Didžiosios dalies visuomenės požiūriu, vaiko ugdymo procesas prasideda tuomet, kai jis ima kalbėti, gali žodžiais išreikšti savo poreikius arba pradėjus eiti į mokyklą. Šokio pedagogė, socialinių mokslų daktarė, choreografė ir šokio teatro „Dansema“ meno vadovė Birutė Banevičiūtė skuba paneigti tokią nuostatą, sakydama, jog vaikų ugdymas turėtų prasidėti nuo pat gimimo.  
Mokslininkai, vaikų raidos tyrėjai, psichologai kartoja, kad pagrindinės žmogaus vertybinės struktūros ir polinkiai, gebėjimai, jų užuomazgos vystosi nuo to momento, kai žmogus gimsta, iki maždaug 3 metų.
„Pirmieji vaiko gyvenimo metai yra labai svarbūs, tačiau apmaudu, kad jiems skiriama per mažai dėmesio, vyksta nesąmoningas ugdymas. Tėvams atrodo, kad svarbiausia kūdikį pamaitinti, šiltai aprengti ir paguldyti, negalvojant, kad jam be viso to svarbu suteikti įvairių patirčių, įspūdžių, kurios tampa pagrindu vaiko asmenybei formuotis“, – akcentuoja B. Banevičiūtė.
Choreografė džiaugiasi, kad suaugusieji ima vis labiau suvokti ankstyvojo amžiaus vaikų atsakingo ugdymo naudą. 2018 metų žiemą pristačius „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ inicijuotas naujas šokio spektaklio sukūrimo dirbtuvės kūdikiams Ringauduose, Šančiuose, Akademijoje, Ilgakiemyje ir Kauno senamiestyje įvyko tikras „sprogimas“ – registracijos anketos buvo užpildytos vos per keletą dienų.
Pamokėlės – pirmiesiems šokio potyriams
B. Banevičiūtė atkreipia dėmesį, kad šiemet kovo 4 d. prasidėję užsiėmimai Vilkijoje, Rokuose, Garliavoje, Užliedžiuose ir Zapyškyje bus labiau orientuoti ne į šokio spektaklio kūrimą, bet įedukacinį aspektą.
„Pasiūlysime vaikams daugiau veiklų, susitelkdami į jų reakcijas, veiksmus, šokio patirtis. Stebėti ir fiksuoti jų reakcijas labai svarbu tam, kad edukacinį procesą galėtume orientuoti į konkrečios grupės vaikų poreikius. Pavyzdžiui, parinkti tinkamą muziką, nuspręsti, ar pamokėlių metu choreografams reikia lėtesnio ar greitesnio judesio ir panašiai“, – kalbėjo B. Banevičiūtė.
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kartu su šokio teatru „Dansema“ organizuojamų šokio pamokėlių kūdikiams tikslas – per 4 metus Kauno mieste ir kiekvienoje iš Kauno rajono seniūnijų bent po vieną kartą surengti tokį užsiėmimą kūdikiams, jame dalyvaujant tėvams, seneliams ar globėjams.
„Kaunas 2022“ jaunimo programos „Kylantis Kaunas“ kuratorė Vaida Venckutė-Nagė pažymi, jog vaikai, jauniausioji visuomenės dalis, yra auganti auditorija, kuri netruks tapti Kauno miesto ir rajono kultūros įstaigų lankytojais: „Jų raidai, kūrybiškumui labai svarbi ankstyva edukacija, laisvė tyrinėti, todėl supažindinus mažuosius su pirmaisiais šokio potyriais, pradėjus ugdymą nuo mažų dienų, galime tikėtis užauginti sąmoningus kultūros žiūrovus ir kūrėjus.“
Jos teigimu, bendradarbiaujant su šokio teatru „Dansema“, šiuolaikinės kultūros durys atveriamos patiems mažiausiesiems ir jie kviečiami ne tik pažinti, bet ir patys tapti kūrybinio proceso dalimi.
Kūdikių edukacija – nevienkartinė
Paklausus, kodėl šokio pamokėlės vyksta vis kitose vietose, B. Banevičiūtė paaiškina, jog nori supažindinti vietos bendruomenes, jaunas šeimas su šia idėja, įnorinti visus vietinius gyventojus, kad šokio pamokėlės kūdikiams atsirastų kaip nuolatinis dalykas, kuris vyktų kartą per savaitę ar mėnesį.
Tam, kad ilgalaikėje perspektyvoje šokio pamokėlės kūdikiams vyktų nuolat, Kaune ir Kauno rajone dirbantys šokio profesionalai ar žmonės, kurie susiję su judesiu, kviečiami dalyvauti B. Banevičiūtės sukurtoje mokymo programoje „Kūdikių ir vaikų iki 3 metų amžiaus šokio suvokimas ir raiška“.
B. Banevičiūtės teigimu, šokio profesionalus apmokius dirbti su kūdikiais, vėliau jie savarankiškai galėtų tęsti šias pamokėles Kaune ir Kauno rajone.
„Susitelkėme į naują galimybę sukurti ankstyvojo vaikų šokio/judesio ugdymo platformą, kuri nebūtų vienkartinė, proginė, bet nuosekli, tęstinė ir tvari, – pažymėjo B. Banevičiūtė. – Norime, kad šios pamokėlės, kūdikių ankstyvoji meninė  edukacija taptų kasdienio gyvenimo dalimi ir būtų orientuota į įvairias, tarp jų ir menines patirtis, o ne tik į meninį rezultatą.“
Tėvų „instrukcijos“ paliekamos už durų
Šokio teatro „Dansema“ vadovė kartu su šokėjais Mantu Stabačinsku ir Mariumi Pinigiu pamokėlėse pasitelkia ne tik judesį, garsą, bet ir įvairių formų priemones: „Naudojame kamuoliukus, juosteles, barškučius. Priemonės yra pasitelkiamos ne šiaip sau, bet parenkamos tikslingai – ne pramoginiam įspūdžiui sukurti. Visa tai remiasi į šokio kalbos elementus: judesio formą, tempą, ritmą“.
Užsiėmimuose su kūdikiais dalyvauja ne tik mamos, bet ir tėčiai, seneliai. Pasak B. Banevičiūtės, nėra svarbu, kas atsiveda vaiką – svarbu, kad tas žmogus turėtų artimą ryšį su kūdikiu.
„Reikia, kad vaikas iš suaugusiojo jaustų palaikymą, nebūtų vertinamas, verčiamas dalyvauti užsiėmime, lyginamas su kitais vaikais ir jų pasiekimais. Siekiame, kad vaikas jaustųsi saugiai ir patogiai ne tik fizine, bet ir emocine prasme, kad nebūtų nurodinėjimų, tėvai neužgožtų savo vaikų papildomomis instrukcijomis“, – kalbėjo B. Banevičiūtė.
Jos teigimu, šokio pamokėlės leidžia tėvams pabandyti kitokius bendravimo su vaikais būdus. Ankstyvojo kūdikių šokio ugdymo metodiką išbandę įvairiose pasaulio šalyse, B. Banevičiūtė ir „Dansemos“ šokėjai mato, kad šie principai veikia, tėvai taip pat pastebi vaikų pasikeitimus, pamato juos naujoje šviesoje, atsiranda didesnis pasitikėjimas vieni kitais.