„Susiliejęs į visumą dizainas ir jo sprendimai kuria ir formuoja mūsų suvokimą apie tai, kaip turi atrodyti miestas, gyvenimas mieste. Forma ir turinys veikia viską: ekonomiką, politiką, kultūrą. O karantino patirtis, susijusi su begale ribojimų, išprovokavo skubių ir kūrybiškų sprendimų poreikį, kurie ne tik padėtų patogiau naviguoti miestuose, palengvintų naujos realybės kasdienę buitį, bet ir suteiktų progą mums jaustis geriau“, – sako praėjusią savaitę vykusios diskusijos apie dizainą ir jo galią keisti pasaulį dalyviai.

UNESCO kūrybinių dizaino miestų tinklas, kuriam priklauso 40 miestų visame pasaulyje, inicijavo atvirą virtualią diskusiją „Dizaino galia reaguojant į visuotinę krizę ir atkuriant pasaulį“. Iš „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ biuro transliuojamoje diskusijoje miestai pasidalino aktualiais klausimais ir įkvepiančiomis COVID-19 išprovokuotos nepaprastos padėties dizaino praktikomis bei patirtimis, kurios įkvepia žmones visame pasaulyje.
Apie tai – pokalbis su UNESCO Dizaino miestų tinklo koordinatoriumi Stijn Debaillie (Belgija), Tze Lee (STUCK Design; Singapūras) ir Daugiakultūrio vyresnių asmenų globos centro vadove Joy Leggo (Australija).
– Debatų tema buvo „Dizaino galia reaguojant į visuotinę krizę ir atkuriant pasaulį“. Taigi kokia yra dizaino galia ir kaip dizainas gali padėti pasiekti pokyčių susiklosčius kritinėmis situacijoms? Koks dizaino vaidmuo vėl atkuriant, tarsi „perkraunant“ pasaulį iš naujo?
S. Debaillie: Virtualūs debatai „Dizaino galia“ sukvietė tinklo miestus pasidalinti informacija apie esamus iššūkius sveikatos, socialinėje ir aplinkos srityse, kuriuos lėmė koronaviruso pandemija. Kiekvienas miestas ir jo padėtis skirtingi, tačiau visi mes tikime, kad dizainas gali padėti sukurti tinkamesnę, tvaresnę ir saugesnę aplinką visiems.
Virtualiuose debatuose daugiausia dėmesio skirta inovatyviems sprendimams, padėjusiems bendruomenėms prisitaikyti, išlikti saugioms ir išlaikyti tarpusavio ryšį per pandemiją. Tai įrodo dizaino galia kuriant mūsų gyvenimą.
Koronaviruso krizė visame pasaulyje lėmė greitus ir drastiškus gyvenimo būdo pokyčius. Žmonės buvo priversti bendraudami laikytis socialinio atstumo, net ir į darbą nevykstame ir nesinaudojame viešuoju transportu taip, kaip anksčiau, gamyklos, biurai ir kitos darbo vietos turėjo užsidaryti, nebekilo oro linijų lėktuvai, sveikatos sistemos patiria didelę įtampą. Dizainas taip pat atlieka svarbų vaidmenį vertinant šių pokyčių poveikį aplinkai, mūsų gyvenimo ir darbo būdui, taip pat padeda naudotis šia informacija, kad mums būtų lengviau rasti būdų, kaip judėti pirmyn.
Dizaineriai geba mąstyti nestandartiškai ir rasti naujų kūrybiškų sprendimų, nepamiršdami galutinio vartotojo. Tai iš tiesų galinga.
– Žvelgiant į pavyzdžius, kartais net nekyla minčių apie tai, koks svarbus yra architektų, dizainerių ir kitų kūrybininkų vaidmuo. Pavyzdžiui, visi žinome, kad Uhano ligoninė buvo pastatyta per rekordiškai trumpą laiką – aštuonias dienas. Kiek svarbus dizainas buvo šiame projekte ir kaip?
S. Debaillie: Buvo svarbu rasti greitą sprendimą, kaip sustabdyti viruso plitimą ir išgydyti užsikrėtusius asmenis. Dizaino specialistai apgalvojo kiekvieną
kampelį, įėjimo ir išėjimo vietas bei žmonių judėjimo pastate galimybes. Taip pat kitas erdves ir įrangą, kad būtų išvengta užkrėtimų ir viruso plitimo pačioje ligoninėje, galimybę kiek galima saugiau ir veiksmingiau perkelti dideles žmonių grupes.
Taip pat nepaprastai svarbus funkcinis dizainas bei aiškus ir išsamus proceso dizainas, kad būtų įmanoma per rekordiškai trumpą laiką įgyvendinti tokio didelio masto projektą kaip šis, užtikrinant tinkamą užduočių paskirstymą, tikslų nustatymą ir jų tinkamą įgyvendinimą.
– Diskusijoje vienas iš pavyzdžių buvo ir apsauginiai veido skydeliai.
T. Lee: Per pandemiją, vis griežtėjant reikalavimams ir keičiantis vietos medicininei situacijai, dizaineriai, atvirai ir tiesiogiai bendradarbiaudami su medicinos ir pagrindinių paslaugų personalu, gali lengviau pritaikyti gaubto dizainą, kad jis geriausiai atitiktų funkcinius reikalavimus.
Tai reiškia, kad, reaguodami į padėtį, kai esamų sprendimų nepakanka arba jie netinkami, galime sukurti naują apsauginės įrangos tipologiją, taip sumažindami sveikatos priežiūros sistemos personalo krūvį, jiems tenkantį ieškant laikinųjų sprendimų ir prisitaikant prie papildomų saugos procesų, kad būtų galima sutelkti pastangas į gydymo paslaugų teikimą bendruomenei.
– Australijos pavyzdys, matyt, buvo vienas iš pačių jautriausių – multikultūriniai kitataučių senelių globos namai, perdarant laivo konteinerį. Tai per karantiną leido senjorams saugiai matytis su savo artimaisiais. Gal galite daugiau papasakoti apie šį projektą, pradedant nuo jo idėjos iki įgyvendinimo?
J. Leggo: Daugiakultūriame vyresnių asmenų globos centre norėjome vyresniems gyventojams suteikti daugiau, o ne tik bendravimą per programėles FaceTime ar Zoom, ne tik dėmesį per gaunamus laiškus ir siuntinius. Po kelių savaičių nuotolinio darbo su personalu ir asmenimis, padėjusiais vyresniems gyventojams internetu susisiekti ir bendrauti su savo mylimais žmonėmis, mes skubiai ėmėmės veiksmų ir sukūrėme susitikimų gyvai erdvę (angl. Live Visitor Pod), kad mūsų gyventojų artimieji galėtų aplankyti savo mylimus žmones ir saugiai pasimatyti gyvai. Ši žmogiškojo ryšio nuostata mums buvo nepaprastai svarbi, taigi taip ir gimė idėja.
– Kiek tai užtruko? Kaip pavyko sumanymą įgyvendinti ir kokie buvo didžiausi iššūkiai?
J. Leggo: Nuo idėjos pradžios iki įgyvendinimo vietoje praėjo šešios savaitės. Tai nuostabus pavyzdys, kaip tokia didelė įstaiga greitai prisitaikė prie esamos situacijos, įvertinusi labai daug veiksnių. Vos per tris savaites idėjai pritarė vadovai, ją palankiai įvertino personalas, o projektą įgyvendino įmonė „Geelong Builder’ Mark West“. Ši įmonė parūpino konteinerį, jį įrengė ir pavertė stiklu apsaugota susitikimų gyvai erdve, kurioje įrengė garso kolonėles, parūpino minkštuosius baldus, kilimą, pasirūpino puošybos elementais, oro vėdinimo sistema ir kitais dalykais.
Paskui reikėjo parengti tinkamas sveikatos ir saugos gaires, įtraukiant į jas naujausius apribojimus dėl COVID-19, šalies ir regiono vyriausybių nustatytus senelių namams. Laikėmės griežtos tvarkos: darbuotojai matavo kiekvieno į susitikimų vietą atvykusio lankytojo temperatūrą, registravo duomenis apie vakcinavimą nuo gripo ir pan. Darbuotojai aktyviai ėmėsi veiksmų, laikydamiesi vis kintančių naujausių rekomendacijų.
Vienas didžiausių uždavinių – kaip išlaikyti gyventojų socialinį ryšį su artimaisiais, nes tai nepaprastai svarbus dalykas. Pinigai čia nebuvo svarbiausias veiksnys, nes kai tik įstaigos vadovai pritarė idėjai, projektą iš karto imtasi įgyvendinti, o ne toliau apie jį kalbėti ištisus mėnesius. Susitikimų gyvai vieta atitinka visus nustatytus reikalavimus nes ją galima perkelti, o, pasibaigus pandemijai, lengvai pritaikyti kitoms reikmėms.
– Kodėl apskritai ėmėtės šios idėjos? Kodėl, ieškodami būdų išnaudoti dizaino sprendimus, sutelkėte dėmesį į vyresnius asmenis?
J. Leggo: Vyresni žmonės, ypač gyvenantys senelių namuose, yra pati pažeidžiamiausia visuomenės grupė. Vyresniems asmenis rizika susirgti sunkia COVID-19 forma yra daug didesnė nei jaunesniems. Jei COVID-19 patektų į senelių namus, liga sparčiai išplistų. Tai buvo inovatyvus realios problemos sprendimas, greitai ieškant būdų saugiai prisitaikyti per pandemiją. Šią idėją jau taiko ir kiti vyresnių asmenų globos centrai – jie kreipiasi į mus patarimų, kaip pas save įrengti susitikimų gyvai erdvę.
– Kaip vertintumėte vykusius debatus ir kiek ji buvo svarbūs patiems dizaineriams?
S. Debaillie: Dizaino miestų tinkle tokio pobūdžio debatai surengti pirmą kartą. Šie virtualūs debatai pritraukė daugiau nei 1700 asmenų iš viso pasaulio. Tinklo nariai kartu aptarė dizaino sprendimus ir jų poveikį ir tai rodo, kad, siekdami išspręsti pasaulinius uždavinius, įvairių pasaulio šalių gyventojai gali bendradarbiauti ir dalytis informacija. Kadangi šie virtualūs debatai sutikti labai palankiai, Dizaino miestų tinklas planuoja surengti ir daugiau debatų, kad galėtų aptarti visoms bendruomenėms naudingas kūrybiškas idėjas ir sprendimus.
Šiame renginyje mane labiausiai nustebino tai, kad sužinojau apie įvairiose pasaulio šalyse sukurtus inovatyvius dizaino projektus. Dizaino miestų tinklas yra sukūręs verslo, švietimo, politikos ir komunikacijos specialistų darbo grupes, kad jie galėtų dalytis idėjomis apie tai, kaip skirtingos šalys sprendžia iškilusias problemas ir kartu kuri sprendimus. Dėl pandemijos tarptautinės kelionės laikinai negalimos, tačiau Dizaino miestų tinklas rado naujų būdų, kaip suartinti pasaulio žmones.
 
Daugiau informacijos apie susitikimų gyvai erdvę (Live Visitor Pod) ir vadovės pasisakymų galima rasti čia.
Virtualios diskusijos organizatoriai: UNESCO Kūrybinių dizaino miestų tinklas ir „Kaunas 2022“
Teksto autorė – Jurgita Lieponė, „15min“ žurnalistė. Tekstą portale 15min.lt galite rasti čia.