KULTŪRA KAUNE
Nepakartojama gamtinė aplinka Kauno, įsikūrusio dviejų didžiausių Lietuvos upių santakoje, gyventojus amžiais įkvėpė mintims ir darbams ne tik apie duoną kasdieninę, bet ir skatino jų vaizduotę, vystė kūrybiškumą. Tarsi trokšdami praplėsti regimojo pasaulio ribas ir išsiveržti už savojo slėnio ribų, miestiečiai statė bažnyčias iš toli matomais bokštais, savo namais kopė upių šlaitais, o pats miestas, tapdamas Hanzos miestu, atsivėrė europinei kultūrai. Kauną puikiais gotikiniais, barokiniais pastatais kartu su vietiniais meistrais puošė italų, vokiečių ir kitų tautybių menininkai.
XIX amžiuje daugiatautis miestas ne kartą buvo vienu iš tautų kovos už laisvę, prieš carinę priespaudą židiniu, XIX ir XX amžių sandūroje jam buvo lemta tapti svarbia lietuvių tautos ir kalbos atgimimo vieta, o II-ąjame ir III- ąjme praėjusio amžiaus dešimtmečiais – ir Lietuvos valstybingumo bei modernios lietuvių kultūros lopšiu. Kaip tik 2022-aisiais – Kauno Europos Kultūros sostinės metais – Kauno Universiteto 100 metų jubiliejaus šventimu baigsime šimtmečio švenčių seriją, kurią švęs daugybė tada Kaune įkurtų kultūros židinių, turėjusių didžiulę reikšmę miesto, šalies bei bendros Europos kultūros vystymuisi – Valstybės teatras, M.K.Čiurlionio galerija ir kt. Europoje vis geriau žinoma savita, europinį kontekstą vertingai papildanti Kauno tarpukario architektūra, o man, kaip teatro žmogui, norisi atkreipti dėmesį, kad visame pasaulyje plačiai žinomą savo kūrybinį metodą rusų kilmės aktorius ir režisierius Michailas Čechovas pradėjo formuoti būtent Kaune, dirbdamas su Valstybės teatro aktoriais bei teatro studijos auklėtiniais. Kauno, tuometinės Lietuvos laikinosios sostinės, kultūriniame gyvenime prasmingai dalyvavo ir kiti garsūs įvairių kultūros bei meno sričių gausios rusų diasporos atstovai, iš Vakarų Europos atvykę universiteto lektoriai bei įvairių šalių menininkai. Didelį indėlį į Kauno, o tuo pačiu ir visos šalies, spartų kultūrinį augimą įnešė žydų bendruomenė. Leisdami jidish kalba laikraščius, sukūrę žydų teatrą, jie puoselėjo tūkstantmetę savo kultūrą, tačiau aktyviai dalyvaudami dailės parodose, muzikiniame gyvenime bei aktyviai reikšdamiesi kitose kultūrinės veiklos sferose kartu su lietuvių bei kitų tautybių menininkais jie kūrė bendras humanistines kultūros vertybes.
Šis humanistinis kultūros paveldas leido išsaugoti žmogiškumą, laisvės siekį ir net gi gūdžiais okupacijos metais padėjo kauniečiams didele dalimi išlaikyti savo kultūrinę tapatybę ir visada būti kovos už šalies laisvę ir nepriklausomybę avangarde. Šiandien Kaunas, remdamasis savo turtinga kultūrine praeitimi, kūrybingai atsiveria Europos ir viso pasaulio kultūrinei įvairovei. Tuo pat metu jis yra pasiryžęs dinamiškiems kultūriniams mainams bei savo išskirtinių kultūrinių bruožų puoselėjimu bei jų sklaidai plačiąjame pasaulyje.
APIE GYTĮ PADEGIMĄ:
Gyčio Padegimo asmenyje puikiai dera teatro praktikas (režisierius, aktorius, vadovas), teoretikas, pedagogas, visuomenės veikėjas. Tai vienas aktyviausių Lietuvos režisierių, vienas pirmųjų pradėjęs statyti spektaklius užsienio teatruose, bendradarbiauti su užsienio menininkais, beatodairiškai įsijungęs į Lietuvos išlaisvinimo judėjimą, visą laiką nuosekliai dirbęs su lietuvių autoriais. Gyčio Padegimo režisūros “kraitį” sudaro 109 Lietuvoje, užsienyje ir TV pastatyti spektakliai, tarp jų 36 pagal lietuvišką dramaturgiją (kartu su pirmą kartą Lietuvoje režisuotu O. Miloszo “Mefibosetu”), jis atvedė į sceną ir padėjo žengti pirmuosius žingsnius eilei dabar garsių menininkų – dailininkų, kompozitorių, aktorių. (Elvyra Markevičiūtė)
