2022 eurai. Toks prizas įteiktas Kauno moksleivių grupei, nugalėjusiai programoje „Kauno iššūkis“. Šią savaitę „Tempo erdvėje“ susitiko keturios grupės konkurso finalininkų, kurie pristatė savo idėjas miestui. Tačiau svarbiausias buvo ne prizas, o praėjęs kūrybiškas pusmetis, kai Kauno moksleiviai ieškojo idėjų ateities Kaunui ir kelių, vedančių į jų įgyvendinimą.
Pristatydami savo idėjas moksleiviai taip pat pristatė ir galimus partnerius bei įvertino, kiek jų įgyvendinimas gali kainuoti.
Praktinė ugdymo programa „Kauno iššūkis“ yra viena iš „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalių. Jos metu dalyviai – moksleiviai – įtraukiami į programos, o kartu ir miesto bei rajono ateities pokyčių kūrimą, skatinami įgyvendinti savo kultūrines, socialines ir verslo iniciatyvas.

Kultūros puota – viešajame transporte

Kauno moksleiviai nestokoja fantazijos, o ateities Kauną mato kaip dar labiau aktyvų ir bendruomenišką miestą, kuriame savo vietą randa įvairūs kultūriniai projektai.
Programos „Kauno iššūkis“ finaliniame etape savo idėjas pristatę moksleiviai kalbėjo apie kultūrą plačiąja prasme, apie jos skatinimą ir populiarinimą neįprastomis priemonėmis.
Nugalėtojai, kurių projektas ir bus įgyvendinamas, pasiūlė „Puotą“ – garso instaliacijas miesto viešajame transporte bei traukiniuose.
Pagrindinė „Puotos“ vizija – Kauno viešajame transporte bei traukiniuose, vykstančiuose iš Vilniaus į Kauną, instaliuoti garso įrašus, kuriuose skambėtų poezija, pasakojimai apie įvairias Kauno vietas, pokalbiai su kauniečiais.
Šiuo projektu, kuris labiausiai ir sužavėjo komisiją, siekiama išspręsti kultūros prieinamumo problemą bei integruoti ją į kasdienybę, o naudojimąsi viešuoju transportu paversi prasmingu ir praturtinančiu ritualu.
„Puota“ – tai kultūrinis vyksmas, prie kurio augimo prisidėti – dalintis savo kūryba, mylimais skaitiniais, istorijomis bei mintimis apie Kauną – kviesime visus kauniečius. Tikime, kad „Puota“ taps dar vienu autentišku Kauno miesto bruožu ir, atnešdama kultūrą į netikėtas erdves, prisidės prie Kauno – Europos kultūros sostinės kūrimo“, – taip apie savo iniciatyvą sako patys moksleiviai.
Beje, pirmasis bandymas jau įvyko vasario mėnesį – kai Kauno mieste buvo pristatomi nauji autobusai, moksleiviai juose skaitė eiles.
Kurdami projekto gaires jie susisiekė su įmone „Lietuvos geležinkeliai“ ir sulaukė jų pritarimo.
„Mus priėmė labai maloniai ir palankiai. Juk ėjome su „Kaunas 2022“ vardu. Be to, ši įmonė yra atvira įvairioms kultūros iniciatyvoms ir jiems trūksta tokių dalykų“, – kalbėjo moksleiviai.
Tiesa, dažnai keliaujantiems viešuoju transportu nereiktų manyti, kad eilės ir pasakojimai skambės be perstojo – įrašai bus įjungiami tik tam tikru laiku.
Siūlė „įkultūrinti“ net lietų
Programos „Kauno iššūkis“ rengėjai tikisi, kad bendromis jėgomis bus įgyvendintos ir likusios trys Kauno moksleivių idėjos – „Kultūros metro“, „O kas, jeigu?..“ ir „Kaunas behind the scenes.”
„Kaunas behind the scenes” komanda siūlė atrasti „pilkuosius kultūros kardinolus“. Po miestą važinėja spalvoti troleibusai, tačiau kas jų autorius? Kas yra spektaklio techninis darbuotojas? Kas – talentingas gatvės menininkas?
„Kurdami video turinį norime parodyti žmonėms, kad prie kultūros sostinės kūrimo prisideda daug unikalių žmonių, kurių darbai matomi visame mieste, tačiau jų autoriai dar nėra pastebimi ir viešai žinomi“ – taip savo projektą pristatė komanda.
„O kas, jeigu?…“ moksleiviai siūlė „įkultūrinti“ lietų. „Turime idėją, kaip praskaidrinti lietingas dienas. Norime užrašyti įvairius klausimus ant Kauno šaligatvių, kad Jūs pagalvotumėte „O kas, jeigu…”, – sakė autoriai. Tačiau įdomu tai, kad užrašai gatvėse išryškėtų tik lyjant lietui, sušlapus gatvės grindiniui.
Kita komanda – „Kultūros metro“ – kvietė sužinoti apie svarbiausius Kaunui kultūrinius objektus, sukuriant maršrutus, kurie padėtų interaktyviai pažinti Kauną ir pamatyti jį skirtingais kampais.
Programa tęsis ir kitais metais

Kaip sakė visus programos dalyvius sveikinusi „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė, išrinkti nugalėtoją buvo sunku, nes visos idėjos – įdomios, išradingai pateiktos, gerai apgalvotos.
„Man labai gera, nes žinau, kad jie staiga įvyktų pasaulio pabaiga ir mūsų iniciatyvinę grupę kažkas nušluotų nuo žemės paviršiaus, yra, kas padarytų Europos kultūros sostinę. Išties buvo toks jausmas (susipažinus su moksleivių idėjomis) ir tai visai nesuvaidintas jausmas. Labai jums ačiū“, – sveikindama visus dalyvius kalbėjo V.Vitkienė.
Kaip 15min sakė „Kauno iššūkio“ kuratorė Vaida Venckutė-Nagė, visos pateiktos idėjos yra pačių moksleivių.
Mokslo metų pradžioje programoje panorę dalyvauti moksleiviai suburiami į atskiras grupes. Vienas kito nepažįstantys per pusmetį jie tampa bičiuliais ar draugais ir kartu kuria ateities Kauno projektus. Iš visų savo idėjų moksleiviai atsirenka vieną, su kuria ir keliauja iki finalo.
„Mane labai nudžiugino ir nustebino, nes kiekvienais metais mes matome, kad jaunimas atranda naujas temas, jie pasižiūri į miestą iš kitos pusės, nei kasdienybė.
Visos idėjos yra stiprios, todėl mes su komisija labai daug ginčijomės ir diskutavome. Norisi, kad jos visos būtų realizuotos. Vienos jau vyksta, kitoms reikia mažo postūmio, o kitoms – stipresnio techninio pasiruošimo“, – sakė V.Vencutė-Nagė.
„Kauno iššūkio“ programa tęsis kasmet ir iki 2022 metų.
Apie „Kauno iššūkį“

  • „Kauno iššūkis“ dalyvių (15-18 m. jaunimo) grupė yra renkama kiekvieną rugsėjį, o programa trunka nuo spalio iki kovo mėnesio.
  • Jos metu analizuojami ir kūrybiškai sprendžiami realūs Kauno miesto ir rajono iššūkiai, atliekamos praktinės užduotys, vystomi jaunimo inicijuoti projektai ir mokomasi darbo komandoje. Tai proga jaunimui kartu su „Kaunas 2022“ komanda įgyvendinti savo idėjas miestui.
  • Programoje dalyvaujantys jaunuoliai savo veiklą gali tęsti alumnų klube, kur kuriamos sąlygos jauniems žmonėms mokytis iš patirties ir eksperimentuoti įgyvendinant savo idėjas. Alumnų klubo ilgalaikė vizija yra jaunų žmonių įveiklinimas kurti ir įgyvendinti vieną didžiųjų 2022 m. renginių.

Straipsnio autorė: naujienų portalo 15min žurnalistė Jurgita Lieponė