Ketvirtadienį, gegužės 23 d. Briuselyje, Belgijoje vykusiame Europos Sąjungos Kultūros ministrų tarybos susitikime ne kartą skambėjo Kauno pavadinimas. Tarybos posėdyje dalyvavo ne tik LR Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, bet ir projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kuratorius Rytis Zemkauskas. Jis ministrams ir jų delegacijų nariams pristatė bendrus Kauno ir Kauno rajono tikslus bei kultūros sostinės programą, sudėliotą iki 2022-ųjų ir toliau.
R. Zemkauskas „Kaunas 2022“ planus pristatyti pakviestas neatsitiktinai – Briuselyje susitikę ES kultūros ministrai diskutuos apie ilgalaikę viziją dėl kultūros indėlio į Europos Sąjungos ateitį po 2020 metų. Naujo laikotarpio 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos kontekste aptariami galimi veiksmai, galintys prisidėti prie to, kad kultūra taptų vienu iš realius pokyčius nulemiančių veiksnių. Būsimąjį savo indėlį taip pat pristatė 2022-aisiais su Kaunu Europos kultūros sostinės titulą besidalinsiančio Liuksemburgo miesto Ešo prie Alzeto atstovai.
Pristatydama R. Zemkauską ir „Kaunas 2022“ koncepciją L. Ruokytė-Jonsson pabrėžė unikalią Kauno situaciją tarpukariu, kuomet jis akimirksniu tapo laikinąja sostine ir lygiai taip pat greitai privalėjo užaugti iki modernaus europietiško miesto – tokių transformacijų poveikis jaučiamas ir šiandien, prabėgus beveik 100 metų. „Europos kultūros sostinės titulas – taip pat laikinas, bet mes įsitikinę, kad jo efektas miestui bus ilgalaikis ir teigiamas“, – sakė ministrė ir pabrėžė pagrindinį „Kaunas 2022“ tikslą – sukurti šiuolaikinę kultūros sostinę.

 
Atsisakęs tradicinės prezentacijos R. Zemkauskas, kuris taip pat yra ir „Kauno mito“ programos kuratorius, teigė, kad tokį sprendimą priėmė norėdamas, kad jo pasakojimas būtų kuo asmeniškesnis ir intymesnis. Anot kauniečio, dažniausiai žmonės, kreipdamiesi į jį kaip į „Kaunas 2022“ atstovą, turi du klausimus – kokie didieji renginiai suplanuoti 2022-iesiems, ir kiek visa tai kainuos. Visgi atsakymai į šiuos klausimus daug sudėtingesni, nei galėtų pasirodyti.
„Nors visi mes mėgstame linksmintis, esame įsitikinę, kad sėkminga Europos kultūros sostinė gali būti sukurta ir be didžiųjų renginių – tai yra, jie negali tapti kultūros sostinės ašimi“, – ES kultūros ministrams dėstė R. Zemkauskas, – „Į Kauną ir taip važiuoja pasaulinio garso atlikėjai, koks tikslas juos atsivežti dar kartą ar surengti fejerverkų fiesta, kai puikus kasmetinis fejerverkų festivalis jau vyksta Vilniuje?“.
Primindamas, kad daugelis žmonių „kultūrą“ suvokia kaip „meną“, o „meną“ – kaip „šou“, R. Zemkauskas pasakojo, kad kultūra yra visų pirma yra būdas veikti: „Jei norime pakeisti savo gyvenimą, turime pakeisti savo elgesį, taigi ir kultūra, ir būtent šiam tikslui ir sukurta Europos Sąjunga – kad išmoktumėte spręsti problemas ne karo būdu“. R. Zemkausko įsitikinimu, Europos kultūros sostines, kaip vienas sėkmingiausių ES projektų apskritai, reikėtų vertinti kaip bandymų laboratorijas, kviečiančias mokytis ir keistis: „Autoritariniuose režimuose įmanomas tik vertikalus mokymosi būdas, bet yra ir horizontalus, paremtas bendruomene ir praktika – kai veikiame kartu, tu mokaisi iš manęs, o aš – iš tavęs“. Remiantis šia filosofija, kiekviena taiki diena – tai didysis Europos kultūros sostinės renginys.
Perėjęs prie klausimo apie projekto kainą kuratorius ironizavo, kad Europos kultūros sostinė atsieis maždaug 100 tūkst. kartų pigiau, nei vidutinis karas, be to, galimai atitolins karo tikimybę. „Bet koks karas kyla dėl to, jog kažkas mano, kad jo nuomonė yra vienintelė teisinga, o tai – jau kultūrinė problema“, – kalbą ES Kultūros ministrų tarybos susitikime baigė R. Zemkauskas.