Pranešimai spaudai

Kaune paminėta Tarptautinė Laimės diena: pristatyta unikali  instaliacija  „Taikos dronai“ 

M. Plepio nuotr.Nuo 2013 m. visame pasaulyje kovo 20-ąją švenčiama Tarptautinė laimės diena. Besiruošiant tapti Europos kultūros sostine, ši idėja pasiekė ir Kauną. Jau šešerius metus, kovo viduryje, pasitelkiant verslus, įmones, kultūros institucijas, miestas pavirsta renginių ir įdomiausių socialinių iniciatyvų švente. Laimės diena į Kauną sugrįžo ir šiemet, o pagrindinis jos akcentas – į šiandieninius įvykius bei savo aplinką atsigręžti kviečianti instaliacija „Taikos dronai“, kurią iki balandžio 2 d. bus galima išvysti Kauno „Akropolyje“.

Nuo pat 2016 m. švenčiama Laimės diena Kaune nuolat mainė savo pavidalus. Muzika skambanti nuo stogų, orkestras kino teatre, augintiniai bibliotekoje, diskoteka, kurioje šoka ne tik studentai, bet ir senjorai, ekskursijos žmonėms turintiems regos sutrikimų... Tai – tik dalis Laimės dienos iniciatyvų, Kaune įgyvendintų per pastaruosius šešerius metus. Visgi pradėjus nuo gausybės kultūrinių renginių, ambicingus sumanymus ir idėjas teko koreguoti dėl pandemijos, o 2022 m. apie laimę šnekėti atrodė neįmanoma – visos mintys ir darbai tąkart buvo skirti Ukrainai. Atsižvelgiant į tebevykstantį karą, šiais metais Laimės dieną nuspręsta paminėti simboliškai – kovo 20-ąją Kauno „Akropolis“, agentūra „Salto“ ir „Kaunas 2022“ pristatė instaliaciją „Taikos dronai“, o praeivius tądien nustebino netikėtai surengtas šokio trupės „Nuepiko“ pasirodymas.

„Viskas prasidėjo nuo noro, kad kelionėje iš laikinosios į šiuolaikinę sostinę, Kaunas taptų laimingų žmonių miestu. Tai – ne apie pastatus, erdves, gatves ar šviesoforus – laimingas miestas sukuriamas tada, kai jame gyvena vienas kitam empatiški, gerą energiją skleidžiantys žmonės, kurie džiaugiasi vieta, kurioje gyvena. Dėl pandemijos ir prasidėjusio karo, Laimės diena, ko gero, yra daugiausiai kartų „Kaunas 2022“ programoje atšauktas ir pasikeitęs projektas. Visgi būtent jis parodė, kad gėris, vienybė mūsų visuomenėje dominuoja, – apie Laimės dienos idėją pasakoja viena iš programos organizatorių, „Kaunas 2022“ rėmimų vadovė I. Tumaitė.

Praėjusiais metais, kovo 19 d. duris atvėrė bedradarbystės erdvė „CulturEUkraine“, prie kurios įkūrimo prisidėjo partneriai, kultūros organizacijos, situacijai neabejingi žmonės. Tuščios Kauno centrinio pašto erdvės virto saugia aplinka Ukrainos kūrybininkams ir menininkams.

Šiais metais Kauno „Akropolyje“ pristatyta instaliacija „Taikos dronai“ – architektų Lino Tuleikio, Kęsto Vaikšnoro ir Karolio Platakio sumanyta ekspozicija, kurios meninę dalį išpildė  menininkė Sandra Svobūtė, kalba apie mus supančią aplinką, gamtą ir meilę, kurios trūksta kasdienybėje ir kurios labai reikia mūsų kaimynams.

„Laimė – daugiasluoksnis, nevienareikšmis dalykas, todėl išsiversti su vienu ją nusakančiu parametru buvo sudėtinga. Kovo 20 d. taip pat yra pavasario lygiadienis, Tarptautinė Žemės diena. Tai priminimas visuomenei, kad visi naudojamės jos teikiamais resursais ir imdami turime nepamiršti duoti grąžos, atsidėkoti. Kurdami instaliaciją galvojome apie gyvybę, žalumą ir šiandienos įvykius – karą Ukrainoje, ten žūstančius nekaltus žmones. „Taikos dronai“ neša gyvybę, jie demonstruoja, kad ji nėra begalinė, kad turime rūpintis savo aplinka, vienas kitu“, – pasakoja vienas iš instaliacijos sumanytojų, architektas Linas Tuleikis.

Instaliacijos vieta pasirinkta neatsitiktinai – partnerystės su Kauno „Akropoliu“ dėka, „Kaunas 2022“ jau įgyvendino ne vieną kultūrinį projektą. „Prekybos centre didelis dėmesys skiriamas visuomeninėms, meno ir socialinėms iniciatyvoms, nuolat stengiamasi kurti bendruomeniškumo jausmą, prisidedant prie prasmingų projektų ir teigiamų pokyčių visuomenėje. Stengiamės išnaudoti prekybos centro lokacijos privalumus, taip suteikiant Kauno bendruomenei ne tik galimybę prekybos centre įsigyti būtiniausias prekes, tačiau tuo pačiu susipažinti su įvairiomis kultūrinėmis iniciatyvomis, menu ar renginiais, prisidedant prie kokybiško laisvalaikio. Pastebime, kad mūsų pirkėjai tai vertina ir tokios iniciatyvos tampa vis labiau aktualios ir laukiamos,“ – pasakoja Kauno „Akropolio“ valdytoja Brigita Kuodytė.

Instaliaciją „Taikos dronai“ Kauno „Akropolyje“ galima išvysti iki balandžio 2 d.

by Ugne

Tarptautinė laimės diena Kaune: besikeičianti laimės sąvoka ir nesuvaidintos akimirkos

Muzika skambanti nuo stogų, augintiniai bibliotekoje, orkestras kino teatre, šokio pasirodymai ant perėjų, ar diskoteka geležinkelio stotyje, kurioje šoka ne tik studentai, bet ir senjorai. Jau šešerius metus Kaune minima tarptautinė Laimės diena padovanojo ne tik malonių akimirkų, bet ir sutelkė prasmingiems tikslams.

Švęsti laimę visame pasaulyje pradėta 2013–aisiais. Šios Jungtinių Tautų inicijuotos idėjos ambasadoriais Lietuvoje tapo Kaunas. Sužinojus, kad 2022–siais miestas taps Europos kultūros sostine, gimė unikalus sumanymas – pasitelkus verslus, įmones, kultūros institucijas kovo 20-ąją paversti renginių, nutrūktgalviškų idėjų ir socialinių iniciatyvų švente. Laimės diena Kaune mainė savo pavidalus – pradėjus nuo gausybės kultūrinių renginių, ambicingus sumanymus ir idėjas teko koreguoti dėl pandemijos, o 2022-ais metais apie laimę šnekėti atrodė neįmanoma – visos mintys ir darbai tąkart buvo skirti Ukrainai.

„Norėjome, kad kelionėje iš laikinosios į šiuolaikinę, Kaunas taptų laimingų žmonių miestu. Tai – ne apie pastatus, erdves, gatves ar šviesoforus – laimingas miestas sukuriamas tada, kai jame gyvena vienas kitam empatiški, gerą energiją skleidžiantys žmonės, kurie džiaugiasi vieta, kurioje gyvena“, – apie idėją pasakojo viena iš programos organizatorių, „Kaunas 2022“ rėmimų vadovė Irutė Tumaitė.

Laimė visiems

Pirmą kartą Laimės diena Kaune minėta 2018 m. Tąkart „Kaunas 2022“ partneriai, verslai ir  kultūrinės įstaigos buvo kviečiamos siūlyti savo idėjas ir lankytojus bei klientus nustebinti originaliomis iniciatyvomis. „Tais metais prie idėjos prisijungė apie 50 organizacijų, kurios siūlė įvairiausius netikėtumus – nuo laimės kokteilių iki senjorų zumbos bibliotekoje. Itin nustebino kino centras „Romuva“, atgaivinęs tarpukario tradiciją – vietoj įprastai prieš filmus matomų reklamų, žiūrovai išgirdo gyvą orkestrą“, – prisimena I. Tumaitė.

Nemažiau įsimintini buvo ir 2019 m. „Jutome teigiamus žmonių atsiliepimus, motyvaciją, norą dalyvauti. Nusprendėme Laimės dienai suteikti kiek kitokį kontekstą, todėl pasirinkome prieinamumo temą. Norėjome, kad miestas būtų kuo draugiškesnis visomis prasmėmis – judėjimo, įsitraukimo, amžiaus ar užsienio kalbų. Ši idėja į dienos šviesą ištraukė kitokį turinį – buvo vedamos ekskursijos akliesiems, žmonėms su kalbos sutrikimais, organizuotos išvykos į gyvūnų prieglaudas.

Ko gero, daugiausiai dėmesio tądien sulaukė Laimės diskoteka geležinkelio stotyje. Renginyje vienu metu pasirodė skirtingų muzikos žanrų atlikėjai – „Manfredas“, „Flash Voyage“ ir Paulius Kilbauskas. Susirinkusieji specialių ausinių pagalba galėjo pasirinkti, kokio skonio muzikos klausyti, todėl tą vakarą šoko ir vaikai, ir studentai, ir senjorai. Kadangi į salę galėjo patekti tik limituotas žmonių skaičius, lauke nuvinguriavo gyva žmonių eilė“, – prisimena I. Tumaitė.

Pandemijos pakoreguoti planai ir pagalba Ukrainai

„2020 m. Laimės dienos labai laukėme, dėmesį planavome skirti ekologijos, tvarumo temoms. Žinojome, kad dalyvauti šventėje planuoja apie 150 organizacijų ir verslų iš visos Lietuvos… visgi likus vos kelioms savaitėms iki šventės, Lietuvoje pradėjo augti Covid atvejai, o visi renginiai buvo atšaukti,“ – pasakoja I. Tumaitė. Nors planus teko nukelti vieneriems metams, 2021–ieji atrodė žadantys daugiau – savaitę prieš Laimės dieną paskelbta apie muziejų ir galerijų atidarymą. „Laikantis visų atsargumo priemonių, žmonės išėjo iš namų, perėjose stebino šokėjų pasirodymai, viename muziejų lankytojus pasitiko Karinių oro pajėgų orkestras, o muzika sklido net nuo stogų. Kažkuria prasme, Laimės diena tais metais tapo kultūros atsigavimo paminėjimo švente“, – šypsosi I. Tumaitė.

„Be jokios abejonės, 2022-ieji metai buvo patys laukiamiausi. Tikėjomės, kad tai bus didžiausia, visas patirtis apjungianti šventė. Tik jai atėjus apie laimę galvoti nebegalėjome – Ukrainoje prasidėjo karas. Supratome, kad visas jėgas skirsime ukrainiečiams“. Praėjusiais metais, kovo 19 d. duris atvėrė bendradarbystės erdvė „CulturEUkraine“, prie kurios įkūrimo prisidėjo partneriai, kultūros organizacijos, situacijai neabejingi žmonės. Tuščios Kauno centrinio pašto erdvės virto saugia aplinka Ukrainos kūrybininkams ir menininkams.

„Laimės diena – ko gero, labiausiai nukentėjęs, daugiausiai kartų „Kaunas 2022“ programoje  atšauktas projektas. Visgi būtent jis parodė, kad gerumas, vienybė mūsų visuomenėje dominuoja. Šiais metai „Kaunas 2022“ ir „Salto“ agentūra kovo 20 d. viešoje miesto erdvėje pristatys instaliaciją „Taikos dronai“ – architektų Lino Tuleikio, Kęsto Vaikšnoro ir Karolio Platakio sumanyta ir meninės floristikos kūrėjos Sandros Svobūtės išpildyta ekspozicija kalbės apie meilę, kurios dabar reikia mūsų kaimynams, kurios trūksta mūsų kasdienybėje, be kurios negalime būti laimingi. Kviesime pasverti, kiek mūsų laimė priklauso nuo aplinkos, kurioje gyvename, – pasakoja I. Tumaitė.

„Nors šiais metais vienos bendros programos, apjungiančios Laimės dieną, neplanuojame, šventę ir toliau kviečiame kurti visus miestiečius. Linkiu, kad kuo daugiau partnerių, verslų ir kultūros institucijų, šešerius metus stebinusių savo idėjomis, džiugintų ir toliau – tęsdami tradicija tapusias iniciatyvas ar sumanydami naujas“.

by Ugne

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ užkulisiai  – režisierės R.Vederytės filme 

2022 m. visos Europos dėmesys krypo į Kauną – kultūros sostinės titulą šventęs miestas padovanojo kelis tūkstančius renginių ir pritraukė net 2.4 milijonus kultūros mylėtojų. „Per 52 minutes bandysime parodyti tą pusę, kurios nei vienas, dalyvavęs renginiuose, nematė“, – pasakojimą pradeda Europos kultūros sostinės metus Kaune filmu pavertusi režisierė Rūta Vederytė. Nuo pat praėjusių metų sausio iki paskutinių projekto minučių fiksuotos užkulisinės projekto akimirkos tapo įtraukiančiu dokumentiniu pasakojimu „Iš laikinosios į šiuolaikinę“.

„Man labai įstrigo projekto metu pasakyta frazė: „Miestas be žmonių yra tik pastatai, o žmonės be kultūros yra tik padarai“. Kaunas visada galėjo didžiuotis savo pastatais, modernizmo architektūra, bet jis taip pat turi kuriančius žmones. Norėjau apie tai kalbėti. Tikiuosi, kad šis filmas padės pamatyti, ką žmonės, degantys kultūra, gali padaryti iš pastatų, iš erdvių, iš ant lapo surašytų planų“, – pasakoja R. Vederytė. Anot jos, šiuo filmu nesiekiama liaupsinti Europos kultūros sostinės organizatorių ar prisiminti, kokiuose renginiuose pavyko sudalyvauti. „Visų pirma, tai – pasakojimas, kuris parodo, kodėl kiekvienam iš mūsų reikalinga kultūra“, – filmo idėją pristato režisierė.

Su „Kaunas 2022“ komanda  ji pirmą kartą susitiko sausio pradžioje – skaičiuojant paskutines dienas iki pirmojo Šiuolaikinės Kauno mito trilogijos veiksmo „Sukilimas“. Nuo tada režisierę sutikti Kaune buvo galima itin dažnai – kartu su filmavimo komanda ji kalbino kūrėjus, dalyvius, sekė projekte vykusius pokyčius, lankėsi renginiuose Kaune ir Kauno rajone. „Sausį įvyko „Sukilimas”, atsidarė William Kentridge paroda „Tai, ko nepamename“, o vasario 24 d. prasidėjo karas Ukrainoje. Nebežinojome, kas ir kaip bus, tad mėnesiui filmavimai sustojo – reikėjo suprasti, kas vyksta, kaip keičiasi programa. Pavasarį grįžome prie darbų ir filmavimai tęsėsi iki pat uždarymo savaitgalio „Sutartis“. Paskutinius pokalbius įrašėme gruodį – programai jau pasibaigus. Filmas tilpo į 52 minutes, o renginių buvo keli tūkstančiai, tad reikėjo apsispręsti, kuriuos pokalbius, kurias akimirkas parodyti“, – filmavimų istoriją prisimena R. Vederytė.

„Filmas „Iš laikinosios į šiuolaikinę“ nebus įvykusių renginių retrospektyva – stengėmės užfiksuoti tai, ko žiūrovai, renginių dalyviai pamatyti negalėjo.  Pavyzdžiui, vykome į Kauno botanikos sodą – čia turėjo vykti Laimės diena, kurią nutraukė karas… Sekėme pasiruošimą didiesiems renginiams, didžiulį jaudulį ir nežinomybę, ar žmonės susirinks. Lankėmės vieno projekto koordinatorių, Ryčio Zemkausko vaikystės namuose. Tai – eilinis daugiabutis, kuriame tebeišlikusios jo paties vaikystėje išdaužtos stiklinės durys…Matėme linoleumą, po kuriuo Rytis su draugais slėpdavo laiškus. Ir toje aplinkoje kalbėjomės apie meną ir kūrybą, kaip tas polėkis gali gimti bet kur“, – pasakoja režisierė. Anot jos, filme atsiskleis ir projektą organizavusių bei kūrusių žmonių portretai. „Prisimenu, kaip kalbantis su projekto vadove Virginija Vitkiene, sustojome  gėlių Kaune reziduojančiai menininkei – tądien buvo jos gimtadienis. V. Vitkienės „mamiškumas“, gebėjimas visais pasirūpinti, užglaistyti nesutarimus man buvo labai jautrus,“ – pasakoja režisierė.

R. Vederytė prisimena, kad būdama vilniete, stipraus emocinio ryšio su Kaunu neturėjo. „Kai pirmą sykį artimiau susipažinau su miestu, man jis pasirodė lyg jaunas žmogus, kuris nori būti išgirstas ir pamatytas, bet bijantis, ką apie jį pagalvos kiti. Po šių metų manau, kad Kaunui nebereikia nieko įrodinėti. Kaunas žino, kas jis yra, koks jis nori būti, o tai ir yra šiuolaikinio miestiečio vienas svarbiausių bruožų,“ – įsitikinusi režisierė.

Filmą „Iš laikinosios į šiuolaikinę“ bus galima išvysti 2023-ių metų balandžio 1 d., 18 val. per LRT Plius televiziją. Filmo režisierė – Rūta Vederytė, filmo prodiuseris – Darius Dapkus.

by Ugne

Atslenkanti Audra – su atlikėjais nuo Sudano iki Kalifornijos

Vienas įspūdingiausių praėjusių metų elektroninės muzikos ir meno festivalių Šiaurės Rytų Europoje — grįžta. Džiugiomis naujienomis pavasarį pasitinka „Audra“ pernai Kauno miesto erdvėse penkias dienas ir penkias naktis ūžęs įvykis. Viso Baltijos regiono muzikos gurmanų dėmesį sukaustęs festivalis šiais metais įvyks birželio 29 – liepos 2 dienomis.

Festivalis ir vėl išsiplieks per visą Kauno miestą, kur vyks tiek gyvos muzikos koncertai, tiek šokių muzikos renginiai. Tačiau svarbiausia naujiena, su kuria sugrįžta festivalis, yra pirmoji skelbiamų atlikėjų banga. Jau žinoma, kad „Audra“ festivalyje pasirodys geriausių Europos klubų graibstomi Anetha, Kode 9, Nastia, Avalon Emerson, Bored Lord, Loraine James, Scalping, Richard Akingbehin, Manfredas bei Skin on Skin. 

Legendinės „Hyperdub“ įrašų kompanijos įkūrėjas, vienas iš dubstep žanro pradininkų Kode 9 yra laikomas vienu iš didžiausių elektroninės muzikos inovatorių pasaulyje. Į prožektorių šviesą jis sugrįžta po keleto metų tylos, tačiau su didele naujiena – gyvu „Escapology“ audiovizualiniu performansu. Kaune turėsime unikalią galimybę išvysti šį futuristinį šedevrą.

Kitas labai laukiamas vardas yra Nastia. Tai viena didžiausių ir mylimiausių didžėjų, kilusių iš Ukrainos. Ši, save išskirtinai tik didžėja, o ne prodiusere save laikanti ukrainietė, jau seniai tapo pasaulinius turus rengiančia artiste, kurios ateina paklausyti visi neabejingi įdomioms elektro muzikos selekcijoms.

Greta šių sunkiasvorių galėsime pasimėgauti ir pastarųjų paskutinių metų naujokais, kurie nuskambėjo be galo plačiai. Tarp jų – prancūzų techno vunderkindė Anetha, pataikanti į aukščiausias šiuolaikinio techno natas; Skin on Skin – iš Pietų Sudano kilęs, tačiau Australijoje atsiskleidęs didžėjus, jungiantis šiuolaikinio hip-hop’o „drill“ stiliaus atšakos muziką kartu su techno ritmais; JAV vakarų pakrantės perlas – Bored Lord, savo pasirodymuose miksuojanti breakbeat motyvus, didžiuliams reivams būdingus kūrinius bei įspūdingus daugybės žanrų remiksus; Bristolyje įsikūrusi Scalping – keturių instrumentų grupė, susidedanti iš būgnininko Isaac Jones, bosisto James Rushforth, gitaristo Nick Berthoud ir elektroninio muzikanto Alex Hill.

Taip pat jau žinoma, jog festivalyje pasirodys ir platus lietuvių ešalonas – Under Black Helmet, Interiors, Less Feeling, Maria Paskevic, Meri Hov, Lovers, SHN, Pakas, Patricia Kokett, Hilda ir Vladas Dieninis.

Daugiau informacijos apie tai, kur vyks pasirodymai ir kokie dar atlikėjai atvyks į festivalį, organizatoriai naktinio klubo „Lizdas“ komanda žada atskleisti jau visai greitai.

Bilietus įsigyti galima: https://cutt.ly/AUDRA2023 

by Ugne

Nuo A. Kaušpėdo iki M. Abramovič – atidaroma „kitokia“ paroda, skirta „Kaunas 2022“ kūrėjams

Projektą „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kūrė  daugiau nei 19 tūkst. menininkų iš Lietuvos ir viso pasaulio. Ne visuomet žiūrovams matomi, už garsų ir vaizdų stovintys režisieriai, kompozitoriai, šokėjai, šiuolaikinio cirko atlikėjai, parodų kuratoriai, dailininkai, miestui padovanojo 3000 renginių. Dažniausiai per kūrinius pažįstami menininkai visai netrukus atsiskleis kitoje šviesoje – fotografės Agnės Bekeraitytės–Popierės įamžintoje portretų serijoje „Kaunas2022 Kūrėjai“. Paroda bus atidaroma kovo 17 d. laikinojoje M. K. Čiurlionio dailės galerijoje.

A. Bekeraitytė–Popierė – šiuo metu Lietuvoje gyvenanti fotografė. Dar 2015 m. baigusi fotografijos meno studijas Jungtinės Karalystės Kūrybinių menų universitete (UCA), paskutinius septynerius metus Agnė praleido dirbdama Londono fotografijos industrijoje. Iš jos įamžintų nuotraukų žvelgia tokie žymūs aktoriai, režisieriai ir menininkai kaip Quentin Tarantino, Willem Dafoe ir Daniel Craig. Prieš kelerius metus fotografė pasiryžo įamžinti ir projekte  „Kaunas 2022“ kūrusius menininkus.

Anot A. Bekeraitytės Popierės, pagrindinis parodos tikslas – kalbėti ne apie tikrai įspūdingą kultūrinę metų programą, bet apie žmones, nuo kurių kultūra ir prasideda. „Projektą „Kaunas 2022“ kūrė daugybė menininkų, kurių darbus buvo galima pamatyti teatruose, galerijose, koncertų salėse. Visgi labai mažai matėme pačius žmones, o ne jų kuriamą meną. Nenorėjau, kad toks renginys išliktų tik kaip dokumentika. Aš esu žmonių žmogus, tad norėjau, kad šie menininkai atsiskleistų – juk jie skyrė savo laiką, jie sukūrė didžiulį renginį, keliavo į Kauną iš skirtingų šalių,“ – pasakoja fotografė.

Tarp daugiau nei 50 portretų – Kaune parodas, didžiuosius Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos renginius, koncertus kūrę Lietuvos ir užsienio menininkai: Marina Abramovič, John Hendrix, Aideen Barry, Roberto Magro, Sandra Straukaitė, Zita Bružaitė, A. Kaušpėdas ir kt.

A. Bekeraitytė–Popierė prisimena, kad daugiau nei metus trukusią misiją įvykdyti buvo nelengva – menininkus ji fotografavo ir per parodų atidarymus, renginių užkulisiuose, viešbučiuose, teatruose. Kartais fotografavimui ji turėdavo vos kelias minutes, o kartais – su kūrėjais likdavo ir ilgesniam pokalbiui. „Prisimenu, kaip Marina Abramovič fotosesijos viduryje sugalvojo pasiimti savo paltą ir nuotraukoje įsiamžinti būtent su juo. Ji – menininkė iš didžiosios raidės, bet realybėje – be galo paprastas žmogus. Su Yoko Onno parodos kuratoriumi John Hendrix susitikome šalia menininkės instaliacijos Kauno centriniame banke. Pagyriau jo akinius, o jis nieko nelaukęs ištiesė juos man pasimatuoti,“ – susitikimus prisimena A. Bekeraitytė Popierė.

Fotografės teigimu, portretų serija „Kaunas2022 Kūrėjai“ išsiskiria tuo, kad visi menininkai buvo įamžinti vienodoje šviesoje. Buvo siekiama juos atitraukti nuo paprastai matomų kūrybos erdvių, leisti atsikleisti ne tik kaip menininkams, bet ir tiesiog žmonėms. „Nesiekiau įamžinti jų darbų, lokacijų, kuriose jie kuria. Prieš fotoaparatą palikau tik patį žmogų. Tai, kad man pavyko su visais šiais menininkais susitikti, pabendrauti, įamžinti juos – man yra svarbus dalykas. Galbūt po dvidešimt metų matydami šias nuotraukas žmonės prisimins, kad tokie kūrėjai buvo Kaune ir Kauno rajone, kad Kaunas šventė Europos kultūros sostinės metus,“ – tikisi fotografė.

Agnės Bekeraitytės–Popierės paroda „Kaunas2022 Kūrėjai“ veiks kovo 17 – balandžio 16 d.  laikinojoje M. K. Čiurlionio dailės galerijoje (A. Mackevičiaus g. 27, Kaunas). 

by Ugne

 Pasaulinės žvaigždės paieškos, trys valandos Šančiuose ir pokalbiai apie kultūrą – apie „Kaunas 2022“ pasakoja vairuotojai

„Kultūros šoferiai“ bei oro uostuose, stotyse ir visame mieste keleivius pasitikdavę taksi vairuotojai 2022-aisiais buvo neatsiejama ir labai svarbi „Kauno – Europos kultūros sostinės“ dalis. Į jų automobilius sėdosi ne tik renginių ir kelionių išsiilgę kauniečiai, bet ir projekte dalyvavę menininkai, žurnalistai ir pasaulinio garso kūrėjai. Už vairo kultūros mylėtojus pasitikdavę Gintaras Čiupas ir Olga Mikuliavičienė bei „Kultūros šoferės“ vaidmenį išbandžiusi Vida Bliumkienė šiandien patirtis skaičiuoja ne tik nuvažiuotais kilometrais, bet ir jų metu užsimezgusiomis draugystėmis.

William’o Kentridge’o paieškos ir Kaune atrasta Šveicarija

„Tiesą sakant, apie Kauną negirdėjau nei vieno blogio atsiliepimo – tik nusistebėjimą, kad miestas toks šiuolaikiškas ir džiaugsmą, kad čia pilna renginių bei yra ką pamatyti“, – teigia Kultūros sostinės metais vairuotoju dirbęs Gintaras Čiupas.

Gintaras prisimena, kad susibičiuliauti teko ne tik su nuolatine keleive tapusia „Klosčių“ režisiere Aideen Barry, bet ir su projekte dalyvavusiais šokėjais, fakyrais ar cirko artistais iš Italijos. „Pastarieji, Lietuvos kaimo turizmo sodybą sulygino su gyvenimu Šveicarijos kalnuose – tokį įspūdį jiems paliko mūsų gamta, žaluma, ežerai ir net dangus. Išvykstant menininkai pažadėjo, kad į Lietuvą sugrįš kaip turistai – jų planuose laukia Pažaislis bei Trakų pilis“, – prisiminimais dalinasi vairuotojas. Anot jo, buvo ir tokių keleivių, kurie į „Kaunas 2022“ renginius specialiai atskrido iš Airijos, Jungtinės Karalystės, JAV ar net Australijos.

Vairuotojas prisimena ir pirmąjį susitikimą su menininku William Kentridge. Pasaulyje žymus kūrėjas iš PAR, Kaune pristatė daugybę lankytojų subūrusią parodą „Tai, ko nepamename“. Vairuotojas pasakoja, kad kelionės iš oro uosto metu sulaukė nerimo kupino skambučio iš „Kaunas 2022“ organizatorių. Pasirodo, kol Williamas Kentridgas ramiai keliavo Gintaro automobilyje, oro uoste jau vyko pasaulinės žvaigždės paieškos.

„Williamas Kentrige’as pasakojo, kad į Lietuvą jį atvykti įkalbėjo dukra, norėjusi, kad tėtis aplankytų šalį, iš kurios kilusios litvakiškos šeimos šaknys. Žinoma, atvykdamas menininkas jautė tam tikras, su protėvių patirtimi susijusias nuoskaudas. Jis įsivaizdavo, kad Lietuva tebegyvena sovietų sąjungos atmosfera. Visgi ilgiau pabuvęs Kaune, menininkas stebėjosi modernizmo pastatais, architektūra, tuo, kad lietuviai šneka daugybe užsienio kalbų, kad čia tiek daug jaunimo. W. Kentridgui ir jo šeimai išvykstant, man pasirodė, kad jis mums atleido,“ – pasakoja Gintaras.

Paklaustas, kokie renginiai jį sužavėjo kaip dalyvį, Gintaras nedvejoja – „Dalyvavau visuose trijuose Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos renginiuose, teko apvažiuoti ir Kauno rajone vykusius renginius – nuo Linksmakalnio, Kulautuvos ar Domeikavos. Tuo tarpu mano dukroms labiausiai įsiminė šiuolaikinio miesto festivalis „Audra“. Apskritai džiaugiuosi, kad teko prisidėti prie šio renginio, antro tokio Kaune galbūt nebepamatysiu.“

Kultūros šoferė, kvietusi įsimylėti Šančius

Kultūros sostinės metais, Kauną aplankyti sugalvoję keliautojai turėjo unikalią galimybę pasinaudoti ir „Kultūros šoferio“ paslaugomis. Privačius turus automobiliu visus metus siūlė menininkai, architektūros ekspertai ar net gastronomijos žinovai, artimai pažįstantys Kauną.  Kultūros šofere 2022-aisiais tapo ir Vida Bliumkienė – Žemųjų Šančių gyventoja, kultūrinės erdvės „Parakas“ įkūrėja.

Virš 200 kultūrinių pavežėjimų per metus įvykdžiusi Vida, keliautojams pasakodavo apie Šančius – aprodydavo siauras gatveles, pristatydavo kultūros erdvę „Parakas“, architekto S. Kudoko projektuotus statinius, pasiūlydavo pasigrožėti atsiveriančiomis panoramomis. „Aš nesu gidė, todėl pasakodavau tai, kuo gyvenu, kuo negaliu nesidalinti. „Šoferiavimas“ man netgi tapo galimybe papasakoti apie kultūros erdvėje „Parakas“ įvykusias istorijas, savotiškai išsilaisvinti nuo įspūdžių, kuriuos patiriu. Turėjau labai gerą patirtį, manau, ją padovanojau ir kitiems – po turo su keleiviais dažnai apsikabindavome, likdavome draugais.

Moteris prisimena, kad teko pavėžėti ir vestuvių metines šventusią porą, ir kultūros issiilgusius keleivius, kurie važinėti po Šančius norėjo net 3 valandas, ir socialiniuose tinkluose žinomus nuomonės formuotojus. „Žmonės pradėjo kalbėti, kad turiu raktus nuo visų Šančių“, – juokiasi moteris ir priduria: „Labiausiai per praėjusius metus man įsiminė kultūros lauko darbuotojų bendrystė, pagalba ir palaikymas iš kitų rajonų – tai buvo tikros kaunietiškos draugystės pavyzdys“.

Atviri pokalbiai ir pažintis su Chrisu Baldwinu

„Man atrodo, kad miestas pasikeitė“ – taip apie savo patirtį pasakoja jau ketverius metus vairuotoja dirbanti Olga Mikuliavičienė. „Svarbu, kad žmonės matytų, kas vyksta pasaulyje, ką žmonės sugalvoja, įgyvendina“, – pasakoja vairuotoja.

Anot moters, įlipus keleiviui nesunku pajausti, ar žmogus nori kalbėti, ar yra intravertas, turi kitų reikalų. „Kartais tekdavo ir tiesiog klausytis – nuo išsipasakojimo palengvėdavo ir man, ir keleiviui.“ Anot Olgos, istorijų būta įvairių – kartu su svečiais iš Japonijos nuo mašinos teko kartu valyti sniegą, naktį po miestą ieškoti pasiklydusios Estijos žurnalistės, o kartais – ir atvirai pasikalbėti. „Vienas menininkų paatviravo, kad kūrybinio kelio pradžia nebuvo lengva – iš Afrikos kilęs, Brazilijoje kurį laiką gyvenęs kūrėjas sumanymo ir įkvėpimo jaunystėje turėjo daug, tačiau tuo laikotarpiu tėvai paprasčiausiai neišgalėjo nupirkti piešimo popieriaus… Tuo tarpu su kitais keleiviais pasidžiaugdavome ir lietuviška žiema, ir švara mieste, o pavežus šiuolaikinio miesto festivalyje AUDRA dalyvavusius šokėjus dar ilgai svarsčiau, kad mūsų kūnas turi neribotas galimybes“, – prisimena vairuotoja.

Kaip vieną labiausiai įsiminusių susitikimų, Olga įvardija pažintį su Kauno mito triliogijos pirmosios dalies „Sukilimas“ režisieriumi Chrisu Baldwinu. „Važiuojant kalbėjomės apie teatro metodus, aktorius, vaidybą, apie tai, kad gyvenimas yra žaidimas. Tiek mokant aktorius, tiek auklėjant vaikus, reikia su jais žaisti. Aš pati manau, kad svarbu, jog renginiuose dalyvautų daugiau vaikų, šeimų – juk kultūra skiepijama nuo vaikystės. Galbūt pokyčius reikėtų vykdyti valstybės mastu?“, – svarsto Olga.

Kai kuriuose renginiuose Olga apsilankė ir kaip žiūrovė. „Man labiausiai įsiminė Kauno kantata“ – sukrėtė ekranuose pamatyti daugybės skaudžių istorinių įvykių paliestų žmonių veidai. Manau, kad žmonės, kurie žiūrėjo Kantatą negalėjo negalvoti ir apie dabartinius įvykius Ukrainoje… Mąsčiau apie daugybę asmenų, kurie, net ir bijodami sistemos, vis tiek rizikuodavo gelbėdami tuos, kuriems grėsė pavojus – manau, kad labai svarbu kalbėti ir apie šiuos žmogiškumo pavyzdžius.

by Ugne

Apie Kauną - visame pasaulyje: Kultūros sostinės metai sudomino turistus ir užsienio žiniasklaidą

„ADVENTUR 2023“ „Turizmo sėkmingiausiųjų“ apdovanojimuose „Kaunas 2022“ pripažintas labiausiai Lietuvą užsienyje garsinusiu projektu. Trigubai išaugę muziejų ir galerijų apsilankymų skaičiai, priešpandeminius rodiklius pasiekęs turistų iš užsienio skaičius, bei padidėjęs kultūros srities matomumas kaip niekad išplėtė miesto žinomumą pasaulio žemėlapyje.

Sausio 27 d. turizmo parodos „ADVENTUR“ metu vykusioje ceremonijoje Kaunas buvo įvertintas du kartus. Simboliškas Vėtrungės apdovanojimas buvo skirtas ne tik Europos kultūros sostinės projektui, bet ir jo rėmuose vykusioms „Fluxiškoms ekskursijoms“, tapusiomis „2022 metų turizmo inovacija“. Tai – novatoriška ekskursijų vedimo metodika, kurią sukūrė idėjos autorė menininkė Dalia Kiaupaitė. Ekskursija apie fluxus objektus Kaune buvo pravesta užsienio menininkams, dalyvavusiems „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ organizuojamame Fluxus festivalyje, kitoms grupėms ir sulaukė didelio susidomėjimo.

„Labai svarbu, kas po kelionės lieka turistų širdyse“, – apdovanojimų metu teigė Europos gidų asociacijų federacijos prezidentė Efi Kalampoukidou. Tai, kad 2022-ais metais Kaune apsilankę svečiai ir renginius kūrę dalyviai širdyse dar ilgai nešiosis turtingas kultūrines patirtis, rodo  pasiekti rekordiniai skaičiai.

Per 2017-2022-us metus iš viso daugiau nei 3000 scenos menų, kino renginių, parodų padovanoję Europos kultūros sostinės metai Kaune subūrė daugiau nei 2.5 milijono kultūros lankytojų ir daugiau nei 19000 profesionalių menininkų bei kūrėjų iš Lietuvos ir pasaulio. Plačioje kultūrinėje programoje 2022-ais metais buvo galima išvysti tokias pasaulyje žinomas pavardes kaip Yoko Ono, William Kentridge, Marina Abramovič. Didžiulio dėmesio sulaukė ir po kelias dienas trukę didieji Šiuolaikinės Kauno mito trilogijos renginiai „Sukilimas“, „Santaka“ bei „Sutartis“.

Į Kauną – iš Lietuvos, Europos ir viso pasaulio

„Kaunas In“ duomenimis, 2022-ais metais sparčiai augo turistų skaičius, kuris pasiekė priešpandeminius rodiklius. Kauno miesto apgyvendinimo įstaigose praėjusių metų sausio-lapkričio mėnesiais apsistojo daugiau nei 280 tūkst. keliautojų iš kitų Lietuvos miestų, Vokietijos, Italijos bei kaimyninių šalių – Lenkijos, Latvijos, Estijos.

Viena suintensyvėjusio turizmo priežasčių – užsienio žiniasklaidoje figūravusi Europos kultūros sostinės tema. Vyriausybės kanceliarijos Strateginės komunikacijos skyriaus duomenimis, pranešimai apie „Kaunas 2022“ lėmė net 38,55 proc. reikšmingų pranešimų kultūros temomis.

Apie projektą kalbėta net 66 šalyse, tarp kurių ne tik Europos valstybės, bet ir JAV, Indija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kanada, PAR, Pietų Korėja ar Singapūras. Mieste viešėjo daugiau nei 170 užsienio žurnalistų, užsienio žiniasklaidoje pasirodė net 2800 publikacijų Kultūros sostinės, miesto architektūros, vykusių renginių temomis. Pagal publikacijų pasiekiamumą, skaičiuojama, kad informacija apie Kauną potencialiai galėjo pasiekti 3 milijardus žmonių iš viso pasaulio. Apie Kauną rašė tokie žiniasklaidos portalai kaip BBC, „The Guardian“, „The Telegraph“, „National Geographic“, CNN, „The Times“, „Rai“, „Deutsche Welle“, „Financial Times“, „Euronews“.

Ateityje – kultūrinių renginių ir pradėtų projektų tęstinumas

Dalis pamėgtų festivalių bei renginių tapo neatsiejama miesto bei rajono dalimi: toliau tęsis Tarptautinė laimės diena bei tradicija tapęs „Fluxus festivalis“, Literatūros savaitė, į Kauno mikrorajonus muziką ir pasirodymus neš „Kultūra į kiemus“, „Istorijų festivalis“ ir tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“, dizaino mėgėjai galės dalyvauti landšafto dizaino festivalyje „Magenta“; ir toliau vyks Europos kultūros sostinės forumas, japonijos dienos WA bei jaunimo pamėgtas šiuolaikinio miesto festivalis „Audra“. Kauno rajone tęsis bendruomeninis projektas „Šiuolaikinės seniūnijos“.

Kauno rajone ir toliau veiks viešo meno objektų maršrutas „Smaragdo kelias“, kuriame – net 50 Lietuvos ir užsienio menininkų kūrinių; bei Zapyškyje įsikūręs, meno ir kultūros erdve tapęs laivas-žemkasė „Nemuno 7“.

by Ugne