškinimų, istorijų žmonės praregi tą aplinką patys. Tai paveikslėlių kūrimas žmogaus galvoje. Sapnas atviromis akimis, kai užsimerkti nereikia, bet keičiasi jus supanti aplinka.
 
Teksto autorė – Jurgita Lieponė, „15min“ žurnalistė. Tekstą portale 15min.lt galite rasti čia.
Ernestos Čičiurkaitės / 15min. nuotr.