Apie tai, kaip Italijos gėda laikyta Matera, pastatyta kalnuose, natūraliuose urvuose, tapo dramatiškiausia Europos miesto atgimimo istorija, ne kartą kalbėjo patys italai, rašė vietos ir užsienio žiniasklaida. 

Pietų Italijoje įsikūrusi Matera buvo apleistas ir  pamirštas miestas, o dabar, jai tapus Europos kultūros sostine, tai tikras Italijos perlas. Kokią Materą pamatė neseniai ją aplankiusios keturios Kauno rajono kultūros atstovės? Kodėl kelios čia praleistos dienos prilygo mėnesiui, ir ko joms pavydėjo italai?
Viktorina apie Lietuvą 
Keturioms „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022” šiuolaikinėms seniūnijoms – Ringaudams, Rokams, Akademijai ir Vilkijai – atstovaujančios Aušra Žukaitė-Kupčiūnienė, Rūta Slivinskienė, Živilė Juknevičienė ir Gintarė Kazakevičienė lankėsi šių metų Europos kultūros sostinėje Materoje, kur vyko buvusių, esamų ir būsimų žemyno kultūros sostinių atstovų susitikimas. 
„Leuvardeno 2018” (Olandija), „Vroclavo 2016” (Lenkija), „Galvėjaus 2020” (Airija), „Rygos 2014” (Latvija), „Elefsino 2021” (Graikija), „Novi Sado 2021” (Serbija), „Plovdivo 2019” (Bulgarija) ir „Materos 2019” (Italija) delegacijoms „Kaunas 2022” atstovės pristatė Kauno 2022-ųjų programą, „Šiuolaikinių seniūnijų” projektą, surengė nedidelę viktoriną apie Lietuvą ir, kaip pačios sako, sulaukė labai daug dėmesio iš visų dalyvių. 
A.Žukaitė-Kupčiūnienė, R.Slivinskienė, Ž.Juknevičienė ir G. Kazakevičienė teigė, kad čia praleistos kelios dienos prilygo mėnesiui bendravimo, naujų užmegztų kontaktų, įspūdžių prasme. „Per savaitę Lietuvoje žmonės bendrauja mažiau nei per kelias dienas Italijoje”, – tikino pašnekovės. 
Susitiks aikštelėje? 
Kaip pastebi režisierė A. Žukaitė-Kupčiūnienė, dirbanti su šiuolaikinės seniūnijos Ringaudų bendruomene, kitų Europos kultūros sostinių organizacijos sprendžia panašius iššūkius kaip ir „Kaunas 2022”: žmonių įtraukimą į įvairias iniciatyvas. Per suvažiavimą Materoje vyko daug diskusijų apie tai, kas yra bendruomenė, buvo dalytasi gerosiomis ir blogosiomis patirtimis, keistasi idėjomis. 
Vilkijos bendruomenei atstovaujančiai G.Kazakevičienei dvejopą įspūdį paliko italų inicijuojamos diskusijos apie bendruomenę. „Nors ir sveikintina, kad jie kalba šia tema, diskutuoja apie bendruomenes, tačiau ar ne kiek vėloka tai daryti jau tapus Europos kultūros sostine?” – svarsto pašnekovė. 
Diskutuojant apie bendruomeniškumą, G.Kazakevičienei įsiminė graikų delegacijos pasiūlymas surengti bendrą krepšinio turnyrą, į jį įtraukiant visas buvusias, esamas ir būsimas Europos kultūros sostines. 
„Kaunas – tikra Lietuvos krepšinio sostinė. Jei toks turnyras iš tiesų atsirastų, būtų labai įdomu pasivaržyti su kitais Europos miestais”, – neabejoja šiuolaikinės seniūnijos Vilkijos atstovė. 
Jai ir bendrakeleivei iš Akademijos seniūnijos, verslo atstovei Ž.Juknevičienei, įsiminė vykusios diskusijos apie bendruomenės lyderį ir lyderį plačiąja prasme. Buvo keliami klausimai, kaip jį identifikuoti, kas galėtų būti pokyčių katalizatorius bendruomenėse, koks yra lyderio vaidmuo, jo užduotys, reikiamos asmeninės savybės. 
„Priėjome išvadą, kad lyderis turėtų gebėti atpažinti ir atliepti bendruomenės poreikius, turėti stiprų ryšį su bendruomenės nariais”, – apibendrino G.Kazakevičienė.
Kaimynų paštas 
Ežerėlio kultūros centro Ringaudų laisvalaikio salės kultūrinių renginių organizatorė A.Žukaitė-Kupčiūnienė pasakoja, kad visų Europos kultūros sostinių atstovai, dirbantys su bendruomenėmis, labai skirtingai sprendžia tam tikras problemas. 
„Man labai įsiminė „Vroclavo 2016” atstovės pristatymas. Pasirodo, Lenkijos mieste kaimynai visiškai nebendravo vieni su kitais. Taigi tuometės kultūros sostinės komanda sugalvojo prie daugiabučių pakabinti specialias pašto dėžutes. Gyventojai galėdavo užrašyti atviruką savo kaimynui: paprašyti nerūkyti laiptinėje, pakviesti kavos, kartu pavedžioti šuniukus ar tiesiog palinkėti geros dienos. Vieni su kitais nebendraujantys kaimynai pradėjo susirašinėti laiškais”, – džiaugėsi pašnekovė. 
Ši iniciatyva ypač patiko daugiabučiuose gyvenantiems senjorams, kurie, neturėdami prieigos prie interneto, socialinių tinklų, jausdavosi atskirti, nejaučiantys bendruomenės pulso. Atradus ir jiems prieinamą būdą komunikuoti, laimėjo visi. 
Kaip pasakoja Materoje viešėjusios „Kaunas 2022” atstovės, po kurio laiko šie susibūrę kaimynai įgyvendino atskirą projektą: apželdino netoliese buvusį apleistą baseiną. Vieni prinešė akmenų, kiti – augalų ir įsirengė didelį alpinariumą. 
Vienas iš „Matera 2019” komandos narių Francesco Caldarola net pasiūlė sukurti bendrą kaimynų manifestą, kuris įtvirtintų, ką reiškia būti geru kaimynu skirtingose kultūrose.
Italai pakviesti į Kauną 
„Kaunas 2022” vykti į Materą deleguotos Ringaudų, Rokų, Vilkijos ir Akademijos atstovės dalyvavo ir dviejose interaktyviose dirbtuvėse: nėrimo ir muzikos instrumentų gamybos. 
Kaip pasakoja A.Žukaitė-Kupčiūnienė, pastarosios turėjo būti savotiška meditacija, tačiau, atėjus į reikiamą patalpą, moteris išvydo tik daugybę išdėliotų kibirų. „Pasirodo, patys turėjome pasigaminti Afrikoje ir Pietų Amerikoje populiarų perkusinį instrumentą. Jis labai panašus į lietuvišką sviesto muštuvą. Pasigaminę instrumentus surengėme tikrą koncertą ir visi dainavome savo kraštų dainas”, – prisimena pašnekovė, spėjusi aplankyti ir tuo pat metu miestelyje eksponuotą Salvadoro Dali skulptūrų parodą. 
R.Slivinskienė pasakojo, kad nėrimo vąšeliu dirbtuvės vyko vienos iš Materoje gyvenančių šeimų namuose: „Vieni kitiems rašėme palinkėjimus, nėrėme gėlytes ir jomis puošėme raštelius.” 
Pirmoji diena Materoje baigėsi spektakliu, skirtu žmonių su psichikos negalia integracijai į visuomenę. „Visi žiūrovai labai nuoširdžiai juos priėmė, širdį glostė dėmesys ir parodymas, kad jie taip pat yra bendruomenės dalis. Atmosfera buvo išties jautri, bet pakili”, – pasakojo R.Slivinskienė. 
Kauno rajonui Italijoje atstovavusios moterys suvažiavimo dalyvius ir visus sutiktus žmones 2022-aisiais arba anksčiau kvietė atvykti į Kauną. „Kaune ir Kauno rajone gali prireikti daugiau viešbučių, nes pas mus atkeliauti prižadėjo beveik visa Matera”, – pusiau juokais, pusiau rimtai sakė šiuolaikinės seniūnijos Rokų atstovė. 
Nuspalvino miestą 
Anksčiau Matera buvo pamirštas Italijos miestelis, kurio niekas neaplankydavo. Nors pro Materą teka tik mažas upeliukas, ji neturi priėjimo prie jūros, tačiau kanjone įsikūręs miestas turistus lepina įspūdingomis panoramomis. 
Ko nėra ir ko nereikia Materai? „Automobilių, – beveik choru atsako pašnekovės. – Jie ten tiesiog nevažinėja. Visi vaikšto pėsčiomis, džiaugiasi tyru, neužterštu oru.” 
Kaip pasakoja šią Europos kultūros sostinę aplankiusios lietuvės, Materoje pastatyti namai yra iš akmens, išgremžti uolose. Artėjant 2019-iesiems, vienas Materos gyventojas pasiūlė idėją baltai nudažyti visas miestelio sienas ir taip jį papuošti. Prie iniciatyvos prisijungė didžioji Materos gyventojų dalis, kurie labai bendruomeniškai kibo į darbus ir spalvino savo ir kaimynų namų sienas. 
Akademijos seniūnijos atstovė Ž.Juknevičienė džiaugiasi, kad Lietuvoje, Kaune, kuris Europos kultūros sostine taps tik 2022 m., jau šiandien matomi pirmieji bendruomeniškumo rezultatai. „Mes jau dabar buriame savo bendruomenes Kauno mikrorajonuose ir Kauno rajono seniūnijose. Kitos kultūros sostinės neturi nieko panašaus į tokį kūrybinį projektą kaip „Šiuolaikinės seniūnijos”, – kalbėjo verslininkė. 
Lankantis Materoje kitų miestų delegacijos stebėjosi jau dabar Kauno ir Kauno rajono pasiektais rezultatais ir klausė, kas laukia 2022-aisiais, tikraisiais Europos kultūros sostinės metais. „Matera 2019” komanda džiaugėsi Kauno ir Kauno rajono įdirbiu ir pripažino, kad, prasidėjus kultūros sostinės metams, jie nebuvo nuveikę tiek darbų, kiek jau yra įgyvendinęs Kaunas. 
„Mūsų kaimynai iš visos Europos jau dabar seka, domisi, kas vyksta Kaune, nekantriai laukdami 2022 m., – sakė pašnekovės. – Labai laukiame ir mes!”