Penktadienį Kaune viešėjęs prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda.
Kalbėdamas apie savo vizitą Kaune, G. Nausėda akcentavo norintis susipažinti su Europos kultūros sostinės programa: „Tai tikrai labai svarbi misija, kuri pritrauks ir Europos bendruomenių dėmesį. Stengsimės, kad atvažiuotų ir aplankytų Europos Sąjungos, kitų šalių vadovai. Manau, kad Kaunas nusipelno šito statuso, kad Kaunas turi ką pademonstruoti tiek architektūros, tiek plačiąja kultūros prasme.“ Šalies vadovas su programos vykdytojais aptarė projekto finansavimo ir jam reikiamos infrastruktūros klausimus bei indėlį Lietuvos bei Europos kultūrai.
G. Nausėda: kultūra pasižymi neįtikėtinu atsparumu ir stiprybe išlikti
Kaip teigiama prezidentūros pranešime, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projektas nėra vienerių metų įvykis, tai – jau nuo 2017-ųjų vykstantys pasiruošimo etapai ir renginiai, netikėtas miesto erdves pripildantys kultūros. „Prezidentas gyrė komandos atsidavimą kuriant ilgalaikį poveikį kultūros lauke, stiprinant bendruomeniškumą ir skleidžiant europinės įvairovės idėjas. Vizito metu akcentuotas ir tolesnis finansinis projekto užtikrinimas ir infrastruktūros trūkumo klausimas. Prezidentas palinkėjo „Kaunas 2022“ komandai didelių ambicijų paversti savo projektą matomiausiu Europoje ir pažadėjęs prisidėti prie tarptautinės jo sklaidos“, – rašoma prezidentūros pranešime.
Šalies vadovas taip pat domėjosi Kauno miesto kultūrinėmis aktualijomis, pasidžiaugė, kad Kaunas rodo gerą pavyzdį, savo paveldotvarkos programoje kasmet skirdamas beveik milijoną eurų. Kita vertus, stebėjosi, kaip mieste, kuris pretenduoja tapti UNESCO pasaulio paveldo vertybe, toliau griūva Kauno centrinis paštas, o šiemet lietus užliejo jau seniai remonto laukiančią M. Žilinsko galeriją.
G. Nausėda taip pat viešėjo Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Vytauto Didžiojo muziejaus kiemelyje, Laisvės alėjoje. Kalbėdamas apie kultūrą G. Nausėda teigė, jog kultūra pasižymi neįtikėtinu atsparumu ir stiprybe išlikti net ir per didžiausias negandas. „Karantino metu kultūra tęsė savo darbą internete ir daugiabučių kiemuose, toliau skaidrindama mūsų kartais bauginančią tikrovę. Muziejai, bibliotekos, teatrai buvo pirmieji, kurie buvo priversti užsidaryti, bet, vos atsiradus galimybei, ir vėl laukia žmonių.
Išgirskime šį kvietimą, įpūskime gyvybės savo kultūrai ir palaikykime ją dėmesiu. Paramos reikia ne tik biudžetinėms kultūros įstaigoms, bet ir ypač nevyriausybiniam kultūros sektoriui, kuris dėl negalėjimo vykdyti savo veiklos visu tempu patiria didžiulių nuostolių“, – sakė šalies vadovas.
V. Vitkienė: Prezidentas supranta projekto naudą ne tik Kaunui, tačiau ir visai Lietuvai
„Kaunas 2022“ programos vadovė Virginija Vitkienė sako, kad susitikimas su G.Nausėda buvo naudingas – šalies vadovui ne tik pristatyta „Kaunas 2022“ programa, bet ir sutarta dėl bendradarbiavimo.
„Prezidento vizito į Kauną pagrindinis tikslas ir buvo susipažinimas su Kauno – būsimos Europos kultūros sostinės – komanda. G.Nausėda domėjosi visomis programos dalimis. Prezidentas sutiko būti mūsų globėjas kalbant apie kultūros diplomatijos klausimus, pažadėjo padėti į didžiuosius 2022 metų renginius kviečiant aukšto rango kitų šalių politikus, Europos parlamento atstovus ir kitus. Kvietėme prezidentą globoti vieną iš programos dalių – Atminties. Ji tampriai susijusi su mūsų tarptautine programa.
G. Nausėdai ir D. Nausėdienei įdomi pasirodė bendruomenių įsitraukimo programa. Susitikime dalyvavo ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, kuris išreiškė pasitikėjimą „Kaunas 2022“. Meras mūsų žmones įvardijo kaip kompetentingus ir strategiškai dirbančius“, – sakė V.Vitkienė. Pasak V.Vitkienės, G.Nausėda teigė, jog nuo kitų metų tarptautiniuose susitikimuose minės ir Kauną, kuris taps Europos kultūros sostine, taip pat kvies į mieste ir rajone vyksiančius didžiuosius 2022 metų renginius. „Prezidentas supranta šio projekto naudą ne tik Kaunui, tačiau ir visai Lietuvai“, – sakė V.Vitkienė. Įgyvendinant projektą, Kaune 2022-aisiais planuojama organizuoti apie pusšimtį masinių tarptautinių renginių, iš viso per penkerius metus programoje numatyta apie 400 renginių.
Straipsnio autorė: 15min.lt žurnalistė Jurgita Lieponė
Prezidento kanceliarijos/Roberto Dačkaus nuotrauka
