Vokietijoje užaugęs, Latvijoje gyvenantis airių kilmės dizaino specialistas, konsultantas, dėstytojas Fionn Dobbin jau kovo 20-ąją, Tarptautinę laimės dieną, kauniečiams pasakos apie laimės ir dizaino ryšį. Ar sutapimas tai, kad „Kaunas 2022“ svečio, kovo 21-ąją dalyvausiančio programos „Dizainas laimei“ pristatyme ir diskusijoje apie laimingą miestą, pravardė yra „laimingasis Dobbinas“? Na, sutapimai tik patvirtina, kad einame teisingu keliu, tiesa? Laukdami susitikimo su svečiu iš Latvijos, sukūrusiu sėkmingiausią Baltijos šalyse socialinį verslą „Mammu“, uždavėme jam keletą klausimų. Tai galėsite padaryti ir jūs – kovo 20 d. 18:30 val. „Knygų ministerijoje“ (Laisvės al. 29) arba kovo 21 d. 17:30 val. VDU L. Donskio bibliotekoje (V. Putvinskio g. 23).
Papasakokite apie „Mammu“, jūsų su kolegomis Latvijoje sukurtą socialinio verslo modelį.
Pradėjome kaip mados prekės ženklas, artimai bendradarbiaujantis su jaunomis mamomis, kurios nori užsidirbti. Daugelis tokių mamų Latvijoje negali aktyviai dalyvauti darbo rinkoje, nes paprasčiausiai negali dirbti įprastomis darbo valandomis. Į „Mammu“ procesą jas įtraukėme suteikdami galimybę pačioms pasirinkti darbo grafiką. Taip pat rūpinamės jų apmokymu ir suteikiame visą reikalingą informaciją, kad galėtų pradėti dirbti savarankiškai.
Pastaruoju metu „Mammu“ gamina prekes kitiems ženklams, taigi verslo modelis pasikeitė, bet socialinė jo struktūra – nė trupučio.
Kame yra „Mammu“ sukuriama laimė?
Norėčiau pacituoti dr. Mohamadą Junusą, kuriam už mikrokreditų revoliuciją Bangladeše 2006 m. įteikta Nobelio taikos premija: „Uždirbti pinigų yra laimė. Tai labai geras stimulas. Suteikti laimę kitiems žmonėms – tai superlaimė“. Taigi, galima sakyti, laimės kūrimas – esminis socialinio verslo variklis.
Teko girdėti, kad Jūsų pravardė yra „laimingasis Dobbinas“. Kokia jos kilmė?
Tai – mano airio proprosenelio, garsaus kurtų veisėjo, pravardė – ją jis užsitarnavo dėl savo džiaugsmingo gyvenimo būdo. Na, ir aš dėl to paties.  
Konsultuodamas verslo kompanijas remiatės ne tik dizaino metodais, bet ir džiazo imprivizacija. Gal galite apie tai papasakoti daugiau?
Kiekviena kompanija priklauso nuo darbuotoju gebėjimo dirbti komandoje ir to, kaip greitai šios kompanijos reaguoja į inovacijas. Šimtametė džiazo bendradarbystės ir improvizacijos tradicija – tai svarbus įrankių rinkinus, padedantis šiandienos ir rytojaus inovacijų ir transformacijų procesams.
Džiazas – tai improvizacija, tai melodijos kūrimas čia ir dabar bendraujant su kitais scenoje esančiais muzikantais. Džiazas – tai inovacija, kuriama be žodžių. Itin profesionalūs individualūs muzikantai scenoje švenčia bendradarbiavimą, jie atsakingi už vienas kito pasirodymus. Kiekvienas muzikantas yra grupės sukuriamo garso savininkas – netgi tuomet, kai negroja.
Jau ne pirmi metai gyvenate Latvijoje. Ar čia jaučiatės laimingiausias?  
Išties jaučiuosi labai laimingas, Latvijoje man labai patinka. Bet laimė ateina ne iš aplinkos, o iš vidaus. Laimę esu patyręs įvairiose pasaulio vietose.
Be kitų savo veiklų, esate ir Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje dėstytojas. Kokias svarbiausias vertybes siekiate perduoti savo studentams?
Tai, kad viskas slypi mumyse. Klasikine prasme nedėstau, aš išlaisvinu. Kuriame tokias mokymosi patirtis, kurios išlaisvina kūrybiškumą, dizainu paremtą mastymą, kūrybinę lyderystę, netgi verslumą. Visa tai – tam, kad studentai, pajautę aistros, džiaugsmo ir kūrybiškumo galią, patikėtų savimi.