Pirmadienį Kaune prasidėjo ir iki savaitgalio tęsis antroji tarptautinė vasaros mokykla, sukvietusi architektūros, istorijos, paveldo, sociologijos ir kitų sričių studentus bei profesionalus tyrinėti kurortų architektūros istorinę reikšmę, poilsio ir rekreacinių vietų kultūrinį identitetą ir ateities potencialą.

Programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ organizuojamoje stovykloje šiemet atrandama Kačerginė, o mokykloje dalyvauja 24 dalyviai iš 12 pasaulio šalių – Turkijos, Indijos, Jungtinės Karalystės, Graikijos, Austrijos, Švedijos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Honkongo, Kroatijos ir Lietuvos.
Į mišrias grupes suskirstyti dalyviai tyrinės kurortų architektūros istorinę reikšmę, poilsio ir rekreacinių pramogų vietų kultūrinį identitetą ir ateities potencialą.
Šių metų vasaros mokykla susitelks į Kauno miesto ir Kačerginės kurorto tarpusavio santykį.
Su stovyklos dalyviais bedraus ir trys kviestiniai mokytojai iš Londono „Bartlett School of Architectur“ – Sabine Storp, Stefana Gradinariu, Edward Denison.
Vasaros mokyklos metu įvadinėse paskaitose ir ekskursijose bus susipažįstama su vietos kontekstu. Kartu su mokytojais bus diskutuojama apie natūralų bei istorinį Kačerginės kurorto palikimą, jo santykį ne tik su Kauno miestu, bet ir jo modernizmo architektūra.
Tolimesnis darbas vyks grupėse, analizuojant pasirinktas atvejo studijas ir generuojant idėjas architektūriniams Kačerginės vietovės scenarijams.
Pasitelkiant šias dvi erdves kaip gyvąsias laboratorijas, dalyviai tyrinės identiteto, modernistinio paveldo ir kultūrinės vertės klausimus ieškodami kurortų architektūros ir miestų ateities tarpusavio egzistavimo modelių, ieškos atsakymo į klausimą, kokie yra ir galėtų būti XXI a. ir ateities kurortai.
Mokyklos tema „Ateities kurortas“ apima fizinių, erdvinių ir psichologinių sąlygų pokyčius.
Šie pokyčiai gali būti tikslingai sukurti, sumodeliuoti arba įvykti savaime, tačiau, bet kuriuo atveju, jie pasireiškia architektūroje. Kurortų architektūra egzistuoja kaip priešprieša urbanistiniam kitoniškumui.
Rekreacinės erdvės – tai vietos, į kurias mes važiuojame ilsėtis, atsipalaiduoti, kurti ir užsimiršti. Anksčiau kurortai dažniausiai buvo kuriami atokesnėse vietovėse, tačiau šiandien jos tapo miestų ar jų besiplečiančių priemiesčių dalimis. Tai skatina kelti klausimus apie kurortų vaidmenį, miesto ribas ir itin svarbų bei sunkiai apibrėžiamą jų tarpusavio santykį.
Galutiniai vasaros mokyklos rezultatai bus pristatyti visuomenei.