Leisti žurnalą ne tik klasės draugams, bet visam Kaunui. Ne važiuoti zuikiu, bet troleibusų keleiviams nenutrūkstamai transliuoti poeziją. Ne per tvorą stebėti, bet galimybė pačiam prisidėti, organizuojant pirmąjį šiuolaikinių scenos menų festivalį. „Viskas įmanoma“, – užtikrintai sako „Kaunas 2022“ programą „Kauno iššūkis“ jau baigę jaunosios kartos kauniečiai. Ir perduoda žinutę – dar galima spėti prisijungti prie šios programos, padedančios Kaunui ruoštis tapti Europos kultūros sostine. Tiesa, manai abipusiai – programos dalyviai padeda Kaunui, o patys auga kaip asmenybės ir visuomenės nariai. 

Kalbant paprastai, jei Kaune ar Kauno rajone gyvenančiam žmogui – 15, 16, 17 ar 18 metų, jis turi idėjų ir ieško, su kuo jomis pasidalinti bei jas įgyvendinti, „Kauno iššūkis“ – būtent ta veikla, kurios jis ieško. O kalbant rimčiau, „Kauno iššūkis“ – tai nemokama programa jaunimui, kurios metu įgyjami asmeniniai ir komandiniai gebėjimai įgyvendinti visuomenines iniciatyvas bei projektus. 
„Visi mėgstame pamąstyti apie tai, ką geresnio norėtume matyti savo mieste, jaučiame, kokios kultūrinės nišos dar nėra užpildytos, mėgstame apie tai diskutuoti ir reikšti savo nuomonę socialiniuose tinkluose ar draugų susibūrimuose – taigi „Kaunas 2022“ meta moksleiviams iššūkį ir sudaro visas sąlygas įgyvendinti pozityvias, jaunimui aktualias kultūrines idėjas mieste“, – sako programos kuratorė Aurelija Prašmuntaitė. 
Nuo spalio iki balandžio trunkanti „Kauno iššūkio“ sesija jaunuolius buria kas antrą šeštadienį, o labai norint – ir dažniau. Šiemet programa startuos spalio 5 d. Iki tol visą rugsėjo mėnesį vyks atvira registracija, o paskutinę mėnesio savaitę dalyviai bus atrenkami gyvo pokalbio metu, taip susipažįstant artimiau, išgirstant vieni kitų lūkesčius ir įsigilinant į motyvaciją. „Nesakome, kad bus lengva, bet pažadam, kad bus įdomu – tereikia pasiryžti pamatyti savo miestą iš kitokios perspektyvos“, – sako A. Prašmuntaitė. 
„Kauno iššūkio“ pusmetis sudarytas iš dviejų dalių – pirmiausia dalyviai bendrauja „Kaunas 2022 komanda“ ir gilinasi į jau pradėtus projektus. Vėliau, susibūrę į komandas, savo idėjas „Kauno iššūkio“ moksleiviai transformuoja į realius projektus. Kad idėjos išties įgautų kūną, susitikimų metu pratinamasi prie komandinio darbo, ugdomas kūrybinis mąstymas, lavinamas viešasis kalbėjimas, gilinamasi į įvairius problemų sprendimo ir darbo metodus, klausomasi pranešimų, dalyvaujama dirbtuvėse. Dalis „Kauno iššūkio“ renginių atviri ir programoje nedalyvaujantiems. Susitikimai vyksta senamiestyje esančioje „Kaunas 2022“ „Tempo erdvėje“, taip pat – pas programos partnerius, pavyzdžiui, Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų namuose. Taip, taip – dalyvaujantys „Kauno iššūkyje“ jaunuoliai turi progą padėti kultūrinėms organizacijoms tapti atviresnėmis ir įdomesnėmis sau ir savo bičiuliams. 
Straipsnio pradžioje minėti žurnalas, poezijos transliacijos, darbas festivalyje – ne išsigalvojimai, o „Kauno iššūkio“ programos alumnų jau įgyvendinti ar įgyvendinami projektai. Pasirodė jau du nemokamo leidinio „Mass“ numeriai, įvyko festivalis „ConTempo“, kuriame moksleiviai rūpinosi jaunimo vakaru ir jaunos performansų kūrėjos Marijos Baranauskaitės pristatymu, rudenį Kauno viešojo transporto keleiviai klausysis eilėraščių. Programos dalyviai originaliai prisidėjo prie Kauno rajono Samylų bendruomenės šventės komunikacijos, taip pat inicijuotas projektas „eNDė“, dovanojantis neformalias namų darbų sesijas su nemokamais korepetitoriais. Žodžiu, priežasčių baigus mokyklą likti gyventi Kaune – kasdien vis daugiau. 
Visi šie įvykiai – geriausias įrodymas, kad „Kauno iššūkio“ metu įgytos žinios ir užmegztos pažintys nelieka popieriuje. O kur dar miesto modernizmo architektūrai, bendruomenėms, istorijai skirtos „Kaunas 2022“ programos, prie kurių sėkmės irgi galima prisidėti? Be to, programos dalyviai po finišo kviečiami į „Alumnų klubą“, kuriame gali tęsti arba inicijuoti naujus projektus. Šiuo metu klubas vienija jau daugiau nei 60 narių.