Tuzinais, šimtais ir tūkstančiais galima skaičiuoti paskutiniojo oficialaus Kauno – Europos kultūros sostinės savaitgalio rezultatus. Susikertantys ir prasilenkiantys renginių ir įvykių maršrutai, renkami Kauno Žvėries žaidimo antspaudai ir dalinami pažadai pasirūpinti savimi ir miestu, rankų paspaudimai ir apsikabinimai, žibančios akys ir telefonų lempelės, ekspromtu sutviskusios skambant finaliniams baletorijos „Sutartis“ akordams „Žalgirio“ arenoje – Kaunas ir Kauno rajonas užtvindytas viltimi, kad po įspūdingos metus trukusios programos pozityvus, motyvuojantis ir auginantis santykis su savimi ir aplinka, kuriame kultūra – bene svarbiausias dėmuo, niekur nedings.
Europos dėmesys Kaunui
„Dažnai manoma, kad kultūra – tik dėl smagumo. Visgi ji – mūsų visuomenės ir sielos pagrindas, neatsiejama gyvenimo dalis. Asmeniškai tikiu, kad Europos kultūros sostinių tradicija yra viena svarbiausių Europos programų, kurianti tvarų teigiamą efektą. Kultūra moko, transformuoja, suteikia vilties ir perspektyvos, įkvepia vienybę ir solidarumą“, – penktadienio rytą teigė Rumunijos prezidentas Klausas Iohannis. Jis drauge su Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos lyderiais bei internetu prisijungusiu Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu atidarė tarptautinį simpoziumą „Europos idėja“. Intelektualų – akademikų ir praktikų – suvažiavimas Vytauto Didžiojo universitete buvo solidžiausias „Sutarties“ savaitgalio renginys. Savo svoriu ir diskusijų gelme jis įrodė, kokia svarbi yra viena mažiausių žemyno šalių ir šiemet svariausiu titulu savo gyvenime pasipuošęs bei jo pagalba globalius iššūkius atlaikęs miestas.
Burianti ir auginanti muzika
Nuo skambiai debiutavusio Lietuvos jaunimo džiazo orkestro koncerto ir jidiš dainų puokštės Kauno menininkų namuose bei chorinės ir eksperimentinės muzikos renginio „Tykumos paslaptingame „Kauno vandenų“ rezervuare iki Karo muziejaus sodelyje pasigirdusių „Tabalų“, avangardiškai elektroninių performansų kino teatre „Daina“ ir naktinio klubo „Lizdas“ užimtoje M. Žilinsko dailės galerijoje – melomanų ausys lepintos visą ilgąjį Europos kultūros sostinės savaitgalį. Vienas laukiamiausių koncertų vyko Kauno rajone – penktadienį Raudondvario dvaro teritoriją šokių aikštele po atviru dangumi pavertė atlikėjas „Ten Walls“.
Žinoma, įspūdingiausias garsų audinys nuvilnijo šeštadienio vakarą „Žalgirio“ arenoje – kompozitorės Zitos Bružaitės specialiai šiai progai parašytą kūrinį „Sutartis“ atliko solistai Jeronimas Milius ir Monika Pleškytė, Kauno bigbendas, Kauno pučiamųjų orkestras „Ąžuolynas“, ansamblis „Giunter Percussion“ ir kiti, diriguojami talentingojo Ričardo Šumilos. Beveik 9 tūkstančiams susirinkusių žiūrovų magiją kūrė ir Petro Lisausko vedamos jungtinės šokėjų pajėgos, kurių gretose – ir „Nuepiko“, ULNA, „Šeiko šokio teatro“ trupės, ir augantys talentai.
„Sutartį“ žiūrovams padovanojo: meninės idėjos autorė ir kompozitorė Zita Bružaitė, režisierius Gediminas Šeduikis, libreto autorė Daiva Čepauskaitė, scenografijos autorė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė, choro meno vadovė Danguolė Beinarytė, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis, choreografė Agnija Šeiko, dirigentas Ričardas Šumila.
Parodos – pasitiktos ir išlydėtos
„Sutarties“ savaitgalį atidaryta šūsnis parodų, kurios lauks lankytojų ir vėliau šiemet. Iki pat Naujųjų atviros spalvingojo lenkų kilmės liuksemburgiečio Filipo Markiewicz „Ultrasocialinis popsas“ galerijoje „Meno parkas“ ir šios kaimynystėje, Kauno fotografijos galerijoje, eksponuojama pasaulį apkeliavusios humanistinės fotografijos ištakas pristatančios parodos „The Family of Man“ ištrauka. Į melagienas menininkų žvilgsniu kviečia pažvelgti Lietuvos dailininkų sąjungos galerija „Drobė“, buvusiame tekstilės fabrike Šančiuose atvėrusi parodą „Fake News“. Vienybės aikštėje ratu susispietė modernistinių pastatų požemius atvėrusi fotografijų paroda „Mitinio Žvėries buveinės“ – ji, efektingiausia sutemus, smalsuolių dėmesį žada traukti visą šventinį laikotarpį.
Lankomkumo rekordus gerino ir jau paskutines dienas veikiančios Yoko Ono paroda „Laisvės pažinimo sodas“ Kauno paveikslų galerijoje, šiuolaikinio meno trienalė UKRAINE! UNMUTED Kauno centriniame pašte bei Williamo Kentridge’o „Tai, ko neatsimename“ Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Jas tyrinėjo ir pavieniai svečiai, ir į eskursijas būręsi meno mylėtojai. Išskirtinį maršrutą po mieste kūrusiems menininkams svarbias vietas pasiūlė ir Kauno modernaus meno fondas.
Tamsą sklaidančios instaliacijos
Socialinius tinklus marginusiuose „Sutarties“ savaitgalio įspūdžiuose itin dažnai fiksuotos žiemos laiku gyvenančius Kauną ir Kauno rajoną nuspalvinusios meninės instaliacijos. Nuo miesto centro, kuriame vienam efektingam šviesų spektakliui susivienijo daugybė kultūros įstaigų ir kitų pastatų, iki siaurutės gatvelės Senamiestyje, virtusios meno „Arterija“. Nuo stabtelėti privertusios instaliacijos „Procesas“ Nepriklausomybės aikštėje iki laiptų į Mitinio Žvėries guolį, tik šiam savaitgaliui atsiradusių Kauno tvirtovės I forte – visi šie meniniai akcentai pabrėžė, kad Kaunas – ne tik gražus, bet ir siekiantis būti laimingu miestas.
Sutartis su savimi
Svarbiausią „Kaunas 2022“ suvenyrą – sutartį, pasirašytą su savimi ir miestu, namo parsinešė beveik 4 tūkstančiai kultūros žaidimo taisyklių besilaikiusių „Sutarties“ savaitgalio dalyvių. Kaip ir pirmųjų dviejų Kauno trilogijos veiksmų „Sukilimas“ ir „Santaka“ proga, taip ir baigiantis lapkričiui miestiečiai šmirinėjo gatvėmis ieškodami specialių stotelių ir efektingai pasipuošusių personažų, kurie žaidimo knygeles žymėjo antspaudais.
Kiekvienas miestas yra gražus. Kiekvienas miestas yra meilės miestas. Visi miestai yra kaip Kaunas ir Kaunas yra kaip visi miestai. Kiekvienas miestas praeityje patyrė kančių. Kiekvienas miestas siekia būti laimingas ateityje. Žmonės, kuriuos pažįstame yra geri. Žmonės, kurių nepažįstame yra geri. Žmonės, kurių nesuprantame, yra geri. Mano laisvė priklauso nuo kitų laisvės. Kaunas yra amžinas. Šie „Sutartyje“ įrašyti punktai priminė rūpintis savimi, kitais ir savo miestu.
Ne tik vizualiai įspūdinga, bet ir asmeniškai kiekvienam dedikuota „Sutarties“ pasirašymo ceremonija šimtus kartų įvyko linkėjimais margintoje požeminėje perėjoje prie Nemuno. Žinoma, ir kiekvieno, išgyvenusio Kauno virsmą „iš laikinosios į šiuolaikinę“, širdyje bei galvoje. Juk, kaip skelbia paskutinis „Sutarties“ punktas, Kaunas yra amžinas.