Aktualijos

Aušra Kargaudienė. Teisės į miestą stoka

Audringų diskusijų dėl viešųjų erdvių pastaruoju metu Lietuvos visuomenės tarpe tikrai nestokojama. Nuo svarstymų dėl atskiro monumento, parko įrengimo iki visos valstybės lygmeniu (vėl) iškelto klausimo dėl Vilniaus Lukiškių aikštės likimo. Pastarosios, kaip viešosios erdvės įrėminimas, veiklos ribas joje įtvirtinant LR Seimo priimtu įstatymu, virto diskusijų visuomenėje dėl šios aikštės įveiklinimo kulminacija. Laikinai įrengtas paplūdimys iš aikštės buvo išvežtas, o LR Seimo priimtas įstatymas liko.
Read more

by Egle_r

Algirdas Orantas: lietuvių dizainerius pasaulis atpažįsta kaip trokštančius daugiau ir geriau

Dizaineris, Lietuvos dizaino asociacijos pirmininkas ir dizaino studijos „Critical“ bendraįkūrėjas ir vadovas Algirdas Orantas yra prisilietęs prie daugelio dizaino sričių: kūręs pakuočių, prekės ženklo ir paslaugų dizainus. Kasdienes jo praktikas lydi nuolatinė kritiškumo ir kūrybiškumo sintezė, leidžianti pasiekti aktualių, įdomių ir inovatyvių sprendimų. Pasak dizainerio, geri dizaino sprendimai gali išspręsti ne tik nemažą dalį viešojo sektoriaus klausimų, bet ir prisidėti prie sociumo gerovės, todėl labai svarbu dizainą kurti atsižvelgiant į vartotoją, o ne jau turimas technologines galimybes ar nusistovėjusius įpročius.

Kauno dizaino įvykyje spalio 23 d. Algirdas Orantas, kartu su Lietuvos dizaino asociacija, moderuos diskusiją apie Lietuvos dizaino politikos kryptis. Pokalbyje dizaineris dalinasi mintimis apie požiūrių permąstymą ir savo tiesos versijos paieškas dizaine.
– Turite nemažai patirties kuriant pakuotes. Kokia šio darbo specifika? Kokie plačiajai visuomenei galbūt nematomi iššūkiai lydi pakuočių kūrimo procesą?
– Pakuotės – viena dizaino apraiškų, su kuriomis yra tekę dirbti, tačiau jau kelerius metus prie to nebeprisiliečiu. Vienas kolega yra pasakęs, kad menininkai džiaugiasi, savo darbus pamatę parodų salėse, o dizaineriams galerijas savotiškai atstoja parduotuvių lentynos. Išties, smagus jausmas, kai žmonės perka produktus, prie kurių kūrimo prisidėjau. Įdomus pakuočių kūrimo aspektas – tūris. Kompiuterio ekrane tenka dirbti su plokštuma, tačiau vėliau ji įgauna tam tikrą tūrį.
Apie produktų dizainą dažnai nesusimąstome, nors vartojame jį kasdien, rinkdamiesi sviestą, šampūną, dantų pastą. Įdomu, kiek dizaineris gali turėti įtakos tvarumo klausimams? Ar pakuotės dizainas gali prisidėti prie tvarios pakuotės sprendimo? Ar dizaineris gali įtakoti pakuotės tūrį, jai pagaminti naudojamų medžiagų kiekį, medžiagiškumą? Dažnai tai priskiriama gamybos sričiai, tačiau dizaineris taip pat turi tam įtakos. Jis gali šnekėtis su klientu, ieškoti alternatyvų, siūlyti jam savo sprendimus ir tokiu būdu prisidėti prie mums rūpimų klausimų.
– Kalbant apie mums visiems rūpimus klausimus... Pasaulyje vis garsiau kalbama apie socialinę dizaino funkciją, galią spręsti pačias įvairiausias problemas. Ką apie tai manote?
– Dažnai ši dizaino funkcija slepiasi po slapyvardžiu „paslaugų dizainas“. Šią temą jau ketvirti metai gvildename kartu su dizaino agentūra „Critical“. Kaip mėgstu sakyti, „apaštalaujame“ dizaino tema, kalbame, kad geri dizaino sprendimai gali išspręsti ne tik nemažą dalį viešojo sektoriaus klausimų, bet ir prisidėti prie visuomenės gerovės. Kaip viešajame sektoriuje aptarnaujami Lietuvos piliečiai? Kaip didinti kultūros prieinamumą? Arba, su kokiomis patirtimis susiduria į Lietuvą atvykstantys turistai ir emigrantai, turintys užpildyti migracijos tarnybos formą?
Mes dažnai susiduriame su tokiomis situacijomis. Norime, kad jas lydėtų vartotojui patrauklūs sprendimai, bet taip yra ne visada. Dažnai, pirmiausia, atsižvelgiama į technologines galimybes. Žmonės sprendimus kuria jau turimoms technologijoms, nusistovėjusiems įpročiams. Bet tai ne visada teisingas kelias. Pirmiausia reikėtų mąstyti apie vartotoją. Tik vėliau atsiranda technologijos ar kitos sudedamosios sprendimo dalys.
Paslaugų dizainas nesibaigia tik paslaugos suteikimu. Labai svarbus grįžtamasis ryšys, kaip vartotojas jautėsi gavęs paslaugą, ar jis rekomenduos produktą kitiems ir ar pats sugrįš tos paslaugos vartoti dar kartą. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės Vyriausybės dizaino skyriuje dirba 2000 žmonių. Jie suvienodina visas skaitmenines šalies piliečių patirtis. Dažnai pildant anketas reikia nurodyti savo vardą, pavardę, asmens kodą ir t.t. Pas mus kiekviena institucija turi savo formos dizainą. Paruošus paprastą atvirąjį kodą, visos vyriausybinės organizacijos galėtų turėti tą pačią vartotojui atpažįstamą pildymo galimybę. Čia vienas paprastesnių pavyzdžių. Bet yra ir sudėtingesnių. Pavyzdžiui, prieinamumą skatinančios ženklinimo sistemos. Kaip mes mieste integruojame žmones, turinčius specialių poreikių? Kol nesusiduri su problema, dažnai jos ir nepastebi. Atrodo, kad viskas gerai. Tačiau, pabandyk užsimerkęs miestu nužingsniuoti kilometrą ir suprasi, kad neregių takai neretai veda į niekur.
– Ką, kaip dizaineris, labiausiai vertinate dizaine?
– Dizaine vertinu du dalykus. Pirmasis atkeliauja iš dizaino mąstymo lauko. Man įdomu, kaip dizaino sferoje dirbantys žmonės nepraranda smalsumo, aktualizuoja problemas, stebi pasaulį, daro iš to išvadas ir kaip visa tai paverčia dizaino sprendimais. Antrasis – susijęs su estetine dizaino puse. Man įdomu, kaip galima suderinti racionalų protą su intuicija, tam tikru pajautimu, nes dizainas – ne tik analitinis, bet ir kūrybinis, estetinis užsiėmimas. Šių dviejų dalykų samplaika, inicijuojanti pokyčius, man yra įdomiausia.
– Kokių darbo metodų imatės „Critical“, siekdami spręsti dizaino problemas?
– Kritinis mąstymas ir kūrybiškumas – pagrindinis mūsų „varikliukas“. Stengiamės kvestionuoti nusistovėjusį požiūrį, paradigmas, tiesas ir fasilituoti pokytį. Kritinis požiūris padeda mums išlikti aktualiems, įdomiems, ir, kaip pavojingai beskambėtų, inovatyviems. Svarbi darbų stadija – tyrimai. Be tyrimų sunku kritiškai vertinti, kaip vartotojas priima mūsų sukurtą paslaugą, kodėl mūsų tiesos versija teisingesnė už kitas tiesos versijas. Tyrimai dažnai atsako į šiuos klausimus.
Savo klientus laikome „nusikaltimo“ partneriais. Tikime, kad kartu galime rasti prasmingus ir tinkamus sprendimus. Neturime visų atsakymų, todėl vadovaujamės dizaino mąstymu ir įsitraukimu. Pozicionavimo dirbtuvės padeda suderinti skirtingus matymus ir norus, juose ieškome pirminės partnerių pozicijos: kur jie buvo, yra ir kur nori eiti? Bet tai tik vienas iš daugelio etapų. Manau, kad dizaino procese nėra galutinio sprendimo. Yra versijos nr. 1, 2, 3 ir taip toliau. Dizainas yra procesas su tam tikromis stotelėmis. Kuomet sukuriame naują prekės ženklą, tai tik jo gyvenimo pradžia. Žmonės, vartotojai, komunikacijos priemonės ir toliau jį kurs. Priklausomai nuo ženklo komunikacijos, jis įgaus skirtingus pavidalus. Nieko nėra galutinio.
Kita svarbi mūsų darbo kultūros dalis yra socialinių iniciatyvų įgalinimas. Bendradarbiaudami su „Reach 4 change“ turime „Sandbox – zero waste design course“ programą, kurioje „Critical“ darbuotojai mentoriauja norintiems išmokti dizaino pagrindų, o socialinio verslo atstovai atsineša dizaino poreikį, kurį jiems padedame kartu spręsti. Taip pat stengiamės kurti ir dalintis įrankiais, kurie atvertų dizaino mąstysenos galimybes platesniam visuomenės ratui. Tam tikslui buvo įgyvendintas „AnyThink“ kūrybiškumo kortų projektas.
– 2019 m. savo veiklą pradėjo Lietuvos dizaino taryba prie Kultūros ministerijos, kurios narys esate. Ką profesiniam dizaino laukui reiškia tarybos atsiradimas?
– Džiugu, kad dizainas pradėtas atstovauti valstybiniu lygmeniu. Taryba veikia kaip patariamasis organas prie Kultūros ministerijos. Jos atsiradimas – svarbus žingsnis aktualizuojant dizainą. Natūraliai jį seka kiti žingsniai. Tarkim, dabar Lietuvos dizaino taryba deleguoja savo atstovą į Lietuvos kultūros ir meno tarybą.
Taip pat Lietuvos dizaino tarybos veikloje dalyvauja ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai. Tai geras dviejų ministerijų bendradarbiavimo pavyzdys. Labai norėčiau, kad ateityje bendradarbiavimas įtrauktų ir Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovus. Bet viskam reikia laiko.
– Kokius prioritetus išsigryninote Lietuvos dizaino tarybos veikloje per pastaruosius metus?
– Vienas iš prioritetų – Lietuvos dizaino industrijos tarptautinio konkurencingumo stiprinimas. Žinoma, dėl prasidėjusios pandemijos teko pirminius planus kuriam laikui atidėti. Kitas svarbus prioritetas – Lietuvos dizaino edukacijos klausimai švietimo sistemoje. Pandemijos metu prioritetu taip pat tapo finansinė parama dizaino sektoriui. Dalyvauta Lietuvos ateities ekonomikos DNR plano, priskirto Kultūros ministerijai, koncepcijos rengimo darbo grupės veikloje. Aptartos ir pateiktos rekomendacijos dėl Kūrybinių čekių finansavimo, DIZAINAS LT priemonės, Lietuvos ateities ekonomikos DNR plano, analizuoti užsienio šalių gerieji pavyzdžiai.
– Ar Lietuvoje yra verslo ir dizaino, mokslo ir dizaino gerųjų bendradarbiavimo pavyzdžių?
Dizainerio profesijos sąvoka Lietuvoje dar labai jauna. Plačiojoje visuomenėje, taigi, ir tarp verslininkų, jos istorija siekia vos 30 metų. Nors dizaino profesijos apraiškos buvo ir tarybiniais laikais, bet buvo vengiama žodžio „dizainas“. Jis asocijavosi su vakarietiškos kultūros apraiškomis, todėl buvo vadinamas projektavimo ar meninio konstravimo veikla.
Aš džiaugiuosi ko link keliaujame pastaruosius 30 metų. Dažnai save lyginame su kitomis šalimis, mąstome, kad jose geriau. Bet viskas priklauso nuo savo suvokimo lygio. Jei klientas užsisakys dizainą, bet neturės kompetencijų tinkamai jį įvertinti, jokios naudos tame nebus. Turi užaugti tiek verslo klientai, tiek mokslinė bazė. Akademinėje plotmėje turi atsirasti daugiau mokslo ir verslo galimybes vertinančių dizaino dėstytojų. Kartais, atrodo, kad galėtume greičiau link to keliauti, bet tam ilgą laiką nebuvo sąlygų.
Vienas iš Lietuvos dizaino asociacijos siekių – dizaino suvokimo didinimas, tiek tarp verslo atstovų, tiek tarp dizainerių. Dažnai patys dizaineriai nesugeba apibrėžti savo specialybės, ką jie daro ir kokią vertę kuria. Jei esi dizaineris ir mama tavęs paklausia, ką tu darai kaip dizaineris, ką tokiu atveju atsakysi? Jei patys dizaineriai negali to padaryti, įsivaizduokite, kaip sunku jų klientams. Taigi, ne tik verslas kaltas dėl to, kad dizainas ne visada turi vertę.
– Kaunas pastaruosius kelis metus džiaugėsi UNESCO dizaino miesto statusu ir visai neseniai miestą pasiekė teigiami UNESCO Kūrybinio miestų tinklo vertinimai. Ką apie Kauno pasiekimus dizaino srityje mąstote Jūs?
– Kaune esu tik svečias, todėl ir mano patirtys kaip svečio. Labiausiai džiugina tai, kad apie dizainą Kaune daug girdime. Tačiau, kaip ir paslaugų dizaine, rezultatai dažnai skaičiuojami ne po mėnesio, bet po metų, kitų. Suformuoti tam tikrus įpročius, naujas tendencijas užtrunka. Manau, kad Kaunui šis statusas ir dažnas jo minėjimas ilgalaikėje perspektyvoje gali atnešti vertingų rezultatų. Mes su Lietuvos dizaino asociacija 2022 m., Kaunui tapus Europos kultūros sostine, įsipareigojom Kaune surengti Tarptautinės dizaino tarybos (angl. Ico-D, International Council of Design) metinę asamblėją. Tai – pasaulinė organizacija, vienijanti dizaino organizacijas. Jos atstovai galės susipažinti su Kaunu, jo dizainu. Tai leis Kaunui būti matomam tarptautiniu mastu.
– O koks Lietuvos įvaizdis tarptautiniame dizaino lauke? Ar Lietuvos kūrėjai vertinami, atpažįstami? Ar Lietuva turi potencialo tapti dizaino šalimi?
– Tą klausimą geriausia būtų užduoti užsieniečiams, turėjusiems santykį su Lietuvos dizainu. Būtent jie, atėjus laikui, lietuvišką dizainą įvardins kaip tokį. Mūsų dizaineriai atpažįstami pasaulyje kaip darbštūs, punktualūs, kūrybingi, proaktyvūs, trokštantys daugiau ir geriau. Mus į priekį veda noras įrodyti, parodyti ir padaryti. Tas troškimas suponuoja ir veiksmus. Dėl to dažnai klientai labai džiaugiasi lietuvių dizaineriais. Dėl mūsų empatijos ir pozityvaus bendravimo mus atpažįsta kaip gerus partnerius. Esame šilti, draugiški.
O jei kalbėsime apie estetiką ar darbo kultūrą, tai mus dažnai asocijuoja su skandinaviškos kultūros apraiškomis. Skandinavai pardavinėja nebe atskirus produktus, o ištisą gyvenimo būdą: kaip mes gyvename, kuriame produktus, juos vartojame ir su jais atsisveikiname. Lietuvių dizaineriai taip pat atpažįstami dėl tam tikro gyvenimo būdo kūrimo. Mūsiškiame yra daug vakarietiškos kultūros, tačiau jis nepraradęs sąsajos su aplinka ir gamta.
 
 
Teksto autorė - Justė Litinskaitė

by Egle_r

Žmonių gyvenimus keičiantis dizaineris Rama Gheerawo: mums reikia permąstyti lyderystę

Rama Gheerawo, gerai pasaulyje žinomas dizaineris ir ilgametis Helen Hamlyn dizaino centro Karališkajame menų koledže Londone direktorius įsitikinęs, kad geras dizainas privalo būti kuriamas bendradarbiaujant su jį vartojančiais žmonėmis. Tik tuomet dizainas neapsiriboja estetinėmis funkcijomis ir gali spręsti aktualias visuomenės problemas.
Read more

by Egle_r

Rolandas Maskoliūnas: kuo daugiau mokslinės fantastikos perskaitau, tuo realiau žiūriu į dabartį

Su Rolandu Maskoliūnu, mokslinės fantastikos žanro mėgėju ir populiarintoju Lietuvoje susitikome artėjant „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ organizuojamam „Kauno dizaino įvykiui“. Ilgamečiams fantastikos fanams R. Maskoliūno pavardė, ko gero, asocijuojasi su laida „Videokaukas“, kitiems pašnekovo balsą galbūt teko išgirsti mokslo populiarinimo laidoje „Mokslo ekspresas“.
Read more

by Egle_r

Tarptautiniame Kauno dizaino įvykyje vizijų kūrėjai ir dizaineriai pristatys ateities miestų vizijas

Ką galvojame išgirdę žodį „dizainas“? Apie aukštosios mados kolekcijas, spalvas, formas ar interjerą? Jis gali nepalyginamai daugiau – pasitelkdamos dizaino mąstymą verslo įmonės ieško ateities investicijų krypčių, organizacijoms ir valdžios institucijoms padeda permąstyti infrastruktūrą, kuri būtų pritaikyta įvairių poreikių žmonėms, mažintų socialinę atskirtį ar spręstų opias socialines ir psichinės sveikatos problemas.Read more

by Egle_r

Kauno dizaino įvykis: pokalbiai apie ateities miestą

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programa „Dizainas laimei“ pristato naują renginį - Kauno DIZAINO įvykį. Renginių ciklas, vyksiantis spalio 23–31 d. Kaune kvies diskutuoti apie miesto ir dizaino klausimus, susipažinti su gerosiomis šalies ir užsienio miestų praktikomis bei konkrečiais dizaino pavyzdžiais. Ką reiškia būti Dizaino miestu? Kaip veikia ir kokiais lūkesčiais gyvena dizaino bendruomenė Dizaino mieste? Kokią įtaką dizainas daro miesto ir jo gyventojų ateičiai?
Read more

by Egle_r

Nepaprastą šiuolaikinės seniūnijos Ežerėlio kasdienybę pažinti jau galima ir skaitmeniniu formatu

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projekte „Šiuolaikinės seniūnijos“ dalyvaujanti Ežerėlio bendruomenė visa vasarą gvildeno miesto tapatybę drauge su menininke Vaida Virbickaite. Į skaitmeninį formatą surinkę gyvenimo Ežerėlyje detales, jie pristato virtualų katalogą „Pamatyta tapatybė. Ežerėlio bendruomenės narių portretai“.
Read more

by Egle_r

Kaune įamžintas žinomos Izraelio poetės Lėjos Goldberg atminimas: pušis, įleidusi šaknis dviejose tėvynėse

Nuo Kęstučio gatvės 16b namo sienos į erdvę žvelgia jauna moteris. Greta auga pušys. Tai – žydų literatūros klasikė, poetė, viena žymiausių Izraelio kultūros kūrėjų Lėja Goldberg (g. 1919 m.).
Read more

by Egle_r

Dizainas kaip įvykis Kaune: nuo pandemijos vaizduotės iki ateities miesto vizijų mokslinės fantastikos keliu

Įsibėgėjant Kauno kelionei šiuolaikinės sostinės link, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ „Dizainas laimei“ programa pristato naują, debiutuojantį renginį mieste – Kauno DIZAINO įvykį.  UNESCO dizaino kūrybinių miestų tinklui priklausančiame Kaune spalio 23-31d. vykstančių renginių dėmesys nukryps į dizaino misiją įvairiais aspektais nuo grožio ir patogumo iki mokslinio ateities vizijos prototipavimo. Kas  yra geras dizainas mieste, kokia yra dizaino misija, kuriant ateities miestą, ar miestiečiai jaučia pridėtinę dizaino vertę? Šis, savaitės trukmės renginių – paskaitų, diskusijų, parodų – ciklas sieks diskutuoti šiais ir kitais klausimais, susipažinti su gerosiomis šalies ir užsienio miestų praktikomis bei konkrečiais dizaino pavyzdžiais.
„Miestai keičiasi itin sparčiai. Priklausomai nuo aplinkybių kinta ir įsivaizdavimai apie galimus jo ateities scenarijus: nuo globalaus kaimo idėjos iki grįžimo prie pirmykščių kolektyvinio sugyvenimo formų. Šiandien susidūrus su pandemijos realybe, stebime, kad miestas gali tapti taip pat ir dramatiškos atskirties vieta, o poreikis turėti saugių ir harmoningų, įvairioms visuomenės grupėms prieinamų erdvių iškyla ypač aštriai. Dizainu kaip įvykiu mieste sieksime atskleisti, kad dizainas, sujungiantis meną, kultūrą, industrijas ir technologijas, šiame kontekste slepia didelę jėgą ne tik funkcionuoti kaip grožio ar patogumo kūrėjas, bet ir spręsti socialines problemas ar atliepti ateities miesto poreikius“, sako „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Dizainas laimei“ kuratorė dr. Jūratė Tutlytė.
Pačiose netikėčiausiose ir tuo pačiu kasdieniškiausiose miesto erdvėse Kauno dizaino renginio metu įsikurs dizaino artefaktų paroda „Pandemijos vaizduotė“, skirta atspindėti pandemijos laikotarpiu iššauktus kūrybinės vaizduotės vaisius: kritinių situacijų dizaino sprendinius, kūrybiškus atsakus į karantino suvažymus.  „Pandemijos vaizduotė“ leis susidurti su kuriama nauja tikrove – įkvepiančia ir suprojektuota dizaino praktikų bei vizionierių iš Prancūzijos, Vokietijos, Nyderlandų, Lietuvos ir kitų šalių.
Kaip reikia planuoti miestus šiandien, kad juose patogiai galėtume gyventi  ir rytoj, ar išsaugosime asmeninę erdvę, kai skaitmeninimas radikaliai keičia mūsų gyvenimo būdą ir kaip atrodys gyvenamoji fizinė aplinka? Į šiuos klausimus atsakymų ieškos ir mokslo bei Kauno miesto ateities viziją kurti mokysis, naudodami fantastinį prototipavimo metodą, kita Kauno dizaino įvykio programos dalis – mokslinio prototipavimo dirbtuvės, kuriose dalyviai mokysis kurti ateities verslo, mokslo, miesto vizijas, naudojantis fantastinio prototipavimo metodu. Dirbtuves ves biologijos mokslų daktaras Rolandas Maskoliūnas kartu su svečiais iš Didžiosios Britanijos.
Visą Kauno dizaino įvykio programą: diskusijas, dirbtuves, pokalbius bei parodas – galima rasti čia.
 
Nuotr. „Physx“, Cosimo Scotucci (Italija)

by Egle_r