Gegužės 23–24 d. „Kaunas 2022“ komandos organizuojame Europos kultūros sostinės forume dalyvaus Kembridžo universitete dėstantis verslo konsultantas, verslumo mokytojas ir teatro režisierius Paul Bourne. Jo paslaugomis naudojasi įvairių pasaulio šalių kultūros įstaigos ir įmonės, įskaitant Britų tarybą, BBC, „Novartis“, „Procter & Gamble“, „NIKE“ ir Liverpulio futbolo klubą.
Ką bendro turi „Formulės–1“ bolido padangų keitimas, futbolo komandos nusiteikimas ir policijos darbo kultūros tobulinimas? Visuose šiuose procesuose dalyvauja Britanijos teatro trupė. Taip intriguoja vienos iš Paul Bourne sesijų pristatymas. Sesijos, kuri bus skirta meno intervencijų poveikio ir vertės analizei.
Pranešėjo klausiame, kodėl kultūros ir verslo pasaulių gyventojai dažnai vieni į kitus žvelgia su nepasitikėjimu, be didelės pagarbos ar iš aukšto?
Paul Bourne mato daug bendro tarp kultūros verslo ir verslo kultūros: abu sektoriai bendradarbiauja, mezga ryšius, priima ar kelia iššūkius, parduoda, mėgsta pasirodyti, kuria istorijas, uždirba ar praranda pinigus, mąsto, dvejoja, tyrinėja, susimauna, myli, nekenčia… Taigi, turi daug bendrų tyrimo taškų, be abejo, taip pat yra daug dalykų, kurie šiuos sektorius skiria.
Pranešėjas turi savitą požiūrį į verslo ir kultūros bendradarbiavimą. „Gal tai neturėtų būti santuoka, o labiau meilės romanas, kuriame abi pusės bendradarbiauja, mokosi, stebi, vagia ar skolinasi vieni kitų idėjas, koncepcijas, strategijas, o grįžę namo prisimena, kas šiame santykyje buvo nuostabaus, motyvuojančio ir galingo“, – sako P. Bourne.
Ar gali verslas ir kultūra veikti atskirai? Be abejo, sako lektorius: „Kultūrą gali „daryti“ ir be pinigų, menininkui nereikia strateginio plano, kad būtų menininku. Taip pat kaip verslas neprivalo keisti nusistovėjusių taisyklių, smarkiai rizikuoti, būti inovatyvus. Juk galima tiesiog pardavinėti kažką… Tačiau, verslo ir meno romanas gali sujaudinti ir paruošti naujoms galimybėms, leisti pažvelgti į save iš šalies, kažką pasiimti iš kito ar įkvėpti.“
Vis tik, pranešėjas pabrėžia, kad kultūros ir verslo bendradarbiavimas gali baigtis ir nesėkmėmis. Anot jo, problemos randasi, kai meno organizacijos prasideda su „blogais berniukais“, kurie uždirba pinigus ne visai švariais būdais. Būdami menininkais neturėtumėte prasidėti su tokiu verslu, kuris jūsų auditorijai nepriimtinas.
Sėkmingų verslo ir meno bendradarbiavimo projektų lektorius mato daugybę, svarbu, kad abiejose pusėse būtų žmonių, kurie supranta, kokią vertę atneša šis bendradarbiavimas.
„Mūsų teatro trupė padėjo „Formulės–1“ komandai mąstyti greičiau, mokantis improvizacijos, į apskaitos bendrovių veiklą įnešė daugiau aiškumo, pasitelkus istorijų pasakojimo meną (storytelling), bankams sukurti tampresnį ryšį su savo klientais, kopijuojant orkestro technikas“, – sako P. Bourne.
Lektoriaus nuomone, abipusio pasitikėjimo atmosferą verslo ir meno santykiuose padeda kurti bendrų tikslų nusistatymas ir įsivardijimas, tinkamas įsigilinimas į situaciją, užduodant pakankamai klausimų, bendros patirtys ir aiškus atsakomybių pasidalinimas. Be šių dalykų bendradarbiavime reikalinga ir drąsa: „Apskritai, verslo ir meno santykiai remiasi į atvirumą, tačiau turi išlikti pragmatiškais.“
Apibendrindamas verslo ir kultūros sektorių bendradarbiavimo temą, Europos kultūros sostinės forumo svečias teigia, kad tokie bendradarbiavimo projektai padeda menininkams pasitelkti strateginį požiūrį į savo veiklą, o verslo pasaulio atstovams leidžia sugrįžti prie vaizduotės bei abiem pusėms primena, kodėl vieni tapo menininkais, o kiti pasirinko verslo kelią.
„Kaunas 2022“ Europos kultūros sostinės forumo programa ir registracija skelbiama: forumas.kaunas2022.eu. Renginys nemokamas.
