Visai greta Kauno, bet jau Kauno rajone esančio Seniavos kaimo ir greta jo esančių gyvenviečių bendruomenės traukos centras – III Kauno tvirtovės fortas. Į čia rengiamas tradicines šventes atvyksta ir vis daugiau kitų Kauno miesto ir rajono vietų gyventojų, o senbuviai stengiasi, kad į bendruomenę įsilietų ir rajono naujakuriai, kurių čia sparčiai gausėja. Birželio 23-ąją III forte jau šeštus metus bus švenčiamos Joninės. Apie tai, kaip gimė ši tradicija, pasakoja septintos kartos seniavietis, istorikas, Garliavos apylinkių „Sąnašos“ bendruomenės vadovas Ovidijus Jurkša.
Neseniai prie „Kaunas 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas“ prisijungęs, savo bendruomenės agentu tapęs O. Jurkša prisimena, kad pirmoji Joninių šventė III forte sutapo su jo tvarkymo pradžia: „Išsikėlėme tikslą – šventę, kuriai rengdamiesi ir ėmėmės darbo – sutvarkėme nedidelį plotą, įrengėme laužavietę, sukalėme keletą suoliukų, iškabinome skelbimus“, – pasakoja istorikas, – „Renginio pradžią numatėme 18 valandą, bet tik 18:30 ėmė rinktis žmonės, kurių iš viso buvo apie 70“. Pavykęs pirmasis bandymas tapo akstinu iš pagrindų sutvarkyti forto aplinką: „Supratome, kad forto kažkam reikia“.
Gražėjant aplinkai gilėjo ir Joninių šventės koncepcija, nebepakako tik laužo ir žaidimų: „Nusprendėme grįžti prie to, kaip švęsdavo mūsų protėviai, vėl suteikti prasmės bendruomenei, jos papročiams“. Gyventojai sukalė vartus, ant jų pritvirtino kupolę, kiekvienas, ateidamas į šventę, apsiplauna vandeniu – apsišvarina. Per Jonines Seniavoje vyksta ir vaidilučių procesija – jos neša vainikėlius, juos plukdo, pašventintais žolynais užkuria aukurą, nuo jo – pagrindinį laužą. Vidurnaktį kiekviena šeima leidžia į dangų žibintą su norais, o vėliau naktį vyksta, kaip sako O. Jurkšta, „laisvoji programa“.
„Maloniai nustembame, kai į šventę atvyksta žmonės iš miesto – pavyzdžiui, prieš porą metų apsilankę žurnalistai pagyrė, kad čia sukūrėme tokią tradicijų oazę be jokių oficialiųjų, parodomųjų atributų“, – gal kiek per kukliai apie tai, kas jau tapo svarbia „Sąnašos“ bendruomenės, kurią šiandien sudaro šeši aplink III fortą esantys kaimai, arba trys seniūnaitijos, tradicija, pasakoja O. Jurkšta.
Iniciatyvūs bendruomenės nariai susibūrė į III forto įgulą, kuri yra asociacijos „Kauno tvirtovė“ padalinys. Ši visuomeninė įgula reguliariai prižiūri fortą, prisideda prie renginių jame organizavimo.
Paklaustas, kodėl su savo idėjomis nusprendė prisijungti prie „Fluxus Labas“ bendruomenių programos, istorikas pabrėžia, kad jam svarbu į Kauno rajoną atnešti kuo daugiau kultūros: „Ne kiekvienas gali nuvykti į filharmoniją ar kitas kultūros įstaigas, taigi reikia stengtis, kad kultūra pati atvyktų šalia žmonių“. Taip pat, anot O. Jurkštos, būtina ir patiems vietos gyventojams priminti, parodyti krašto istoriją, kad jie geriau suprastų ir pamiltų tai, kas juos supa.
Be to, ką jau perskaitėte, Joninių vakaro programoje šeštadienį, birželio 23-ąją nuo 19 valandos numatyti žaidimai vaikams ir suaugusiems, paparčio žiedo ieškojimas. Dainuos vokalinis ansamblis „Jiesa“, šventinę nuotaiką palaikys Stasys Bugvilas (DJ Stas). Šią šventę su „Sąnašos“ bendruomene organizuoja bei palaiko III forto įgula, Garliavos apylinkių seniūnija, „Kaunas 2022“ bendruomenių programa „Fluxus Labas“ ir Kauno tvirtovės parkas.
Jei birželio 23-ąją negalėsite užsukti į III fortą, kitų metų laukti neprireiks. Jau liepos 6-ąją bendruomenė rengia žygį Jiesios pakrantėmis ir atodangomis iki forto, kuriame giedos Tautišką giesmę. Liepos 10-ąją čia subruzdės tarptautinės stovyklos „100 pirmų kartų“ dalyviai, o rugpjūčio 18-ąją bendruomenė vyks į vyks didelio susidomėjimo kasmet sulaukiančią Naktigonę I forte.