„Šiemet labai svarbu ginti Europos vertybes – laiku, kai vyksta karas ir priešinamasi demokratijai, žmogaus teisėms, laisvam judėjimui ir taip toliau. Tai bus viena svarbiausių priežasčių, kodėl surengsime šį susitikimą Kaune. Be to, manome, kad reikšminga, jog susitinkame būtent universitete – čia aptarsime, kaip skatinti universitetų vaidmenį Europos kultūriniame bendradarbiavime“, – teigia Europos kultūros parlamento (EKP) įkūrėjas ir generalinis sekretorius, ambasadorius Karl-Erik Norrman. Rugsėjo 8–11 dienomis jis dalyvaus EKP sesijoje Lietuvoje – Vytauto Didžiojo universitete (VDU) ir „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ patalpose.
Europos kultūros parlamento sesijos metu Kaune apsilankys EKP nariai, nepriklausomi menininkai, rašytojai, muzikantai, istorikai, filosofai, dizaineriai ir kitų kultūros sričių atstovai iš D. Britanijos, Švedijos, Graikijos, Airijos, Nyderlandų ir kitų Europos šalių. Sesijos metu vyks diskusijos, kūrybinės dirbtuvės, parodų pristatymai. Visuomenei atviruose renginiuose bus aptariamos temos, susijusios su Europa ir jos kultūra – universitetų vaidmuo Europos kultūros sostinėse, kultūros diplomatija, kultūros vaidmuo karo kontekste ir kiti klausimai. Savaime suprantama, bus prisiminta ir Ukraina – ne tik diskusijose, bet ir parodose. VDU Didžiojoje salėje bus eksponuojama ukrainiečių fotografo Oleksandro Zakleckio paroda.
„Galima sakyti, kad Ukraina šiemet tapo kultūros diplomatijos simboliu. Šiuo sunkiu metu jie atlieka puikų darbą: girdime ir matome, kaip ukrainiečių menininkai pasakoja apie save kaip apie europiečius, demokratus ir t. t. Pats prezidentas V. Zelenskis yra puikus kultūros diplomatas, jis visam pasauliui kalba apie europietiškas vertybes“, – paaiškina vienas iš EKP įkūrėjų K. E. Norrman, taip pat dirbantis dėstytoju Kultūros diplomatijos institute Berlyne. Anot jo, kultūros diplomatija kasmet darosi vis svarbesnė.
EKP generalinis sekretorius negaili gražių žodžių Lietuvai ir Kaunui, kuris šiemet yra Europos kultūros sostinė ir visus metus kviečia į įvairius kultūrai skirtus renginius. „Tai labai gera programa, kurią jūs vykdote labai sunkiu metu, esant daugybei grėsmių ir spaudimui iš jūsų didžiojo kaimyno. Manau, kad lietuvių pasirinkti metodai verti pagyrų. Mūsų šūkis – „Kultūra pirmoje vietoje“, tad tikimės, kad Lietuva ir toliau skirs kultūrai pirmenybę“, – „Kauno Europos kultūros sostinės“ programai komplimentus žeria K. E. Norrman.
Pašnekovas taip pat džiaugiasi, kad Lietuvoje, VDU Žemės ūkio akademijoje spalį vyks tarptautinė konferencija, kurią suorganizuos Europos kultūros sostinių universitetų tinklas. Šis tinklas siekia stiprinti universitetų vaidmenį Europos kultūros sostinių renginiuose.
„Toks bendradarbiavimas yra labai svarbus – jis tikrai įkvėps ir kitus universitetus aktyviau dalyvauti kultūros sostinėse. Šiuo atžvilgiu VDU pranoksta Europos vidurkį. Apskritai, manau, labai svarbu, kad universitetai palaikytų humanitarinius mokslus ir menus savo programose, kad jų vietos neatimtų „tikslesni“ mokslai. Tad skatinčiau VDU imtis stipraus vaidmens skatinant kultūrą ir kultūrinį bendradarbiavimą“, – sako EKP generalinis sekretorius.
Europos kultūros parlamentas buvo įkurtas 2001 m. Strasbūre, Europos Taryboje, siekiant užtikrinti, kad nepriklausomi menininkai būtų išgirsti ir būtų atsvara augančiai technokratijos įtakai. „Etinės ir estetinės vertybės turi būti Europos visuomenės pagrindu. Taip pat teigiame, kad kultūra yra visuomenės šerdis, o kūrybiškumas – žmogiškosios egzistencijos šaltinis. EKP siekia, kad nepriklausomų menininkų balsas būtų pagarsintas, o dialogas tarp menininkų ir kitų kūrybingų žmonių būtų aktyvesnis. Tad sukūrėme EKP kaip forumą, kuris skirtas tęsti šį dialogą jau 28 metus. Galima sakyti, kad šiuo forumu suteikėme globalizacijai žmogiškąją dimensiją“, – teigia K. E. Norrman.
Iš viso EKP turi 160 narių iš 43 Europos valstybių. Parlamentas organizuoja įvairius tarpkultūrinius projektus, pavyzdžiui, tarp muzikantų, filosofų ir vaizduojamojo meno atstovų iš Italijos, Austrijos, Danijos ir kitų šalių. EKP taip pat prisidėjo ir prie politinių pokyčių Europos mastu.
„EKP tyrėjų grupė ištyrė kultūros vaidmenį Europos ekonomikoje. Padarėme išvadą, kad iki tol kūrybinio sektoriaus ekonominė reikšmė buvo nuvertinta. Pristatėme šio tyrimo rezultatus Europos Komisijos pirmininkei. To dėka jau kitais metais ES statistikoje pamatėme, kad kultūrinis ir kūrybinis sektorius sudaro apie 3 proc. viso Europos BVP ir beveik 4 proc. visos darbo jėgos. Kultūros sektoriuje žmonės gauna vidutiniškai mažesnį atlyginimą, nei bendras vidurkis, bet jie yra labai svarbūs“, – pabrėžia Europos kultūros parlamento generalinis sekretorius, pažymėjęs, jog EKP pavyko prisidėti prie pokyčių Europos institucijų darbotvarkėje, skatinti Europos menininkų bendrystę.
Rugsėjo 8–11 dienomis Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) ir „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ patalpose, vyks Europos Kultūros parlamento sesija. Sesijos metu, į kurią kviečiami visi kultūros atstovai bei miesto ir šalies bendruomenės nariai, bus svarstomos įvairios aktualios su Europa ir jos kultūra susijusios temos, įskaitant, bet neapsiribojant, universitetų vaidmeniu Europos kultūros sostinėse ir Europos kultūrai apskritai, bei šiuo metu itin aktualūs kultūros diplomatijos ir kultūros vaidmens karo kontekste klausimai.
Tarp EKP įkūrėjų yra buvęs Suomijos užsienio reikalų ministras Pär Stenbäckas, buvęs Švedijos diplomatas, operos dainininkas, tarptautinių santykių profesorius Karl-Erik Norrman, knygos „Europos istorija“ autorius Frederique Delouche ir kiti. Parlamento senatoriai: Benjaminas Bradshaw – buvęs Britanijos kultūros ministras, Erna Hennicot-Schoepges, buvusi Luxemburgo kultūros ministrė, Memli Krasniqi – buvęs Kosovo kultūros ministras, Ivaylo Znepolski – buvęs Bulgarijos kultūros ministras ir kiti. Tarp buvusių EKP narių – ir anapilin iškeliavę žurnalistė Anna Politkovskaja bei filosofas ir kultūros politikas Leonidas Donskis. Šįmet prie EKP prisijungia VDU Menų fakulteto dekanė profesorė Jurgita Staniškytė, VDU Muzikos akademijos dėstytojas pianistas Rimantas Vingras bei „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.
Būtina registracija internetu (ČIA). Registracija vyksta iki rugsėjo 6 d.
Renginys vyks anglų kalba.
Europos kultūros parlamento tinklalapis
Renginys yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.
Apie Karl-Erik Norrman
Karl-Erik Norrman yra Europos kultūros parlamento (EKP) įkūrėjas ir generalinis sekretorius. EKP yra vienintelis visos Europos lygmeniu inicijuotas tarpdisciplininis forumas, skirtas visų menų sektorių kultūros atstovams. EKP turi apie 160 narių iš 43 Europos valstybių.
Būdamas švedų diplomatu, K. E. Normanas daugiau nei 30 metų dirbo Maskvoje, Pekine, Ženevoje ir Romoje, daugiausia užsienio politikos, prekybos derybų, vystomojo bendradarbiavimo, humanitarinių reikalų ir Jungtinių Tautų klausimais. Dirbdamas ambasadoriumi nuo 1989 m. jis buvo paskirtas dirbti švedų generaliniu komisaru Ispanijoje, Sevilijoje, „Expo 92“ renginyje 1992 metais. 1994 m. K. E. Norrman tapo Švedijos Užsienio reikalų ministerijos Kultūros departamento vadovu, 1995 m. – naujos tarybos, skirtos Švedijos populiarinimui užsienyje, vykdomuoju nariu. K. Norrman taip pat yra operos solistas (tenoras) ir daugiau nei 30 knygų apie demokratiją, pasaulio demografiją, Vokietiją, Kiniją, Indiją, JT, teatrą, operą, dizainą, maistą ir kitas temas autorius. Jis dalyvauja viešose diskusijose Švedijos, Vokietijos, D. Britanijos, Skandinavijos ir kitų šalių žiniasklaidoje bei tarptautinėse konferencijose. Nuo 2010 m. jis yra kviestinis kultūros diplomatijos dėstytojas Kultūros diplomatijos institute (KDI) Berlyne. Jis taip pat yra tarptautinių tarybų narys, tarp jų – „Place Branding and Public Diplomacy“ (Londonas), KDI (Berlynas), „Vizar architektūros konkursas“ (Sofija), „Music Mind Trust“ (Saseksas), Haraldo Edelstamo žmogaus teisių fondas (Stokholmas), fondas „Love Difference“ (Bjela) ir „Population Matters“ (Londonas).